R.Matulis: gaujai reikia vado

Lietuvos krepšinio lyga (LKL) sparčiai jaunėja. Jos rungtynėse daug lengviau sutikti dvidešimtmetį žaidėją negu trisdešimtmetį. Tačiau veteranai nepasiduoda. Pasak Vilniaus "Sakalų" senbuvio Rolando Matulio, jaunimas iš vyresnių kolegų turi ko pasimokyti, - rašo dienraštis "Vakaro žinios". 

Trys vyriausi LKL krepšininkai - Eurelijus Žukauskas, R.Matulis ir Virginijus Praškevičius - šiemet sulaukė įvertinimo. Jie buvo pakviesti į vasario 21 d. Šiauliuose vyksiančią Žvaigždžių dieną atstovauti "Vilkų" komandai. Apie krepšinio šventes, kartų kaitą ir ištikimybę vienam klubui kalbėjome su antru pagal amžių LKL žaidėju R.Matuliu.

"Tai ne pirmas kartas, kai esu pakviestas į Žvaigždžių dieną, bet gal jau paskutinis. Vis tiek jau karjera eina į pabaigą", - pareiškė aukštaūgis krepšininkas. Čia pat jis suskaičiavo, kad LKL šventėje dalyvaus ketvirtą kartą ir patikino, jog ne tik jaunimas gali sukurti šou.

"Vilkų" vadai

- Nenustebote gavęs kvietimą?

- Galbūt mane pakvietė dėl visų nuopelnų krepšiniui, laimėjimų per ilgesnį laikotarpį. Smagu, kad pakvietė. Tai didelė krepšinio šventė.

- Jaučiatės esąs LKL žvaigždė?

- Nemanau. Esu krepšininkas, o ne žvaigždė.

- Jaunimas žvaigždžių rungtynėse visada žada kurti šou. "Vilkai" irgi prisidės?

- Bandysime. Juk tai šventė ir žiūrovams, ir patiems krepšininkams. Reikia, kad visi turėtų gerų emocijų. Tokia diena yra reikalinga.

- Jūs ir E.Žukauskas esate vyriausi tarp visų LKL žaidėjų. Būsite vilkai tarp "vilkų"?

- Kokie gi vilkai be gaujos vado? O čia bus du vadai - aš ir Eurelijus.

Bendras tikslas

- LKL čempionatas vis jaunėja. Ar tai jaučiama aikštelėje?

- Lyga iš tiesų jaunėja, kartos keičiasi, lieka tik vienas kitas vyresnis žaidėjas. Tai natūralu. Profesionalaus sportininko kelias nėra ilgas - 15, galbūt 20 metų. Krepšinis yra dinamiškas, greitas žaidimas. Sunku ilgai išsilaikyti. Labai daug kas priklauso nuo
fizinių savybių.

- "Sakalų" komanda dabar ypač jauna, visi krepšininkai 10-15 metų jaunesni už jus. Nejaučiate psichologinio diskomforto?

- Karta iš tiesų ne mano. Tačiau mes visi esame krepšininkai. Iš dalies prisitaikau. Sėdime tame pačiame laive, vienija bendras tikslas - sportas. Kiti pomėgiai iš tiesų skirtingi. Tačiau jei perduodu senosios kartos žinias, tai ir jaunimui naudinga. Diskomforto tikrai nejaučiu. Kai reikia, pasakau griežtesnį žodį. Ne visiems, aišku. Ne visiems to ir reikia. Dabar jaunimas kitaip mąsto. Žino, kad jei turi tikslą, be rimto požiūrio jo nepasieksi.

- Retas krepšininkas išbūna vienoje komandoje tiek metų, kiek jūs išbuvote "Sakaluose". Ar prasidedant karjerai apie tai ir svajojote?

- Tai lemia daug aplinkybių. Daug lemia šeima. Esu ne toks žmogus, kad galėčiau viską metęs išvažiuoti. Karjeros pradžioje nebūčiau pasakęs, kad visą profesionalaus žaidėjo kelią nueisiu Lietuvoje. Tačiau dabar nesigailiu. Juk reikia derintis prie šeimos, vaikai auga. Negalėjome išvažiuoti kartu, nors kadaise buvo visokių variantų.

Žaisti dar norisi

- Pasaulyje yra ir daug vyresnių profesionalių krepšininkų nei jūs ar E.Žukauskas. Kaip manote, kur yra ta amžiaus riba?

- Labai sunku pasakyti. Kiekvieno žmogaus fiziologija skirtinga. Susideda bendros fizinės savybės, požiūris į darbą, pasirengimas. Yra pavyzdžių, kai žmonės žaidžia iki 45 metų. Galima ir ilgiau žaisti, bet norisi išlaikyti lygį, kad galėtum rungtyniauti su jaunimu. O su veteranais gali žaisti kad ir iki 60-ies. (Juokiasi.)

- Minėjote, kad žinias jauniesiems krepšininkams perduodate aikštelėje. Galbūt vėliau tai darysite kaip treneris?

- Sunku pasakyti. Dar noriu pabūti žaidėju. Būtų įdomu pabūti ir treneriu. Mąstau apie šį variantą, yra visokių pasiūlymų. Kiek čia liko karjeros, vieni kiti metai, ir viskas. Krepšinis yra širdyje, toli nuo jo vis tiek nepabėgsiu.