R.Paulauskas: viena pergalė pasaulio čempionate atstoja dešimt parengiamosiose varžybose

Iki pasaulio krepšinio čempionato, kuris rugpjūčio 28 – rugsėjo 12 d. vyks Turkijoje, pradžios lieka kelios dienos. Trečią kartą planetos pirmenybėse dalyvaujanti Lietuvos nacionalinė rinktinė baigė pasirengimą svarbiausioms sezono varžyboms ir komandos treneriai atliko pačią sudėtingiausią ir daugiausiai ginčų keliančią misiją – suformavo ekipos galutinį dvyliktuką. Devyniuose kontroliniuose mačuose lietuviai iškovojo šešias pergales ir patyrė tris nesėkmes.

 

Antradienio draugiškas susitikimas su Kauno „Žalgirio“ klubu jau tebus atsisveikinimo su mūsų šalies aistruoliais rungtynės.

Kokios Lietuvos rinktinės galimybės artėjančiame pasaulio čempionate DELFI teiravosi vieno įžvalgiausių mūsų šalies krepšinio specialistų bei teoretikų, trenerio Rūtenio Paulausko.

Du pliusai ir du minusai

„Apie galimybes viską pasakysime, kai prasidės pasaulio čempionatas. Man patinka du dalykai. Pirma, kad šioje Lietuvos rinktinėje yra labai motyvuoti žaidėjai. Net tie, kurie jau buvo rinktinėje anksčiau – Linas Kleiza, Robertas Javtokas ir Simas Jasaitis. Jie šiai rinktinei atstovauja su dideliu užsidegimu. Nekalbu apie jaunus krepšininkus, kurie tik šiemet įsijungė į sudėtį – Renaldą Seibutį, Martyną Gecevičių ar Martyną Pocių. Tai labai didelis pliusas“, – DELFI sakė R. Paulauskas.

„Antra, komanda žaidžia išradingai, turi įvairiapusį puolimą, yra parengusi atsarginių variantų, jei nepavyktų greitas puolimas. Gerai žaidžia du prieš du, gerai išnaudoja aukštus žaidėjus, turi net savotišką universalų žaidimą, kai baudos aikštelėje kovoja ir L. Kleiza, ir J. Mačiulis. Rinktinė gali žaisti ir per atakuojančius gynėjus. Taktinis ir fizinis pasirengimas, mūsų komandos tonusas man patinka“, – teigiamus mūsiškių bruožus DELFI vardino krepšinio specialistas.

O kas rinktinės žaidime R. Paulauskui dar kelia rūpesčių?

„Šiek tiek rūpesčių kelia ar nerimo požymių turi tai, kad jei M. Gecevičius ar M. Pocius nepataiko, atsiranda tolimų metimų problema. Lietuvos rinktinė visada buvo snaiperių komanda, bet keliose pastarosiose rungtynėse, nors gal tai ir laikinas reiškinys, buvo taip, kad po dviejų kėlinių būdavo tik 2-3 pataikyti tritaškiai.

Antras dalykas, komanda bando žaisti be tikro įžaidėjo. Tai aiškiai matosi. Ar to įžaidėjo ir nereikia rinktinei – čia retorinis klausimas. Ar krepšinis taip toli nuėjo universalumo keliu, kad šiandien galima rungtyniauti visai be įžaidėjo? Ypač su komandomis, kurios turi tvirtus įžaidėjus? Nežinau“, – dvejojo R. Paulauskas.

Trūksta Š. Jasikevičiaus lygio įžaidėjo

R. Paulauskas apgailestauja, kad Lietuvos rinktinėje taip ir neatsirado krepšininkas, galintis pakeisti Šarūną Jasikevičių.

„Lietuvai kito pasirinkimo nėra, mes, deja, neturime tokio įžaidėjo, kaip Š. Jasikevičius, kuris galėtų kontroliuoti visą žaidimą ir pastatytų komandą į vietą. Sunkiu momentu aš būčiau linkęs ieškoti įžaidėjo. Šiuo atveju jo nėra ir žiūrėsime, kaip seksis žaisti su tais, kurie yra – Mantu Kalniečiu, gal Tomu Delininkaičiu, gal M. Gecevičiumi“.

Draugiškų mačų rezultatai nėra veidrodinis pajėgumo atspindys

Prieš čempionatą būsimo turnyro dalyviai žaidė daug kontrolinių rungtynių. Kai kurie rezultatai buvo netikėti. Lietuvos rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra kalbėjo, kad draugiškuose mačuose – net su ispanais ir amerikiečiais – mūsiškiams nebuvo keliama užduotis žūtbūt nugalėti.

„Aišku, kad tai buvo eksperimentai, tam tikri signalai, testai, juo labiau, jog treneriai bando tuos žaidėjus, kuriais abejoja. Dauguma komandų treniruojasi intensyviai, fiziniai krūviai dideli ir forma būna pakankamai bloga. Būna derinamos sunkios rytinės treniruotės su vakaro rungtynėmis. Galutinai vertinti pajėgumą draugiškose rungtynėse tikrai negalima.

 

Daugybę atveju atsimenu, kada pavykdavo aplošti (kaip pernai lietuviams ispanus) stiprią komandą ir atrodydavo, kad rinktinė pajėgi žaisti su bet kokiais favoritais. Sakyčiau, net yra naudingiau būti tam tikroje nerimo būsenoje, ieškoti, kas yra negerai. Viena pergalė pasaulio čempionate atstoja dešimt pergalių parengiamosiose varžybose”, – pastebėjo R. Paulauskas.

D grupės varžovai – lietuviams įkandami

Čempionato D grupėje Lietuva žais drauge su Naująja Zelandija, Kanada, Ispanija, Prancūzija ir Libanu. Kas lietuvams gali kelti didžiausią grėsmę?

„Mes turime Europoje išsiskiriančią komandą – Ispaniją. Pažiūrėjau, ispanai taip pat žaidžia remdamiesi universaliais įžaidėjais, kaip Ricky Rubio. Jis daugiau atakuoja, bet Ispanija – kitokia komanda. Ten 10 labai stiprių fiziškai ir techniškai žmonių.

Prancūzija – šalis, kuri daugiausia iš Europos valstybių paruošia žaidėjų NBA lygai. Prancūzai – fiziškai pajėgūs, techniški, bet stebiu jų rinktinę daugybę metu ir nematau aiškaus komandinio braižo. Jie dabar labai pasimetę tarp Europos ir NBA krepšinio. Jiems trūksta geros organizacijos, gero trenerio, gero komandinio žaidimo, kurio individualiai stiprūs žaidėjai toli gražu nesukuria. Man Prancūzijos rinktinė absoliučiai neimponuoja, nevertinu ir nemėgstu jų žaidimo. Kokie garsūs vardai nebūtų sudėtyje, šiuo metu ji nėra rinktinė, kuri galėtų pretenduoti į medalius.

Kanadą labai mažai pažįstu, rinktinė turi gerą trenerį (Leo Rautinį – DELFI) su pagalbininkais iš Europos, bando žaisti apgalvotą krepšinį. Tačiau, manau, kad Lietuvai tai pakankamai parankus ir įveikiamas varžovas.

N. Zelandijos objektyviai negaliu vertinti, nes nemačiau jų žaidimo. Pagal tradiciją, tai specifinė komanda, kuri dažnai ginasi aikšte, krepšininkai visada būna fiziškai tvirti“, – grupės pajėgiausius priešininkus apibūdino R. Paulauskas.

Nauji žaidėjai užims žvaigždžių vietas

Pasaulio čempionate Turkijoje dėl įvairių motyvų atsisakė žaisti daugybė aukščiausio spindesio krepšinio žvaigždžių. Ar tai nemenkina turnyro lygio?

„Sunku įvertinti lygį pagal tą sąlyginį kriterijų... Tas lygis, kurį mes dabar matome, mano galva, yra pakankamai geras. O tai, kad nėra žvaigždžių, visose komandose jų trūksta, yra tam tikras progreso ženklas. Ateina nauji žmonės, kurie užima tam tikras tuščias vietas ir mes gauname galimybę pamatyti kitokį krepšinį – taktine ir greičio prasme. Manau, kad dabar įsivyrauja visai geros tendencijos.

Jei kalbėti bendrai apie lygį, daugumoje atvejų pasaulio čempionatai ir net olimpinių žaidynių krepšinio turnyrai būna, mano galva, šiek tiek silpnesnio lygio, negu Europos čempionatai. Čia yra ir Libanas, Iranas, ir net ta pati Kinija ar Afrikos komandos. Jos, aišku, suprastina bendrą čempionato lygį, bet žiūrėti jas įdomu bet kokiu atveju“, – svarstė R. Paulauskas.

Favoritai – amerikiečiai ir dar 5-6 rinktinės

Krepšinio specialistai prognozuoja, kad šiose planetos pirmenybėse dominuos amerikiečiai ir ispanai.

„JAV rinktinė vienareikšmiai yra viena favoričių, Europoje išsiskiria Ispanija, turime labai stiprią Graikiją, jauną ir ambicingą Serbijos komandą. Galvoju, kad kelios Europos komandos yra labai stiprios. Yra dar Argentina, kuri turi mažiau žvaigždžių, bet visuomet turi, ką parodyti. Galbūt taktiškai jie žaidžia šiek tiek prasčiau ir nepasižymi drausme. Net 5-6 komandos yra labai stiprios ir įdomios“, – vardino R. Paulauskas.

Turkija taikosi į medalius

Turkijos rinktinė, kuri žais namuose, taip pat yra viena pretendenčių pasipuošti medaliais.

„Turime ambicingą turkų komandą, kuri pernai Europos čempionate žaidė labai gerai. Turkams ten trūko tik vienerių rungtynių, kad jie būtų tapę prizininkais. Svarbus faktorius bus jų temperamentas ir tai, kad jie labai mėgsta žaisti savų žiūrovų akivaizdoje, prie „savų sienų“, mėgsta daryti spaudimą varžovams ir teisėjams.

Iš kitos pusės, Turkijos rinktinė nėra prasta. Starto penketas yra labai stiprus, nors 12 lygiaverčių žaidėjų turbūt čempionate neturės niekas. Turkai – rimtas ir sunkus varžovas bet kam. Jie jau kelinti metai taikosi į svarbių turnyrų medalius. Ko jau ko, o šįkart savo šanso jie tikrai stengsis nepaleisti“, – varžybų šeimininkų galimybes apibendrino R. Paulauskas.