R.Šiškauskas: "Negalima giedoti himno "tuščia širdimi"

Į geriausiųjų 2007 metų Europos krepšininkų penketuką patekęs Ramūnas Šiškauskas žaidimą nacionalinėje rinktinėje vadina didžiule garbe. Pasak Šiškausko, jei žaidi už Lietuvą tik iš pareigos, geriau visai nevykti į rinktinės stovyklas. Interviu Baltarusijos leidiniui pressball.by Šiškauskas atskleidė, kad iš geriausių krepšinio trenerių surinktą patirtį ateityje ketina perduoti savo auklėtiniams. Be kita ko, krepšininkas papasakojo ir apie skirtumus tarp "Panathinaikos" ir CSKA.

- CSKA vadinamas Eurolygos favoritu. Kiek pagrįstos šios prognozės?
- Konkrečiai vertinti labai sunku. Vis tik komanda ne kulinarinis produktas, kurio paruošimą galima vertinti procentais. Be to, sezono metu išryškėja teigiami ir neigiami žaidimo periodai. Nesikeičia tik užduotis kiekvienose rungtynėse atiduoti visas jėgas, ypatingą dėmesį skirti gynybai. Kol kas viskas klostosi neblogai, bet pasitaiko smulkių klaidų. Todėl nereikia kelti toli siekiančių užduočių, geriau laiką skirti pasitaikančių klaidų taisymui.

- Jūsų žaidime klaidų ne tiek ir daug. Galima sakyti, kad prisitaikėte naujame kolektyve?
- Ypatingų aklimatizacijos sunkumų nebuvo, nes persikėliau iš vienos geriausios Europos komandos į kitą. Organizacija tiek Graikijoje, tiek Rusijoje yra aukščiausio lygio, todėl klubo keitimą lydintys menki buitiniai sunkumai manęs nekamavo. Ko gero, vieninteliu rimtu pokyčiu tapo oras - kontrastas tarp Atėnų saulės ir Maskvos šalčių yra didžiulis. Aišku ir atmosfera rungtynėse yra visiškai kitokia. Rusijoje viskas žymiai ramiau. "Panathinaikos" aistruoliai taip myli savo klubą, kad jų fanatiškumas nežino ribų ir kartais peržengia suvokimo ribas.

- Turbūt ir Lietuvos sirgaliai sukėlė tikrą "festivalį", kai lietuviai iškovojo Europos bronzą...
- Kadangi Lietuva visą laiką yra tarp stipriausių rinktinių, mūsų tikslai visada yra patys aukščiausi. Todėl triumfas Ispanijoje neatėjo "iš niekur". Savaime suprantama, sirgaliai laukė ir tikėjosi pergalių ne mažiau kaip mes. Prieš čempionatą vykusiose stovyklose mūsų rinktinė buvo kovingos nuotaikos. Puikiai supratome, kad turime viską, ko reikia pergalėms. Susižaidimas, rimtų turnyrų patirtis (dalyvavimas ne vienoje olimpiadoje daug ką reiškia!)… Liko tik nuoširdžiai dirbti treniruotėse, o po to atiduoti visą save kiekvienose rungtynėse. Viskas pavyko neblogai.

- Pekino perspektyvos vilioja?
- Nelieskime šios temos. Aišku, apie pagrindinį ketverių metų turnyrą negalima negalvoti. Bet dabar pernelyg anksti vertinti galimybes ir svarstyti kaip galima nugalėti vieną ar kitą varžovą. Neaišku kas atvyks į rinktinę, kokios būsenos vaikinai bus prieš žaidynes, kiek bus susižeidusių... Nesinori dabar veltui aušinti burnos.

- Manau, kad Jūsų tarp "atsisakiusiųjų" tikrai nebus.
- Žaisti už pagrindinę šalies komandą - didžiulė garbė. Jei tame matai tik "pareigą", dėl kurios netenki atostogų, geriau visai neatvykti. Nes tokiu atveju vargu ar galėsi duoti partneriams naudos. Negalima dirbtinai vaidinti patrioto - neteisinga, jei giedi himną, o širdis tuščia.

- Ar dažnai prisimenate buvusius pasiekimus?
- Stengiuosi gyventi dabartimi, nors kartais atitrūkstu nuo tikrovės. Būna, jog prisimenu praeitį, kad pakiltų nuotaika, arba pasvajoju apie ateitį. Bet nereikia perlenkti lazdos. Juk tenka gyventi rūsčioje tikrovėje.

- Ar šios "tikrovės" supratimas padeda aikštelėje?
- Aišku. Provokacijos ir grubus žaidimas šiuolaikiniame krepšinyje tapo įprastu dalyku. Todėl būtina išlaikyti koncentraciją ir nepasiduoti emocijoms bei varžovų gudrybėms. Keiksmais nieko nepakeisi. Komandai tikrai nebus geriau, jei imsi karščiuotis.

- Šios išvados iš asmeninės patirties?
- Greičiau gerų trenerių patarimų suvokimas. Per karjerą iš šių patarimų sugebėjau surinkti tikrai puikią kolekciją. Juk dirbau su daugeliu puikių specialistų. Dabar įgytą patirtį stengiuosi panaudoti praktikoje. Manau, kad kai baigsiu žaisti, pabandysiu įgytas žinias perduoti savo auklėtiniams,- baigia pokalbį su pressball.by korespondentu Ramūnas Šiškauskas.