R.Štelmaheris kupinas ambicijų su "Olimpija" ir toliau stebinti Europą

Liublianos "Olimpija” labai sėkmingai pradėjo naująjį ULEB Eurolygos sezoną. A grupėje tik ši komanda ir favoritai "FC Barcelona” krepšininkai kol kas dar nepatyrė pralaimėjimo kartėlio: katalonų klubas turi savo sąskaitoje įsirašęs tris pergales, slovėnų - dvi. Šįvakar (11.20) "Olimpija” bandys pratęsti pergalių seriją, namie priimdama Stambulo "Ulker”.

Vienas svarbiausių komandos žaidėjų šį sezoną - latvių gynėjas Robertas Štelmaheris. Pirmajame Eurolygos mače, kuriame "Olimpija” nelengvai įveikė Belgrado "Partizan” klubą (69:67), latvis pelnė 21 tašką ir kartu su Marino Baždaričiumi ir Smiljanu Pavičiumi buvo pagrindiniai ekipos lyderiai. Tiesa, jo sąskaitoje tose rungtynėse tebuvo vienas rezultatyvus perdavimas. Antrosiose rungtynėse išvykoje su "Pau-Orthez” Liublianos klubui vėl pavyko išplėšti pergalę 2 taškų skirtumu (89:91), o Robertas Štelmaheris (16 tšk.) kartu su Dženanu Rahimičiumi buvo rezultatyviausi žaidėjai savo komandoje. Šįsyk jam geriau sekėsi ir asistuoti komandos draugams - latvis atliko 6 rezultatyvius perdavimus.

Po dvejų sėkmingai susiklosčiusių rungtynių Robertą Štelmaherį pakalbino oficiali ULEB Eurolygos interneto svetainė.

[nuotrauka1]- Robertai, kada pradėjote žaisti krepšinį ir kodėl pasirinkote būtent šį sportą?
- Krepšinį ėmiau žaisti 7 metų amžiaus, kai susirgęs buvau priverstas pakeisti sportą. Aš tuo metu treniravausi žaisti ledo ritulį, tačiau dėl ligos turėjau jį mesti - man kenkė šaltos ledo aikštelės. Tiesą sakant, pereiti į krepšinį buvo visiškai nesunku. Mano tėvas taip pat buvęs krepšininkas, ir visa mūsų šeima visuomet domėjosi šiuo sportu. Jeigu ne liga, tikrai būčiau tapęs ledo ritulininku - šis sportas pats populiariausias Latvijoje.

- Jums teko žaisti keliose šalyse: Rusijoje, Lenkijoje, Turkijoje, dabar esate persikėlęs į Slovėniją. Kuri patiko labiausiai?
- Niekas neprilygsta namams. Man labiausiai patiko Rygoje, tačiau Slovėnijoje taip pat puiku. Žmonės čia panašūs į latvius, visi labai draugiški ir padeda visose situacijose. Be to, man labai patinka, kad tiek Latvijoje, tiek Slovėnijoje yra daug nepaliestos gamtos, miškų ir žalumos.

- Grįžkime prie krepšinio. Kurioje pozicijoje jums labiau patinka žaisti - įžaidėjo ar atakuojančio gynėjo?
- Pradėjęs žaisti krepšinį, buvau atakuojantis gynėjas. Bėgant metams ir atstovaujant įvairioms komandoms, situacija dažnai pareikalaudavo imtis ir įžaidėjo pareigų, tad aš palaipsniui prie to prisitaikiau. Dabar galiu žaisti abiejose pozicijose, man ne taip svarbu. Tačiau aš niekada nebūsiu tipiškas "ispaniško tipo” įžaidėjas, kaip legendinis Juanas Antonio Corbalanas. Turiu galvoje įžaidėją, kuris pats nemeta į krepšį ir tiktai galvoja, kaip perduoti kamuolį ir sudaryti progas komandos draugams. Ne - man patinka mesti į krepšį, man tai rūpi kiekvienos atakos metu.

[nuotrauka2]- Kokia yra jūsų, kaip žaidėjo stipriausia pusė?
- Turbūt geriau apie tai jums papasakotų mano treneris, o aš pats manau, kad man labiausiai padeda didelis noras bet kuria kaina nugalėti.

- Jūs esate vienais metais vyresnis negu "Olimpija” vyriausiasis treneris Sašo Filipovskis. Ar tai daro įtakos jūsų santykiams? Šis treneris juk dar yra naujokas tokioje elitinėje lygoje.
- Dėl Sašo aš neturiu jokių abejonių. Jis - puikus treneris, labai profesionalus ir metodiškas. Mūsų treneris atkreipia dėmesį į kiekvieną smulkmeną žaidime ir sugeba gerai parengti komandą sunkioms rungtynėms. Jis visą laiką įtemptai dirba ir pastoviai tobulėja - neabejoju, kad ateityje jis taps dar geresniu specialistu.

- Jūs - vienas iš nedaugelio ekipos žaidėjų, kurie žaidžia antrą sezoną ir turi daugiau patirties su buvusiu treneriu Tomo Mahoričiumi. Kaip galėtumėte jį palyginti su Sašo Filipovskiu?
- Abu jie yra geri treneriai, iš kurių daug išmokau. Galiu tiktai išreikšti padėką tiek vienam, tiek kitam už pastangas komandos labui ir už tai, ką davė man, kaip žaidėjui.

- Šio sezono pradžioje "Olimpija” vėl visus nustebino. Niekas tokių rezultatų nesitikėjo. Netgi pats Sašo Filipovskis prieš Eurolygos sezono pradžią šnekėjo, jog kiekviena iškovota pergalė jau pati savaime bus nemažas laimėjimas...
- Tokia pradžia man nėra nauja situacija. Panašiai atsitiko ir praeitais metais, o priežastis paprasta - mūsų komanda daug dirbo ir gerai pasirengė. Treniruotės Liublianos komandoje visuomet būna sunkios ir labai profesionalios, o jų rezultatą matome aikštelėje per varžybas. Be to, "Olimpija” yra kaip vienas kumštis, visi krepšininkai geri draugai už aikštelės ribų - manau, tai yra labai svarbus faktorius norint pasiekti rezultatų. Tikiuosi, kad sugebėsime panašų nusiteikimą išlaikyti ir toliau, ir kad po pirmųjų pergalių mūsų jaunieji žaidėjai neužries nosies ir neatsipalaiduos. Privalome ir toliau dirbti.

[nuotrauka3]- Kurios komandos, jūsų nuomone, turėtų pasiekti Finalinio ketverto etapą?
- Tel Avivo "Maccabi”, be jokios abejonės, darys viską, kad tenai patektų. Tam jie turi ir gerų žaidėjų. Manau, Finaliniame ketverte jie tikrai bus. "Barcelona” su Dejanu Bodiroga turbūt yra kitas kandidatas. O toliau yra išties nemažai komandų, galinčių ten prasimušti.

- Kokie yra jūsų mėgstamiausi krepšininkai NBA ir Eurolygoje?
- Dėl NBA... Žinau, kad nebūsiu originalus, tačiau mano mėgstamiausias žaidėjas - tai Michaelas Jordanas. O iš Europos žaidėjų negalėčiau paminėti nei vienos atskiros pavardės - žaidimas čia labai skiriasi, akcentuojami komandiniai veiksmai, ir atskiri krepšininkai nėra tiek svarbūs.

- Kokius tikslus sau keliate gyvenime?
- Patį svarbiausią tikslą ir svajonę aš jau įgyvendinau: turiu nuostabią šeimą, kuri visada mane palaiko, ką aš bedaryčiau. O dėl sporto - noriu žaisti Eurolygoje kiek galima ilgiau. Šios varžybos man yra pačios svarbiausios ir įdomiausios. Čia galiu save išbandyti, patenkinti savo ambicijas. Nenorėčiau nieko keisti, tikiuosi ir ateityje žaisti šiame lygyje.