Realiausias kapitono įpėdinis: M.Grigonis jau pirmajame sezone tapo reikšmingiausiu "Žalgirio" lietuviu

Daug darbo praėjusią vasarą turėję Kauno „Žalgirio“ vadovai nesugebėjo išlaikyti tokių 2017–2018 m. sezono komandos vedlių kaip Kevinas Pangosas ar Vasilije Micičius, tačiau atliko kitą svarbų žygdarbį – padėję ant stalo maždaug 500 tūkst. eurų sutarties pasiūlymą sugebėjo supančioti apie išvykimo scenarijus galvojusį Edgarą Ulanovą.

Nors būtent šis žingsnis atrodė kaip svarbiausias „Žalgirio“ pasiekimas vasaros žaidėjų rinkoje, pro akis daugeliui prasprūdo kauniečių susitarimas su kitu panašaus amžiaus lietuviu.

„Žalgirio“ mokyklos sistemoje užaugęs Marius Grigonis sulaukęs pilnametystės negavo vietos pagrindinėje Kauno komandoje, tad, priešingai nei daugelis nusėdančių silpnesniuose LKL ar NKL klubuose, ryžosi anksti pakelti sparnus į užsienį – nuo 2013-ųjų snaiperis keturis sezonus gynė Hueskos, Manresos ir Tenerifės komandų garbę Ispanijoje bei metus praleido Berlyno ALBA klube Vokietijoje.

Visgi praėjusių metų liepą sūnus paklydėlis sugrįžo – „Žalgiris“ už gynėją Vokietijos sostinės klubui ne tik sumokėjo maždaug 100 tūkst. eurų išpirką, bet ir įteikė jam trejų metų sutartį. Per sezoną, pasak 24sek.lt, M. Grigonis Kaune uždirba po maždaug 320 tūkst. eurų – pagal šį rodiklį jis yra šeštas Lietuvos čempionų komandoje tarp visų žaidėjų ir ketvirtas – tik tarp lietuvių.

Vis dėlto jo teikiama nauda klubui gerokai viršija kai kuriuos daugiau uždirbančius „Žalgirio“ žaidėjus. Sunkiai sezoną pradėjęs M. Grigonis įsižaidė maždaug lapkričio pabaigoje, o per pastarąjį mėnesį apskritai tapo bene svarbiausia figūra „Žalgirio“ schemose.

Alfa.lt nutarė išanalizuoti M. Grigonio teikiamą naudą „Žalgiriui“ ir pasvarstyti apie jo ateitį Kauno klube.

Sužibo Maskvoje

Sezono pradžia Kaune 24-erių gynėjui nebuvo rožėmis klota. Karštu charakteriu pasižymintis krepšininkas neišvengė konfliktų su Šarūnu Jasikevičiumi, o ant parketo buvo ne daugiau nei pagalbinis žaidėjas lyderiams – per pirmus septynis Eurolygos mačus M. Grigonis žaidė po 11,6 minutės ir rinko 3,6 taško.

Lūžis įvyko Maskvoje, kur „Žalgirio“ gynėjas pirmą kartą Eurolygos karjeroje peržengė dviženklio taškų skaičiaus ribą ir vos neatvedė komandos į pergalę per pratęsimą. Lyderio vaidmenį per papildomą laiką prisiėmęs M. Grigonis penkių minučių atkarpoje surinko 6 taškus, o „Žalgiris“ prieš vienus Eurolygos favoritų CSKA krepšininkus krito tik po netaiklaus Nate‘o Wolterso metimo paskutinę sekundę (97:99).

Po šio blykstelėjimo M. Grigonis tapo vienu stabiliausių „Žalgirio“ ginklų, užsikirtusiu vos per du susitikimus iš 20-ies – Tel Avivo „Maccabi“ klubui gynėjas neįmetė nė taško, o Barselonoje tesukrapštė 2 taškus.

Visgi per visus likusius mačus M. Grigonis pelnė bent po 6 taškus, o jo vidurkis nenustoja augti – šiuo metu jis jau pasiekė 9 taškų žymą ir pagal šį rodiklį nusileidžia tik sezono pradžioje žibėjusiam N. Woltersui bei Brandonui Daviesui.

Be M. Grigonio – nė iš vietos

Dar daugiau apie M. Grigonio įtaką „Žalgirio“ žaidimui pasako gilesni statistikos pjūviai.

Kuo geriau sužaidžia 24-erių žalgirietis, tuo didesnė tikimybė, kad pergalę rungtynėse pasieks būtent jo atstovaujama ekipa. Per 13 susitikimų, kuriuose triumfavo „Žalgiris“, M. Grigonis rinko po 9,7 taško ir 10,2 naudingumo balo, kai per pralaimėjimus gynėjo vidurkiai krisdavo iki 8,3 taško ir 8,9 naudingumo balo.

Negana to, „Žalgiriui“ tiesiog gyvybiškai svarbus yra kauniečio buvimas aikštėje. Per 574 minutes, kurias M. Grigonis jau sužaidė šiame Eurolygos sezone, Lietuvos čempionai varžovus pranoko 72 taškais, o per 561 minutę be taikliarankio gynėjo „Žalgiris“ pralaimėjo net 47 taškais.

Kauno komandai M. Grigonio prisėdimas ant suolo itin pakenkia puolime – be gynėjo žalgiriečiai renka net 8 taškais mažiau nei su juo (82,4 prieš 74,4 taško). Gynyboje kauniečio įtaka jaučiama kiek mažiau, bet ji taip pat yra teigiama – M. Grigoniui žaidžiant „Žalgiris“ praleidžia 77,4, o sėdint ant suolo – 77,8 taško.

Kardinalus skirtumas matyti ir Kauno ekipos puolimo ir gynybos reitinguose, kurie yra apskaičiuojami pagal komandos produktyvumą per 100 atakų. Su M. Grigoniu žalgiriečiai per 100 atakų pelno 7,8 taško daugiau nei varžovai (105:97,2), o be jo tą pačią atkarpą pralaimi 3,9 taško skirtumu (95,5:99,4). Geresnį santykį (11,7) visame „Žalgiryje“ turi tik Erikas Venskus (26,5), tačiau jaunojo aukštaūgio statistikos rimtai vertinti negalima dėl itin mažo minučių skaičiaus – 18-metis šiame Eurolygos sezone nesužaidė nė 13 minučių.

Vasarą prie Lietuvos čempionų prisijungęs 24-erių krepšininkas tapo esmine „Žalgirio“ figūra ir dėl savo taiklios rankos. Kol daugelis stebėjosi klubo vadovų sprendimu surinkti iš toli beveik nemetančius žaidėjus, M. Grigonis kartu su Leo Westermannu prisijungė prie Artūro Milaknio ir tapo trijule, priverčiančia „žaliai baltus“ sirgalius kelti tris pirštus į orą šiems vos išmetus kamuolį iš tolimos distancijos.

Niekada išreikštu snaiperiu nebuvęs, bet visuomet taikliais šūviais pasižymintis M. Grigonis šiemet net yra vienas taikliausių visos Eurolygos snaiperių. Nors meta ne pernelyg daug, 31 iš 64 tritaškių pataikęs gynėjas su 48,4 proc. taiklumu yra šeštas taikliausias žaidėjas pajėgiausiame žemyno turnyre.

Įdomu tai, kad būdamas ant parketo M. Grigonis kelia ne tik savo, bet ir komandos draugų pataikymus iš toli. Kirsti po krepšiu ir nusimetinėti kamuolį ties perimetru mėgstantis žaidėjas per vieną mačą atlieka po 2 rezultatyvius perdavimus, o jam esant aikštėje „Žalgiris“ tritaškius šaudo tiesiog nepriekaištingai – pataikė 99 iš 230, kas prilygsta stulbinamam 43 proc. tikslumui. Be M. Grigonio šie rodikliai gerokai krenta – įmesti 79 metimai iš 223 ir užfiksuotas 35,4 proc. pataikymas.

Tiesa, jei palikę laisvą M. Grigonį prie tritaškio linijos varžovai dar gali tikėtis malonės, tai pasiuntę jį prie baudų metimo linijos oponentai gali būti tikri – jie bus baudžiami be gailesčio.

Prametęs dvi baudas jau minėtame mače Maskvoje ir dar sykį suklydęs 13-ojo turo rungtynėse Stambule prieš „Daruššafaką“, M. Grigonis baudų metimų nėra prametęs jau kone tris su puse mėnesio. Per šį laikotarpį kaunietis pataikė net 48 metimus paeiliui ir šitaip ėmė belstis į Eurolygos rekordų knygas, o pagal pataikymą (96 proc.) visame turnyre jis nusileidžia tik kone dvigubai mažiau metimų atlikusiam Madrido „Real“ duetui – Sergio Llullui ir Jaycee Carrollui.

Ateities kapitonas?

Tokia M. Grigonio reikšmė „Žalgiriui“ natūraliai kelia klausimą – ar nė vieno pilno sezono Kauno komandoje nesužaidęs gynėjas jau tapo svarbiausiu lietuviu šalies čempionų klube?

Statistika – o ji dažniausiai nemeluoja – grindžia tokią prielaidą. M. Grigonis tarp penkių lietuvių (be jo, dar A. Milaknio, E. Ulanovo, Pauliaus Jankūno ir Antano Kavaliausko) yra ir rezultatyviausias (9 taškai per rungtynes), ir naudingiausias (9,5 naudingumo balo), ir atliekantis daugiausia rezultatyvių perdavimų (2), ir taikliausias bent pagal dvi kategorijas – tritaškių (48,4 proc.) ir baudų metimų (96 proc.).

Be to, 40-asis „Žalgirio“ numeris kartu su A. Milakniu, E. Ulanovu bei trimis legionieriais – B. Daviesu, Thomasu Walkupu ir Aaronu White‘u – yra vieninteliai, nepraleidę nė vienerių komandos rungtynių Eurolygoje.

Svarbiausi komandų žaidėjai dažnai yra išskiriami ir pagal tai, kokį vaidmenį jie gauna lemiamomis rungtynių akimirkomis. Šiuo atžvilgiu M. Grigonis taip pat išsiskiria iš tos pačios tautybės komandos draugų – per ketvirtuosius kėlinius jis vidutiniškai renka po 2,7 taško ir pagal šį rodiklį komandoje nusileidžia tik B. Daviesui ir N. Woltersui.

Turint omenyje tai, jog M. Grigonis tarp bent kiek svarbesnį vaidmenį turinčių komandos lietuvių yra pats jauniausias, nebūtų jokios staigmenos, jei „Žalgiris“ nuspręstų savo ateitį sieti būtent su įžūliuoju kauniečiu, aikštėje galinčiu daryti kone viską – rinkti taškus, asistuoti komandos draugams ir solidžiai gintis prieš pavojingiausius varžovų žaidėjus.

Nors E. Ulanovą, kuriam šis sezonas yra kur kas prastesnis nei ankstesnis, nurašyti dar anksti, panašu, kad iš komandos pasitraukus dabartinei jos kolonai P. Jankūnui bei ištikimam jo ginklanešiui A. Milakniui, kapitono ir komandos lyderio vaidmuo gali atitekti ne penktą sezoną Kaune žaidžiančiam ir „Žalgirio“ ateities lyderiu įsivaizduotam puolėjui, o tik praėjusią vasarą su Lietuvos čempionų klubu susisaisčiusiam gynėjui.

M. Grigoniui šiuo atžvilgiu gali pagelbėti ir charakterio savybės. Jei E. Ulanovas neretai net sukritikuojamas dėl savo apatiškumo aikštėje, tai jo jaunesnis kolega ant parketo tiesiog trykšta energija, kurią perduoda ir žaidimu, ir patarimais bei pastabomis tiek jaunesniems, tiek ir vyresniems komandos draugams.

Vieną traumą po kitos besigydantis P. Jankūnas dar nemąsto apie karjeros pabaigą, tačiau „Žalgirio“ gerbėjai gali būti ramūs – ilgametės jo pareigos nebus paliktos likimo valiai.

Joms bręsta kitas žalgirietis.