Rinktinės atradimas – apie liūdną pabaigą ir duoklę Valančiūnui: nepadėjome jam

Vėlų trečiadienio vakarą dužo Lietuvos rinktinės viltys užsiropšti ant Europos krepšinio čempionato prizininkų pakylos. Nepaisant skaudžios pabaigos, šios vasaros atradimu tapęs Arnas Velička žavėjosi mūsiškių pastangomis ir kapitono lyderyste, rašo Krepšinis.lt.

Rungtynių pradžioje sąlygas diktavusiems Rimo Kurtinaičio auklėtiniams galiausiai nepakako jėgų – atkaklioje ketvirtfinalio dvikovoje jie 76:87 nusileido Giannio Antetokounmpo vedamiems graikams.

Nors daugiatūkstantinės sirgalių minios palaikomi lietuviai susitikimą „atidarė“ spurtu 7:0, dar iki pirmojo kėlinio pabaigos graikai persvėrė rezultatą savo naudai ir atgal nebežiūrėjo.

„Daug mažų detalių, kurių neišpildėme arba davėme jiems atsikovoti kamuolį puolime, dar kitur padarėme nesportinę pražangą, – klaidas vardijo A. Velička. – Mažos detalės, bet pasižiūri į rezultatą, o jis didėja.

Graikai neleido mums jų prisivyti, nes žaidė lėtą krepšinį, G. Antetokounmpo laikė kamuolį... Nežinau, nepavyko jų įvelti į greitesnį žaidimą ir pelnyti lengvesnių taškų. Gaila, kad pilnai nepadarėme savo darbo.“

Verta paminėti, jog geriausią turnyro pasirodymą surengė Jonas Valančiūnas – jis per pusvalandį Rygoje ne tik sukratė 24 taškus, bet ir užfiksavo efektyvų dvigubą dublį (9/14 dvit., 15 atk. kam., 32 naud. bal.).

Kol Lietuvos rinktinės įžaidėjas gilinosi po tokios galingos kapitono statistikos eilutės priežastis, jis pripažino, kad likusi komandos dalis turėjo pasistiebti dar labiau.

„Žaidėme lėčiau, daugiau ant Jono, nes jis turėjo pranašumus prieš graikų aukštaūgius, kuriuos gerai išnaudojo. Tačiau mes, aplinkiniai, nelabai įsijungėme į tą žaidimą ir padėjome jam“, – rėžė A. Velička.

Tuomet pastarojo buvo paprašyta dar labiau išsiplėsti apie J. Valančiūno lyderystės savybes, o atsakymas tik patvirtino uteniškio įtakos sferą nacionalinėje ekipoje.

„Tik geriausi žodžiai apie jį. Tikrai visąlaik palaikydavo žaidėjus, duodavo savo žodį, jautėsi kapitono ranka, o šiose rungtynėse jis darė tikrai didelį darbą, provokavo pražangas.

Gaila, kad pačioje trečiojo kėlinioje pradžioje neužsikabinome, nes jau atrodė, kad galime perlaužti susitikimo eigą“, – skaudžią turnyro pabaigą vis dar mena gynėjas.

Kaip 25-erių kaunietis vertina rinktinės, pirmą kartą per paskutinį dešimtmetį peržengusios didžiojo turnyro aštuntfinalio etapą, pasirodymą Europos čempionate?

„Sunku pasakyti. Manau, kad neblogai, žinant visas traumas, kurias turėjome. Tačiau galvoju, kad galėjome žengti dar vieną žingsnį – dėl to šiek tiek liūdna“, – neslėpė pašnekovas.

Jis taip pat išreiškė pasididžiavimą savo kolegomis, kurie net ir po skaudžios Roko Jokubaičio traumos vis tiek nepalūžo bei iškopė į geriausiųjų pirmenybių komandų aštuonetą.

„Smagu dėl visų žmonių, kurie padėjo žingsnį į priekį. Kai kurie žaidėjai nustebino, – neslėpė A. Velička, netrukus puolęs liaupsinti sirgalius. – Tiesiog smagu, kad buvo gera atmosfera, o lietuviai tikėjo mumis.

Tikrai labai geros emocijos. Ačiū jiems už palaikymą, tikrai jautėmės kaip namuose. Buvo smagu žaisti, gaila, kad nedavėme jiems impulso, kuris padėtų arenai dar labiau užsikurti.“

Panašu, kad A. Velička tikrai mėgavosi savo žaidimu – antradienį prieš graikus jis pelnė 12 taškų (3/5 trit., 5 atk. kam., 7 rez. perd., 16 naud. bal.), kas leido tapti antru rezultatyviausiu bei efektyviausiu ekipos nariu.

„Vasaros pabaigoje buvo tokia svajonė žaisti rinktinėje, – kelis mėnesius atgal nusikėlė įžaidėjas. – Tikrai daug nesitikėjau, bet visi įdėjome labai daug darbo, pradėjome ruošis anksčiau.

Smagu dėl visų vyrų ir trenerių štabo, kurie įdėjo gerą darbą. Bent jau peržengėme 10 metų neįveiktą barjerą. Bent toks minimalus tikslas buvo. Smagu dėl to.“

Ką ši jauna bei debiutantų kupina Lietuvos rinktinė gali pasiekti ateityje ir kokios yra jos lubos?

„Lubos aukštos, tikrai galėjome eiti toliau ir pasiekti daugiau. Manau, kad yra daug jaunų bei gerų žaidėjų, taip pat tokių, kurie dabar įeina į savo karjeros piką. Tiesiog reikia susiburti ir žaisti už Lietuvą, nes tikrai buvo labai smagu“, – baigė A. Velička.