Robertui Javtokui vienas labiausiai įsimintinų įvykių - pralaimėjimas Makedonijai

31-erių metų Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas Robertas Javtokas, vienas iš vyriausių šioje komandoje. Interviu metu neslėpė šypsenos ir prasitarė apie tai, jog niekada neturėjo žaidėjo į kurį lygiuotųsi. Taip pat, teigė, kad įvairius sprendimus dažniausiai stengiasi priimti pats, tačiau nevengia ir kitų žmonių patarimų.

-Kas jums yra krepšinis ir ką jaučiate būdamas aikštelėje? – paklausė jaunosios „Žalgirio“ žurnalistės Goda Vancevičiūtė ir Austėja Mačikūnaitė.

-Darbas, bet tuo pačiu ir malonumas. Kiekvienas svajoja turėti darbą, kuris teikia malonumą, o kai būni aikštelėje vienintelis noras – laimėti.

-Ar turite žaidėją į kurį lygiavotės ar lygiuojatės iki šiol?

-Ne, tikrai niekada neturėjau. Nebuvau toks fanatikas, kuris stebėtų varžybas ir į ką nors lygiuotųsi.

-Jūsų įsimintiniausia akimirka žaidžiant krepšinį.

-Dažniausiai tai būna pralaimėjimai, nes pergalės greitai pasimiršta. Pralaimėjimas Europos čempionate, makedonams – vienas įsimintiniausių įvykių.

-Ką manote apie Lino Kleizos ir Rimanto Kaukėno įsteigtus fondus? Galbūt esate pagalvojęs apie kažką panašaus?

-Papraščiausiai tai atrodys kaip mados klyksmas, kol kas tikrai nieko neplanuoju. Jie sukūrė – aš labai džiaugiuosi, tiesiog atrodytų kvaila ir man daryti tą patį.

-Ką veikiate laisvu metu nevykstant treniruotėms?

-Važiuoju į Vilnių. Praleidžiu kiek įmanoma daugiau laiko su šeima.

-Ką norėtumėte išbandyti, ko dar neesate išbandęs iki šiol?

-Norėčiau išbandyti slidinėjimą, taip pat ir daug kitų ekstremalių sporto šakų, bet šiuo metu mums tai draudžiama, nes galime patirti traumų.

-Kaip manote, kuo gyvenimas skiriasi nuo tiesiog egzistavimo?

-Gyvenimas yra tada, kai juo džiaugiesi, o egzistavimas – kai nuo ryto iki vakaro eini į nemėgstamą darbą.

-Ar visada pasitikite savimi, kad ir ką bedarytumėte?

-Yra sričių, kur ne visada gali savimi pasitikėti, kai kur reikia ir kitų žmonių nuomonių, bet dažniausiai sprendimus bandau priimti pats, nevengiu kitų sričių profesionalų patarimų.

-Ką palinkėtumėte tiems, kurie bando siekti savo tikslo?

-Užsispirti ir siekti dar labiau (šypsosi).

31-erių metų Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas Robertas Javtokas, vienas iš vyriausių šioje komandoje. Interviu metu neslėpė šypsenos ir prasitarė apie tai, jog niekada neturėjo žaidėjo į kurį lygiuotųsi. Taip pat, teigė, kad įvairius sprendimus dažniausiai stengiasi priimti pats, tačiau nevengia ir kitų žmonių patarimų.

-Kas jums yra krepšinis ir ką jaučiate būdamas aikštelėje? – paklausė jaunosios „Žalgirio“ žurnalistės Goda Vancevičiūtė ir Austėja Mačikūnaitė.

-Darbas, bet tuo pačiu ir malonumas. Kiekvienas svajoja turėti darbą, kuris teikia malonumą, o kai būni aikštelėje vienintelis noras – laimėti.

-Ar turite žaidėją į kurį lygiavotės ar lygiuojatės iki šiol?

-Ne, tikrai niekada neturėjau. Nebuvau toks fanatikas, kuris stebėtų varžybas ir į ką nors lygiuotųsi.

-Jūsų įsimintiniausia akimirka žaidžiant krepšinį.

-Dažniausiai tai būna pralaimėjimai, nes pergalės greitai pasimiršta. Pralaimėjimas Europos čempionate, makedonams – vienas įsimintiniausių įvykių.

-Ką manote apie Lino Kleizos ir Rimanto Kaukėno įsteigtus fondus? Galbūt esate pagalvojęs apie kažką panašaus?

-Papraščiausiai tai atrodys kaip mados klyksmas, kol kas tikrai nieko neplanuoju. Jie sukūrė – aš labai džiaugiuosi, tiesiog atrodytų kvaila ir man daryti tą patį.

-Ką veikiate laisvu metu nevykstant treniruotėms?

-Važiuoju į Vilnių. Praleidžiu kiek įmanoma daugiau laiko su šeima.

-Ką norėtumėte išbandyti, ko dar neesate išbandęs iki šiol?

-Norėčiau išbandyti slidinėjimą, taip pat ir daug kitų ekstremalių sporto šakų, bet šiuo metu mums tai draudžiama, nes galime patirti traumų.

-Kaip manote, kuo gyvenimas skiriasi nuo tiesiog egzistavimo?

-Gyvenimas yra tada, kai juo džiaugiesi, o egzistavimas – kai nuo ryto iki vakaro eini į nemėgstamą darbą.

-Ar visada pasitikite savimi, kad ir ką bedarytumėte?

-Yra sričių, kur ne visada gali savimi pasitikėti, kai kur reikia ir kitų žmonių nuomonių, bet dažniausiai sprendimus bandau priimti pats, nevengiu kitų sričių profesionalų patarimų.

-Ką palinkėtumėte tiems, kurie bando siekti savo tikslo?

-Užsispirti ir siekti dar labiau (šypsosi).