Rolandas Alijevas: "Noriu atstovauti Azerbaidžanui bei parodyti lietuviams, ko jie neteko"

Azerbaidžano portalas "ExtraTime.az" praneša, kad šios šalies nacionalinę krepšinio rinktinę gali papildyti lietuvis Rolandas Alijevas. Krepšininkas neseniai pasirašė kontraktą su Ukrainos čempionu Kijevo "Budivelnik" klubu, kuriam atstovauja ir Michailas Anisimovas.

Azerbaidžano rinktinė dar 2004 metais oficialiai kreipėsi į FIBA dėl galimybės registruoti gynėją savo nacionalinės komandos gretose, tačiau gavo neigiamą atsakymą, kadangi R.Alijevas tuo metu buvo įtrauktas į Lietuvos rinktinės kandidatų sąrašą.

Visgi šiuo metu daug kas pasikeitė. Ne vienas krepšininkas perėjo iš vienos rinktinės į kitą, nors prieš tai atstovavo ne tik jaunimui, o ir reprezentacinei komandai.

- Papasakokite apie save.

- Mano tėvas yra azerbaidžanietis, o mama - lietuvė. Gimiau Kaune. taip pat turiu vyresnįjį brolį. Nežiūrint į tai, kad gimiau Lietuvoje, aš, kaip ir tėvas, esu musulmonas. Vaikystėje ne kartą lankiausi Azerbaidžane. Tėvas buvo dziudo meistras, nuo trijų metų pradėjau lankyti gimnastiką, vėliau - dziudo. O vėliau paklausiau draugo patarimą ir ėmiau žaisti krepšinį, ko pasekoje tapau profesionau šioje sporto šakoje. O brolis tuo metu užsiėmė dziudo, boksu, tačiau krepšinis jo netraukė. Dabar jis gyvena Londone ir nėra susijęs su sportu.

- Kada paskutinį kartą atstovavote Lietuvos jaunimo rinktinei?

- Paskutinį kartą tai buvo 2005 metais pasaulio čempionate Argentinoje. Vėliau žaidžiau Lietuvos studentų rinktinėje, su kuria taip pat iškovojau aukso medalį. Be to, dalyvavau vyrų komandos treniruočių stovykloje, tačiau į jos pagrindinę sudėtį nepatekau. Oficialiuose mačuose Lietuvos nacionalinei rinktinei neatstovavau.

- Turite vilčių patekti į Lietuvos rinktinę?

- Žinote, šiemet turėjau patekti į rinktinę, tačiau dėl kažkokių priežasčių nebuvau pakviestas. Nežinau, su kuo tai susiję, gal todėl, kad esu musulmonas, tačiau kvietimo į rinktinę taip ir nesulaukiau. Tačiau tai yra tik mano nuomonė, negaliu teigti, kad taip buvo iš tiesų.

- Papasakokite apie nesėkmingą azerbaidžaniečių bandymą jus privilioti į savo gretas.

- 2004 metais man paskambino Rimas Kurtinaitis, ir mes kalbėjome dėl galimybės atstovauti Azerbaidžanui. Tuomet taip pat mąsčiau apie tai, tačiau po to, kai Rimas sužinojo, kad žaidžiau Lietuvos jaunimo rinktinėje, daugiau skambučių nebuvo. Tačiau tada labai norėjau atstovauti Azerbaidžanui, juk tai - mano gimtasis kraujas.

- O jei gautumėte analogišką pasiūlymą bei galėtumėte išspręsti visas problemas dėl perėjimo, kokį sprendimą priimtumėt?

- Prieš pokalbį su jumis tariausi su tėvu, apmąsčiau visus "už" ir "prieš", bei, galima sakyti, kad apsisprendžiau atstovauti Azerbaidžanui. Pirmiausia norėčiau pasitreniruoti su azerbaidžaniečiais, kadangi neturiu jokios žaidimo su jais patirties. Nepasakyčiau, kad esu šimtu procentų garantuotas, tačiau rimtai tai apsvarsčiau ir noriu žaisti Azerbaidžano gretose. Bet kokiu atveju būtų malonu atstovauti gimtajai šaliai, juo labiau, kad Lietuva nepriėmė manęs į savo gretas, dėl ko jaučiu šiokią tokią nuoskaudą. Jei pereisiu į Azerbaidžaną, jie supras, ko neteko.

- Ar matėte Azerbaidžano rinktinės rungtynių?

- Kai Azerbaidžane dirbo Rimas Kurtinaitis, visa Lietuva stebėdavo azerbaidžaniečių komandos rungtynes. Sprendžiant pagal tuos mačus, žinoma, Azerbaidžano krepšinio lygis yra silpnas Europos mąstu. Pasakojo apie tai ir Azerbaidžane žaidę vakinai. Tačiau prisipažinsiu, nemačiau azerbaidžaniečių ekipos kovų.