Į rungtynes kaip į šventę einantis Milaknis: kažkur palikome gynybą

Kauno „Žalgiriui“ šeštosios pergalės Eurolygoje teks palaukti – penktadienį vakare iki tol pirmoje vietoje žygiavę kauniečiai rezultatyvioje kovoje 90:93 nusileido Madrido „Real“.

„Žalgiriui“, kaip ir varžovams iš Ispanijos, sunkiai sekėsi sustyguoti žaidimą gynyboje. Vienu metu „Žalgiris“ pirmavo 11 taškų persvara, tačiau įvirtinti pranašumo ilgesniam laikui nepavyko, rašo LRT.lt.

„Real“ smogė pačiu netinkamiausiu laiku – rungtynių pabaigoje. „Žalgiris“ nesusitvarkė su Facundo Campazzo ir Walterio Tavareso metimais, kurie galiausiai ir nulėmė „baltųjų“ pergalę.

Po rungtynių pirštu į komandos žaidimą gynyboje badė Artūras Milaknis.

„Labai paprasta – pritrūko gynybos“, – iškart po rungtynių rūbinėje „Žalgiris TV“ sakė A. Milaknis.

„Aišku, smagu žaisti krepšinį, kai visi pelno taškus, kamuolys juda, susikuriam progas ir žaidžiam taškas į tašką. Tik tiek, kad kažkur palikome gynybą. Prieš kiekvienas rungtynes aptariame, kaip ginsimės, bet kaip prasideda varžybos tas mechanizmas kažkur pabėga. Vadinasi, kažkur mums, kaip komandai, dar reikia padirbėti“, – tęsė snaiperis.

– Atrodė, kad antrajame kėlinyje kažkiek pagerinote gynybą?

– Taip, būna, kad pagaunam ir atsiranda gražių epizodų. Tikrai būna momentų, kai gerai susiginame, tik tiek, kad tie momentai yra per trumpi. Jau atrodė, kad kontroliuojame rungtynes, turim 10 taškų pranašumą, bet tada pradedam iš niekur prarasti kamuolius. Užtikrintumo kartais pritrūksta ir puolime.

Tas 10 taškų krepšinyje yra juokinga persvara, ypač, jeigu bent kažkiek atsipalaiduoji.

– Ko labiausiai pritrūko, kai turėjote tą pranašumą?

– Šaltakraujiškumo. Vėliau atsirado klaidų puolime – vienas ne taip išbėgo, tada – kitas, dar ir pražangos. Jie pradėjo išnaudoti „miss-match“ situacijas, kamuolys pradėjo judėti, o mes nesuspėjom. Vis dar nepadarom „baudelių“, ką jau buvom šlifavę. Yra daug taisytinų dalykų, tą ir darysim – nėra ko nuleisti galvų ir verkti. Reikia imti tai, kaip pamoką.

Pamatėme, kad puolime galime žaisti ir su tokia komanda, bet, kaip sakau, mes turime laimėti su gynyba.

– Kiek buvo keista žaisti, kai arenoje buvo tik 300 sirgalių?

– Nors ne visai tuščia (šypsosi). Kažkokia dvasia vis tiek jautėsi, nebuvo visiška tyla. Džiugu, kad žmonės nepabūgo ir atėjo pažiūrėti šiam momentui paskutinių rungtynių (su sirgaliais).

Reikia tikėtis, kad viskas susitvarkys ir po 3 savaičių sugrįš jau daugiau sirgalių.

– Ar tokiose rungtynėse sirgalių trūksta labiausiai?

– Nemanau. Rungtynės yra rungtynės. Tu dirbi, treniruojasi tą savaitę, kad vainikuotum visą darbą. Man rungtynės yra kaip šventė, tiek man čia jau likę. Reikia džiaugtis.