Rungtynės Lietuva - Rusija rusų krepšinio sirgaliaus akimis

Didžiausi sveikinimai lietuviams nugalėjusiems Europos čempionus rusus. Draugiškose rungtynėse ir triuškinančiai, tačiau gražiai. Gaila, kad mūsiškiai žaidė ne pilnos sudėties, tačiau ir Jūs neturėjote "auksinio berniuko" Šarūno Jasikevičiaus, CSKA pažibos Ramūno Šiškausko, NBA kalibro žaidėjo Dariaus Songailos. Tyliu apie turbūt jau niekada žaliosios aprangos neapsivilksiantį Žydrūną Ilgauską. 

Vos tik pasibaigus mačui, į jį bandysiu pažvelgti su ironija ir "ant karštųjų".

Pirmiausia jas gerai apibūdina Rusijos trenerių štabo šūksnis trečiojo kėlinio viduryje: "Nu jobtv....t što vy delajete?" (liet. "Na, ......... ką jūs darote?"). Tokių ir panašių šūksnių su ir jums, ir man pažįstamais keiksmažodžiais susitikimo metu buvo tikrai daug. Išties, klaidų buvo pridaryta, nors statistiškai lietuviai klydo ne ką mažiau ir netgi padarė dvejomis klaidomis daugiau - 19 prieš 17. Tačiau Europos čempionų trenerių štabas turėjo dėl ko pykti, o labiausiai dėl neparuoštų atakų, kas įtakojo visiškai neparengtus ir skubotus metimus - daugiau nei pusė dvitaškių buvo netaiklūs, tikslo nepasiekė net 17 tolimų metimų iš 20. Situacijos negelbėjo ir baudų metimai - prametėme penkis, tačiau tiek pat kartų laisvi nepataikė ir Lietuvos krepšininkai. Vienu žodžiu, pralaimėjome, nes nemokėjome parengti atakų. Tą patį iškart po rungtynių akcentavo ir rusų vyriausiasis treneris Davidas Blattas, nenuvertinęs savo krepšininkų, o iškėlęs į priekį lietuvius, parodžiusius aukštesnę žaidimo kokybę.

Lietuviai mače stengėsi žaisti kietai, ko netoleravo rungtynių arbitrai. Akivaizdžiai matėsi, kad pernelyg gležnas žaidimo stilius nebuvo priimtinas Linui Kleizai, kuriam, teko matyti Lietuvos susitikime su Latvija, kieta dvikova yra parankesnė išnaudoti savus fizinius duomenis. Tai pora faktų.

Trečiasis faktas yra mūsų krepšininkų prastas pasirodymas. Taip, neturime lyderių, bet žaidžiame visiškai atsipalaidavę, padrikai. Rungtynes stebėjau ne kaip žurnalistas, o kaip krepšinio sirgalius, todėl ypač prajuokino senyvo akiniuoto ir ūsuoto šalia sėdėjusio tėvynainio ištarti žodžiai savo draugui: "A kto eto takoj? Eto našyj? Čipucha! (liet. "O kas čia toks? Čia mūsiškis? Nesąmonė!"). Tokia frazė nuaidėjo, kai akiniuotasis rusas primerkęs akis stebėjo metantį baudas juodąjį-baltąjį rusą Kelly McCarthy, kuris šįkart buvo rezultatyviausias Europos čempionų gretose, pelnęs 13 taškų. Daugiau nei pusę jų (7) natūralizuotas amerikietis pelnė baudų metimais. Šis amerikietis nesitikėjo jam šiose rungtynėse suteiktos lyderio regalijos, todėl tinkamai jos ir nepriėmė.

Ketvirtas ir paskutinis pralaimėjimo lietuviams faktas yra kartų kaita. Ji mūsų rinktinėje ypatingai jaučiasi ir matosi. Vien tai, kad vietoje pirmarūšių Rusijos krepšininkų turime remtis antru sąstatu reiškia daug. Tą patį kalba ir Rusijos krepšinio užkulisiai, kad su kraujuojančia rinktine šįmet aukštų rezultatų, kokie buvo 2007-aisiais, pasiekti nepavyks. Pagrindinis klausimas tampa, ar kris D.Blatto galva, ar ne?

Kiek teko stebėti Lietuvos vyrus, po rungtynių su rusais, galiu pasakyti - esate kelio viduryje. Tai parodo ir draugiškų rungtynių rezultatai - keturios pergalės iš šešių rungtynių. Viduryje, galbūt ne į pačią geriausią formą, bet į stabilią, leisiančią tikėti ir užuosti svarbias pergales.

Greičiausiai Lietuvos ir Rusijos vyrų krepšinio rinktinės keliai susikirs tik atkrintamosiose Europos čempionato varžybose, tad linkiu Jums saldžių krepšinio pergalių. O mes, rusai, niekada nepasiduodame ir tikimės triukšmingo kaip Ramūno Butauto balsas revanšo Lietuvoje po savaitės.