Rusija brenda iš krizės?

Eurobasket.lt tęsia straipsnių ciklą apie Europos vyrų krepšinio čempionato Švedijoje rinktines, jų galimybes bei tikslus. Stengiamės Jus supažindinti ne tik su Lietuvos varžovėmis, bet ir su kitų grupių nacionalinėmis komandomis.

Faktai apie šalį: sostinė - Maskva; plotas - 17,075,000 kvadr. km; gyventojų skaičius - 144,979,000; piniginis vienetas - Rusijos rublis; vyrų krepšinio rinktinės pasiekimai - Pasaulio čempionato sidabras 1994, 1998, Europos čempionato sidabras 1993, bronza 1997.

Kai kalbama apie Rusijos vyrų krepšinio rinktinę, daugelis šios sporto šakos specialistų ir šiaip mėgėjų komandą įvardija kaip bene sunkiausiai nuspėjamą. Ir ne be reikalo. Rusai yra parklupdę stiprius varžovus, kai niekas iš jų to nesitikėjo, ir yra patyrę triuškinamų pralaimėjimų, kai buvo laikomi rungtynių favoritais. Šių metų nacionalinės komandos pajėgumą Europos čempionate vertinti iš anksto dar sunkiau: į Švediją rusai atvyks su nauju treneriu ir smarkiai atjaunintu žaidėjų sąstatu.

Pergalių ilgesys

Rusijos vyrų krepšinio rinktinę visada įvardina tarp favoritų, neatsižvelgiant į jų sudėtį ar pasirodymą kontrolinėse rungtynėse. Tačiau tai labiau pergalių tolimesnėje praeityje nei pastaraisiais metais nuopelnas.

Pirmiausia taip yra dėl to, kad daugelis Rusiją vis dar sieja su Sovietų Sąjunga. Šios nebeegzistuojančios valstybės reprezentacinė komanda Europos čempionatuose dalyvavo 21 kartą ir nė karto namo negrįžo be medalių: auksas iškovotas 14, sidabras 3 bei bronza 4 kartus. [nuotrauka1]1993 metų Europos čempionate Vokietijoje jau debiutavo Rusijos Federacijos nacionalinė komanda. Tuomet niekas net nedrįso abejoti rinktinės pajėgumu: labai stipri sudėtis, puikūs treneriai ir nenugalimosios SSRS reputacija. Juk niekas nepamiršo triumfo 1988 metų Olimpinėse žaidynėse Seule, kur aukso medaliais pasipuošė ir keturi lietuviai: Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius ir Rimas Kurtinaitis. Į Vokietiją mūsų tautiečiai nepateko, ir rusai buvo sustabdyti tik finale, netikėtai vos dviem taškais nusileidę čempionato šeimininkams.

Lūkesčiai pildėsi. 1994 bei 1998 metų Pasaulio čempionatuose Rusija iškovojo sidabro medalius. Tačiau, nors buvo likęs tik žingsnis, auksas taip ir liko nepasiektas - Toronte nusileista tik amerikiečių "Svajonių komandai", Atėnuose po įtemptos kovos teko pripažinti jugoslavų pranašumą. 1995 metais Graikijoje rusai vėlgi tikėjosi iškovoti Europos čempionų titulą, tačiau pernelyg pasitikėjo savo jėgomis ir nutarė pasirinkti sau ketvirtfinalio varžovą. Tokie užkulisiniai žaidimai vėliau buvo pasmerkti ne tik viso senojo žemyno, bet ir pačios Rusijos spaudos. Mat su priešininkų pasirinkimu komanda apsiriko - į principinę kovą stojusios Lietuvos rinktinės barjeras jai buvo neįveikiamas. Nors 1997 metai rusams buvo gana sėkmingi - iškovoti Europos čempionato bronzos medaliai - 1999-ųjų žemyno pirmenybės Prancūzijoje jau atskleidė pirmuosius rimtus krizės požymius. Tuomet ketvirtfinalyje buvo pralaimėta vėliau čempionais tapusiems Italijos krepšininkams. O kovoje dėl penktosios vietos rusų laukė tikras pažeminimas: lietuviai, šiose rungtynėse leidę pailsėti Arvydui Saboniui, sutriuškino juos rezultatu 103:72.

Tuomet buvo pradėta ieškoti įvairiausių pasiteisinimų. Dėl Prancūzijos apkaltintos kelių rinktinės lyderių traumos. Sidnėjuje tiesiog nepasisekė, o amerikiečiai yra apskritai nenugalimi. 2001-aisiais žemyno pirmenybėse Turkijoje per ketvirtfinalio mačą su ispanais, pasirodo, buvo tik "juoda diena". Tačiau jokių pasiteisinimų rusai nebeieškojo po fiasko 2002-ųjų pasaulio čempionate Indianapolyje. Pralaimėta Naujajai Zelandijai, o pergalės iškovotos tik prieš Venesuelos bei Kinijos nacionalines komandas. Prieš vokiečius ketvirtfinalyje rusai atrodė bejėgiai, o kovoje dėl devintosios vietos teko pripažinti ir Turkijos rinktinės pranašumą. Pagaliau buvo įsitikinta, kad tarybinė krepšinio mokykla veikė tik dešimtmetį po sąjungos žlugimo, tuo tarpu kitų valstybių reprezentacinės komandos gerokai sustiprėjo.

"Mirtininkų" grupė

Prieš pasaulio čempionatą Indianapolyje rusai negalėjo atsidžiaugti, jų nuomone, atitekusiais "lengvais" varžovas grupėje, sakydami, kad pagaliau burtai nenuskriaudė ir jų komandos. Tai skambėjo gana keistai, kadangi šioje valstybėje įprasta nuolat skųstis likimo nepalankumu visose sporto šakose. Tačiau šį kartą dėl tokių kalbų nesišaipo niekas. Praktiškai visi Europos [nuotrauka3] krepšinio ekspertai Rusijai tekusią C grupę vadina pajėgiausia. Čia taip pat pakliuvo Serbijos ir Juodkalnijos bei Ispanijos rinktinės, laikomos vienomis iš čempionato favoričių. Švedijos komanda priskiriama prie autsaiderių, tačiau neseniai kontrolinėse rungtynėse pirmenybių šeimininkai įveikė prancūzus, tuo pareikšdami, kad juos "nurašyti" taipogi per anksti.

Serbijos ir Juodkalnijos rinktinei nepavyko surinkti stipriausios sudėties. Tačiau, nepaisant to, kad jos gretose nepamatysim tokių žvaigždžių, kaip Vlade Divacas ar Dejanas Bodiroga, visi žino, kokią pajėgią ekipą bet kuriuo atveju gali surinkti pasaulio čempionai. Ryškiausia asmenybė šioje komandoje - vienas Sakramento "Kings" lyderių Predragas Stojakovičius. Beveik visos pasaulio lažybų bendrovės pirmąją vietą čempionate skiria būtent Serbijos ir Juodkalnijos reprezentacinei komandai.

Vis daugiau krepšinio specialistų itin palankiai vertina ir Ispanijos rinktinės galimybes. Indianapolyje ispanai kovoje dėl penktosios vietos nugalėjo amerikiečius ir dabar jie drąsiai tvirtina, kad į Švediją važiuos kovoti dėl aukso medalių. Svarbiausias rinktinės koziris - Memfio "Grizlies" žvaigždė Pau Gasolis. Šis krepšininkas nuo pirmojo sezono išsikovojo pagarbą NBA, tačiau žaidžia viename silpniausių lygos klubų, todėl Europos čempionatas bus dar viena proga įrodyti, ko jis iš tiesų vertas.

Kartų kaita

Tuo tarpu Rusijos rinktinėje įvyko daug pokyčių. Per dešimt pastarųjų metų šalies krepšinio specialistai sugebėjo išugdyti vos keletą aukšto lygio žaidėjų. Andrejus Kirilenka ar Sergejus Čikalkinas jau yra spėję pasižymėti rinktinėje, tačiau daugumai jaunesnių žaidėjų dar tik teks įrodinėti, ar jie pajėgūs atstovauti nacionalinei komandai. Viktorui Chriapai bei Sergejui Moniai [nuotrauka2] prognozuojama puiki ateitis, tačiau jie atstovauja itin pajėgiam Maskvos CSKA klubui, todėl čia ribojamas jaunųjų talentų žaidimo laikas. Silpnesnėse komandose rungtyniaujantys Denisas Jeršovas ir Fiodoras Licholitovas turi daugiau galimybių parodyti, ką moka, tačiau iškyla kita problema - jiems trūksta varžybų pajėgiuose turnyruose patirties.

Iš vyresnių rinktinės senbuvių komandoje liko tik Vasilijus Karasiovas, Dmitrijus Domani ir Zacharas Pašutinas. Dėl patyrusių krepšininkų stokos ekipos naujajam treneriui Sergejui Jelevičiui teko priimti daug kritikos sulaukusį sprendimą į sudėtį įtraukti Michailą Solovjovą bei Valentiną Kubrakovą. Švedijoje nematysime daugybės žinomų Rusijos krepšininkų. Sergejui Čikalkinui ir Aleksandrui Bašminovui sutrukdė traumos, Ruslanas Avlejevas bei Michailas Michailovas naujajam treneriui netiko, o dėl nepasitikėjimu pačiu specialistu į rinktinę neatvyko Sergejus Panovas. Karjerą reprezentacinėje komandoje nutarė baigti Jevgenijus Pašutinas.

Jei aukštaūgių netektį S.Jelevičius galėjo kompensuoti, pakviesdamas talentingus jaunus žaidėjus, tai dėl gynėjų jis susidūrė su rimta problema. Mat nebeliko lygiavertės pamainos pagrindiniam įžaidėjui Vasilijui Karasiovui, kuris irgi nebegali demonstruoti tokio žaidimo, kaip prieš kelerius metus. Tuomet šalies spaudoje pasklido gandai, kad į Švediją gali važiuoti amerikietis Johnas Robertas Holdenas. Maskvos CSKA atakų organizatorius paprašė Rusijos pilietybės, tačiau dabar jau aišku, kad bent į šį Europos čempionatą jis nevyks.

A.Kirilenka - pergalių garantas?

Žinoma, didžiausios rusų viltys siejamos su Jutos "Jazz" puolėju Andrejumi Kirilenka. Garsaus trenerio Jerry Slowno mokykla suteikė žaidėjui universalumo. Nors praėjusį sezoną Andrejus ir neteko vietos "džiazmenų" startiniame penkete, bet nuolat buvo minimas tarp pretendentų į geriausio lygos "šeštojo" žaidėjo titulą. Tačiau klube Kirilenkai tenka labiau gynybinės funkcijos, o rinktinėje jam teks žaisti įvairiapusiškiau ir tapti tikru komandos lyderiu.

[nuotrauka4]Prie rinktinės krepšininkas prisijungė gana vėlai (rugpjūčio 14-ąją), tačiau kiekvienose kontrolinėse rungtynėse įsibėgėdavo vis labiau. Pirmame mače nacionalinėje komandoje su Latvija jis įmetė 24, o vėliau su Australija - 25 bei su Turkija - 27 taškus. Puiki žaidėjo forma, vos prisijungus prie rinktinės, nuostabos kelti neturėtų. Iki atvykimo į ekipą Kirilenka ne poilsiavo, o intensyviai treniravosi. Jis rengėsi individualiai su Tel Avivo "Maccabi" vyriausiojo trenerio asistentu Davidu Blattu.

Niekas neginčija ypač didelės "rusiškojo lokomotyvo" svarbos rinktinėje. Ir ekscentriškasis S.Jelevičius pripažino, kad durys į komandą šiam krepšininkui būtų atviros, net jei jis apsispręstu žaisti paskutinę dieną prieš pirmenybes. Tuo galima buvo įsitikinti per planetos čempionatą Indianapolyje. Tuomet Kirilenka gavo traumą jau turnyro pradžioje, o rusai pasiekė blogiausią rezultatą per visą savo rinktinės istoriją - liko dešimti.

Ar tęsės S.Jelevičius savo pažadus?

Rusijos reprezentacinei komandai ilgą laiką vadovavo Permės "Ural Great" vyriausiasis treneris Sergejus Belovas. Vėliau po įvairių intrigų jį pakeitė Stanislavas Jeriominas, kuriam su šiuo postu teko atsisveikinti po fiasko Indianapolyje. Tuomet prie rinktinės vairo stojo jokios didesnės patirties darbo aukštame lygyje neturintis kuklaus Maskvos priemiesčio klubo "Chimki" treneris Sergejus Jelevičius.

[nuotrauka5]Rezultatų ilgai laukti neteko. Pirmiausia atrankos į Europos čempionatą turnyre buvo nusileista Portugalijai. S.Jelevičius buvo visiškai ramus, pareikšdamas, kad šis pralaimėjimas yra viso labo atsitiktinumas, o komanda dar tik pradėjo vykdyti jo parengtą ilgalaikį tarpusavio supratimo planą. Tuomet sekė triuškinantis pralaimėjimas Italijai, kuri į nieko nelemiančias rungtynes Maskvoje atsiuntė praktiškai antrąją sudėtį. Rinktinės strategas dėl šios nesėkmės nedelsiant apkaltino Rusijos krepšinio federaciją, kuri, jo manymu, šalies čempionate nustatė per didelį legionierių limitą, bei... Maskvos CSKA trenerį Dušaną Ivkovičių, kuris laiko ant suolo kandidatus į nacionalinę komandą. Tiesa, netrukus S.Jelevičiui teko atsiprašyti serbų specialisto, nes paaiškėjo, kad jaunieji armiečių krepšininkai V.Chriapa ir S.Monia savo klube buvo išleidžiami į aikštelę net ilgesniam laikui, nei kai kurie į rinktinę kviesti "Chimki" žaidėjai.

Vėliau sekė dar keli skandalai. Kartu dirbti kviestas Saratovo "Avtodor" savininkas Vladimiras Radionovas pareiškė, kad tai neįmanoma, nes S.Jelevičius visiškai nieko nesupranta apie krepšinį. Ilgametis rinktinės narys Sergejus Panovas kategoriškai atsisakė žaisti nacionalinėje ekipoje, kol jai vadovaus šis treneris. Galiausiai viską vainikavo skandalas dėl Ruslano Avlejevo. Atrankos turnyre šis Bolonijos "Virtus" puolėjas buvo rezultatyviausias rusų gretose, per septynerias žaistas rungtynes vidutiniškai pelnydavęs po 14,9 taško. Tačiau Ruslanas į rinktinės stovyklą neatvyko. S.Jelevičius nedelsdamas pareiškė, kad nacionalinėje komandoje ne vieta žaidėjams, kurie į ją nesiveržia bei neatvyksta į treniruotes. Jau po poros dienų žurnalistų pakalbintas R.Avlejevas paaiškino, kad jis neatvyko todėl, kad paprasčiausiai... net negavo kvietimo.

Nors kontrolinėse rungtynėse Rusijos rinktinė žaidžia ne taip užtikrintai, kaip to norėtųsi jos vadovui, treneris po pralaimėjimų Italijai, Australijai bei Serbijai ir Juodkalnijai tikino, kad jis vis dar eksperimentuoja, o komanda įgauna pagreitį. S.Jelevičius toliau išlieka ramus, teigdamas, kad ekipoje puiki atmosfera, o rezultatus visi pamatys tik Švedijoje. Jis nuolat tvirtina, kad Rusija tikrai iškovos kelialapį į olimpiadą. Taip pat jis pareiškė, kad būtinai ateis į spaudos konferenciją net tuo atveju, jei jo komanda pralaimėtų visas tris rungtynes grupėje.

Rusijos reprezentacinės komandos sudėtis:

Vardas, Pavardė	Nr.	Ūgis (cm)	Svoris (kg)	Poz.	Komanda	Gimimo metai
Denisas Jeršovas	5	215	117	C	"Chimki BC"	1981
Fiodoras Licholitovas	6	209	113	C/P	"Aris"	1980
Aleksejus Savrasenka	15	212	118	C	CSKA	1979
Vasilijus Karasiovas	4	192	89	G	"Lokomotiv"	1971
Piotras Samoilenka	9	185	80	G	"Uniks"	1977
Zacharas Pašutinas	11	196	90	G	CSKA	1974
Dmitrijus Domani	14	195	106	P/G	"Dinamo"	1974
Valentinas Kubrakovas	8	196	92	G	"Ural Great"	1972
Viktoras Chriapa	10	203	93	P/G	CSKA	1982
Sergejus Monia	12	198	99	P	CSKA	1983
Andrejus Kirilenka	13	207	98	P	"Utah Jazz"	1981
Michailas Solovjovas	7	205	110	C	"Chimki BC"	1973