"Ryto" MVP atsiprašė sirgalių ir pripažino: kai labiausiai reikėjo, nebuvome susižaidę

Gytis Radzevičius buvo išrinktas naudingiausiu pirmo FIBA Čempionų lygos etapo žaidėju, bet vargu ar po antrojo dar turi šansų pasižymėti ir dalinant viso sezono individualius apdovanojimus, rašo Krepšinis.lt. 

Vilniaus „Rytas“ vėl pasitraukė iš kovos nepasiekęs atkrintamųjų varžybų, o efektyviausias komandos krepšininkas jaučiasi nuvylęs gerbėjus.

Lietuvos čempionai pasirodymą užbaigė antradienį savoje aikštėje dramatiškai pralaimėdami titulą ginančiai Malagos „Unicaja“ 82:83.

G. Radzevičius buvo geriausias šeimininkų gretose: pelnė 14 taškų ir sugriebė 10 atšokusių kamuolių.

„Mes greitai bėgame, jie – dar greičiau. Įmetame taškus, o po 3 sekundžių jau gauname atgal. Su tokia komanda dar nebuvome susitikę, – andalūzų sparta stebėjosi 29-erių puolėjas. – Bet kovojome iki galo, nepalūžome, buvome per vieną švilpuką iki pergalės.“

Net jei ją būtų pavykę iškovoti, savo likimo nebevaldęs „Rytas“ vis tiek būtų likęs už ketvirtfinalių borto.

Vilniečiai į Čempionų lygą iš Europos taurės turnyro migravo 2020-aisiais ir per penkis bandymus vis dar nesugebėjo atrakinti atkrintamųjų durų.

„Mūsų komandos tikslai yra ir buvo aukštesni, bet vėl sustojome ties šiuo etapu. Gaila, apmaudu. Tik ne šiandien pralaimėjome lemiamas rungtynes – prieš tai nebuvome geriausios formos, kai labiausiai reikėjo“, – konstatavo G. Radzevičius, kurio statistika šiame sezone pakilo iki 13,3 taško ir 7,1 atkovoto kamuolio.

– Tad dar kartelį: kas nutiko Manisoje, kur iš esmės ir priėjote liepto galą? – „Delfi“ paklausė G. Radzevičiaus

– „Manisa“ – gera komanda, o mes galbūt patikėjome, kad esame labai geri. Ir gavome per nosį. Po lengvai laimėtų tarpusavio rungtynių Vilniuje galvojome, kad nuvažiuosime ir užmėtysime juos. Tai buvo didžiausia klaida. Kad ir septyniese, jie mus sudorojo. Kita priežastis – išvykose nežaidžiame taip energingai kaip namuose.

– Šiose rungtynėse lemtinga buvo paskutinė Igno Sargiūno pražanga. Kaip vertinate teisėjų sprendimą?

– Man atrodė, kad buvo varžovo pražanga puolime. Bet reikia gerbti teisėjus. Tik gaila, kad negalėjo epizodo peržiūrėti. Arbitrams gal būtų lengviau, jei paskutinėmis sekundėmis galėtų peržiūrėti tokius momentus kaip Lietuvos krepšinio lygoje. Na, bet dažniausiai rezultato nenulemia vienas epizodas.

– Plačiau pažiūrėjus, ko labiausiai trūksta klubui, kad prasimuštų bent iki ketvirtfinalio Čempionų lygoje?

– Sunku pasakyti. Turime pakankamai ilgą atsarginių suolą, atrodo, popieriuje žaidėjai – geri. Šįkart galbūt pamaišė tai, ką minėjau – nebuvome geriausios formos. Trūko susižaidimo, nejautėme naujokų, galbūt kažkas išsibalansavo. O tokiame turnyre visada reikia būti geriausios formos, nes kiekvienos rungtynės labai keičia situaciją. Kas dabar iš to, kad po geros pradžios visi jau piešė mus ketvirtfinaliuose.

Paprasčiausiai reikia susiimti, pradėti labiau spausti vienas kitą treniruotėse. Daug žmonių, galbūt kažkas gaus mažiau minučių, bet kiekvienas gali įnešti savo indėlį. Jeigu dirbsime komandai, turėsime tokį rezultatą kaip pernai, kai europinis turnyras mums buvo tragiškas, bet paskui tapome komanda, kurioje kiekvienas griūva dėl kiekvieno. Kai esame vieningi, ir rezultatas kitas. Tik tokiu būdu galime dar pasukti sezoną teigiama linkme.

– Nors ir pralaimėjote, po finalinės sirenos aistruoliai liko savo vietose ir suplėšė klubo himną. Ką pasakytumėte apie tai?

– Labai gražus gestas. Mažai yra tokių fanų, kitur net nelaukia rungtynių pabaigos. Norisi saviškiams padėkoti. Ir kažkiek atsiprašyti, nes tikiu, jog juos nuvylėme.

– Kaip manote, ar nepatekimas į atkrintamąsias varžybas pjauna šansus būti išrinktam, tarkime, į Čempionų lygos simbolinį penketą?

– Nežinau, dėl to nesijaudinu. Kuo vyresnis, tuo asmeniniai įvertinimai mažiau rūpi, kažką laimėti norisi su visa komanda. Ar jaučiuosi savo karjeros pike? Nežinau, krepšinyje viską reikia įrodinėti kiekvieną dieną. Stengiuosi tai daryti ir tiek.