S.Rogersas nenorėtų būti aukštesnis

Vienas iš žaidėjų, sužibėjusių ULEB Eurolygos pirmajame ture, buvo Vilerbano "Asvel” ekipos įžaidėjas amerikietis Shawnta Rogersas. Būtent jis vedė komandos draugus į pergalę (91:89), susitinkant namų "Astroballe” arenoje su Vokietijos čempionais Berlyno ALBA krepšininkais: varžovai trečiajame ir ketvirtajame kėlinukuose tiesiog nesugebėjo sugaudyti vikraus 161 cm ūgio gynėjo, tądien pelniusio 26 taškus.

Eurolygos naujoką, šį sezoną į "Asvel” atėjusį iš Le Mano klubo, ir iki šiol demonstravusį puikų žaidimą ir Prancūzijos pirmenybėse, pakalbino oficiali Eurolygos interneto svetainė.

- Kaip jaučiatės, būdamas tokio mažo ūgio ir žaisdamas krepšinį su žymiai aukštesniais žmonėmis?
- Visą laiką buvau žemaūgis. Reikia tiesiog dirbti, pasiekti tam tikrą lygį ir mokėti gerai žaisti krepšinį. Tuomet ūgis nebesvarbu. Taip atsitiko ir man: daug dirbau, ir štai, galiu žaisti profesionaliame lygyje.

- Ar galėtumėte paminėti kažkokius pranašumus, kuriuos turite, būdamas žemiausias žaidėjas aikštelėje?
- Aš naudojuosi greičiu ir vikrumu. Šias savybes išnaudodavau visuomet, o dabar bandau taip pat geriau skaityti žaidimą. Kai geriau matai, kas dedasi aikštelėje, žaisti tampa lengviau. Greitis ir vikrumas man ir toliau padeda tiek puolime, tiek ginantis, tačiau bandau išnaudoti ir kitas savo savybes.

- Jeigu būtumėte kiek aukštesnis, kaip tai padėtų jums žaisti krepšinį?
- Būdamas tokio ūgio aš žaidžiu profesionalų krepšinį, tai jau šis tas. Nenoriu šnekėti apie tai, kas būtų pridėjus daugiau colių - tuomet aš tiesiog nebūčiau Shawnta Rogersas. Nebūčiau tas, kas esu.

[nuotrauka1]- Visą karjerą jums savo žaidimu tekdavo įrodinėti, kad galite žaisti aukštame lygyje. Neseniai sužaidėte pirmąsias rungtynes Eurolygoje. Ar tai buvo dar vienas išbandymas, patikrinimas?
- Nemanyčiau. Dabar aš jau tokiame karjeros etape, kad tiesiog išeinu į aikštelę ir žaidžiu. Nežiūriu į tai, kaip į patikrinimą ir būtinybę kažkam kažką įrodyti. Sau pačiam aš neturiu nieko įrodinėti. Aš myliu krepšinį. Žaidžiu dėl pergalės ir dėl malonumo. Be abejo, žaisdamas noriu visiems parodyti savo galimybes. O galimybė žaisti Eurolygoje buvo svarbiausias dalykas, dėl kurio pasirašiau kontraktą su "Asvel”. Noriu žaisti aukštame lygyje, ir būtent čia yra geriausios komandos, puikūs žaidėjai, visa tai, ko man reikia.

- Ar jus, kaip augantį krepšininką, kažkada įkvėpė kitų mažų įžaidėjų pavyzdžiai?
- Toks pavyzdys buvo Muggsy Boguesas. Jis netgi iš to paties miesto, kaip ir aš - Baltimorės. Mane visada lygindavo su Muggsy.

- O ar sekate Europoje sėkmingai rungtyniaujantį kitą mažą žaidėją - Tyusą Edney?
- Ne taip svarbu, ar jis mažas, ar ne. Jis moka gerai žaisti krepšinį - ir tai man yra pagrindinis dalykas. Europoje galėtų žaisti ir daugiau žemaūgių įžaidėjų. Jiems tereikia suteikti galimybę.

- Ar jums buvo sunku prisitaikyti prie žaidimo Europoje?
- Taip, prisitaikymas nebuvo lengvas. Čia žaidimas skiriasi nuo JAV studentiško ir profesionalaus krepšinio. Man tenka žaisti prieš aukštesnius, fiziškai stipresnius priešininkus. Pats žaidimas labiau komandinis. Aikštelėje - daug aukštų žaidėjų. Skirtingai nuo Amerikos, čia turiu mažiau laisvos erdvės, rečiau galima sužaisti vienas prieš vieną. Man būtinai reikia erdvės, kad galėčiau prasiveržti ir kurti galimybes sau bei komandos draugams.

- Kaip tuomet žaidžiate, kai Europoje taip mažai erdvės?
- Tiesiog žaidžiu savo žaidimą ir bandau išvesti kitus žaidėjus į atakuojančias pozicijas. Amerikoje visuomet būdavau atakuojantis gynėjas, o Europoje to daryti nebereikia. Čia svarbiausia - žaisti protingai, vadovauti komandai, padėti pelnyti taškus kitiems. Pirmosiose Eurolygos rungtynėse pajutau, kad reikia pačiam imtis iniciatyvos ir mėtyti į krepšį. Manau, dar kurį laiką teks žaisti panašiai, bent jau kol į komandą sugrįš visi traumuotieji.

- Šiemet į "Asvel” jūs atėjote su keletu kitų naujokų. Kada galima tikėtis šią komandą pamatyti geriausios formos?
- Mums dar reikia susižaisti, be to, ne visi žaidėjai šiuo metu gali rungtyniauti. Susižaidę, mes tapsime tikrai pavojinga komanda ir suteiksime daugeliui varžovų didelių rūpesčių.

- Ką manote apie krepšinio lygį Europoje? Ar tą ir tikėjotės čia išvysti?
- Kai čia atvykau, svarbiausia mintis mano galvoje buvo - išgyventi pačiam. Atvykau žaisti krepšinio ir neįsivaizdavau, kokio jis bus stiprumo. Lygis pasirodė esąs aukštesnis, nei tikėjausi - ir tai galiu pasakyti, netgi po keleto čia praleistų metų. Visą tą laiką Europos krepšinis augo. Daugelis amerikiečių, tėvynėje nesulaukusių dėmesio iš NBA ir atvykusių žaisti už Europos klubus, po keleto metų gauna šios lygos pasiūlymus. Europos krepšinis smarkiai išaugo, ir aš turiu augti kartu su juo.