S.Štombergas: Ulker žaidė nešvarius žaidimus
Saulius Štombergas džiaugėsi šią vasarą galėdamas daug laiko skirti savo šeimai. 31 metų 204 cm puolėjas pripažįsta, kad apsispręsti daugiau neatstovauti šalies rinktinei nebuvo lengva, bet visada ateina laikas, kai reikia pasakyti ne. Vis dėlto krepšininkas dar bent kelis sezonus tęs klubinę karjerą. Pats nutraukęs sutartį su Stambulo "Ulker", šią vasarą S.Štombergas pasirašė kontraktą su Kazanės "Unicks" ekipa.
"Kamčiatka paliko didelį įspūdį"
- Sauliau, ar kada turėjote tokias ilgas atostogas?
- Net nepamenu. Jau nuo jaunimo rinktinės laikų kiekvieną vasarą tekdavo dalyvauti įvairiuose čempionatuose ar turnyruose.
- Nenuobodžiaujate?
- Ne. Net nespėjau pastebėti, kaip vasara beveik praėjo. Atsirado nemažai reikalų Lietuvoje, daug laiko leidau gimtojoje Klaipėdoje. Taip pat poilsiavome Maljorkoje, aplankėme Rusijoje esantį Kamčiatkos pusiasalį.
Kamčiatka paliko labai didelį įspūdį. Ten - unikali gamta.
- Ar vasarą palaikote fizinę formą?
- Kai atsiranda laiko, neatsisakau pasportuoti. Malonu treniruotis sau ir tiek, kiek pats nori.
Nedalyvaudamas rinktinės stovyklose profesionalių krūvių tikrai nepasiilgstu. Nemanau, kad apskritai kas nors jų gali pasiilgti.
"Žaidimas buvo banguotas"
- Praėjusį sezoną atstovavote Stambulo "Ulker". Kaip vertinate komandos rezultatus?
- Nedemonstravome gražaus žiūrovo akiai krepšinio. Neretai pritrūkdavo tarpusavio supratimo, todėl mūsų žaidimas buvo labai banguotas.
Vis dėlto iškovojome Turkijos prezidento ir Turkijos taures, patekome į Eurolygos ketvirtfinalį. Tik sezono pabaiga nebuvo sėkminga - Turkijos lygos pusfinalyje pralaimėjome Stambulo "Besiktas".
- Bangavo ir jūsų žaidimas, o tritaškių pataikymas buvo vienas prasčiausių per karjerą.
- Nenuostabu. Klubas nerungtyniavo stabiliai, todėl ir asmeniniai rodikliai labai kisdavo. Nė vienas "Ulker" krepšininkas negalėtų pasigirti stabiliu žaidimu praėjusį sezoną.
- Gal jūsų pasirodymui įtakos turėjo su rinktine be poilsio praleista pernykštė olimpinė vasara?
- Aišku, nelengva rungtyniauti be atostogų. Atrodo, teki lyg upė savo vaga be jokių sustojimų.
Norisi pailsėti, tada padidėja ir motyvacija aikštėje. Tai bėgant metams itin juntama.
Bet žiūriu į priekį ir tiku, kad po ilgų atostogų rezultatai pagerės.
"Maža lietuviška bendruomenė"
- Prieš keletą metų, rungtyniaudamas Stambulo "Efes Pilsen", minėjote, kad sezono metu iš Turkijos į Lietuvą nepavyksta ištrūkti dėl nesutampančių kalendorinių švenčių. Ar atstovaujant "Ulker" situacija buvo tokia pat?
- Turkija - musulmonų kraštas. Todėl nepavyko grįžti į Lietuvą. Net ir per didžiausias jų šventes treneris duodavo tik vieną kitą laisvą dieną, todėl neužtekdavo laiko skristi namo.
Džiugu buvo bent tai, kad kartu su manimi gyveno ir šeima. Bet per tą laiką pasiilgau tėvų, draugų ir savo namų.
- "Ulker" žaidė dar ir Eurelijus Žukauskas bei Virginijus Praškevičius. Gal trise buvo lengviau?
- Mūsų statistiniai rodikliai kituose klubuose būdavo geresni. Būtų buvęs lietuvis įžaidėjas, gal tada viskas susiklostytų geriau (juokiasi).
O leisti laisvalaikį buvo daug smagiau. Nuolat bendraudavome, turėjome mažą lietuvišką bendruomenę.
- Ar nepabodo turkiški kebabai?
- Geras maistas nenusibosta. Valgydavau ne tik kebabus, bet ir daug žuvies.
Turkijoje gali rasti įvairiausio maisto, todėl skųstis tikrai neturėčiau. Kartais net šaltibarščių pasigamindavome.
"Pralaimėjome geresnei komandai"
- Turkijos krepšinio lygos finale daug sezonų iš eilės susitikdavo "Efes Pilsen" ir "Ulker". Šiemet vietoj "Ulker" dėl titulo kovojo "Besiktas". Ar tai reiškia, kad Turkijos krepšinio lyga sustiprėjo?
- Ten yra keturios stiprios komandos su stabiliais biudžetais, kurios konkuruoja tarpusavyje. Be minėtų trijų - dar Stambulo "Fenerbahce".
Mes pasirodėme silpnesni už "Besiktas", bet šis klubas nebuvo toks geras, kad įveiktų "Efes Pilsen".
"Efes Pilsen" turėjo gerą sudėtį, visą sezoną rungtyniavo užtinkrintai bei stabiliai. Jie tikrai buvo verti tapti Turkijos čempionais.
- Ką Turkijos krepšinio aistruoliams reiškia "Efes Pilsen" ir "Ulker" ekipų derbis?
- Tai labiau pačių klubų ir jų žaidėjų derbis, bet ne aistruolių. "Ulker" neturi daug sirgalių, todėl ir susidomėjimas nebuvo didelis.
Kur kas aršesni derbiai vyko tarp senas tradicijas turinčių "Fenerbache" ir "Besiktas". Būdavo gražu žiūrėti, kaip jie pjaunasi tarpusavyje. Šias ekipas palaikydavo labai daug aistruolių, kurie sirgdavo ir už futbolo klubus.
"Ulker žaidė nešvarius žaidimus"
- Po sezono jūs, E.Žukauskas ir V.Praškevičius nieku gyvu nenorėjote likti "Ulker" ir net sutikote mokėti kompensacijas iš savo kišenės už kontrakto išpirkimą. Kodėl?
- Klubas ėmė žaisti nešvarius žaidimus - sumanė 20 proc. sumažinti mums atlyginimus ir manė, kad vis tiek liksime.
Tačiau iš karto pasipylė daug pasiūlymų iš kitų ekipų. Tada jau "Ulker" nebenorėjo mūsų išleisti. Jeigu jie ėmė taip žaisti, mes iš principo atsakėme tuo pačiu.
- Ar jums asmeniškai daug kainavo sutarties su "Ulker" nutraukimas?
- Nenoriu įvardyti konkrečių sumų. Tačiau kainuos ne taip jau mažai.
"Per kūną bėgiojo drebulys"
- Prisiminkime jūsų žaidimą Lietuvos rinktinėje. Ar pamenate debiutą?
- Tai buvo, regis, prieš dvyliką metų. Nuostabus jausmas, kai dar jaunas esi pastebėtas rinktinės trenerių.
Iš pradžių treniruojantis per kūną net begiojo drebulys, bet ilgainiui įsižaidžiau ir įtampa atslūgo.
- Kurios pergalės su rinktine įsimintiniausios?
- Visi metai, praleisti rinktinėje, labai įsimintini. Rungtyniaudamas įgauni vis naujos patirties, išgyveni dėl pralaimėjimų ir mokais iš jų, džiaugiesi pergalėmis.
Gal kiek malonesni tie laimėjimai, prie kurių prisidėdavau svariu savo žaidimu. Tačiau kažką išskirti tikrai sunku.
- Kurie pralaimėjimai karčiausi?
- Nuolat pamenu tą skaudžią nesėkmę Atėnų olimpiados pusfinalyje mače su italais. Slogu pralaimėti tokias varžybas, kai žinai, kad tau tai - paskutinė olimpiada, paskutinis turnyras atstovaujant šaliai.
Norėjosi baigti karjerą rinktinėje, kad turėčiau ką prisiminti, bet nepasisekė.
- Ar palaikote santykius su buvusiais bendražygiais rinktinėje?
- Stengiamės pasimatyti. Dažniau pavyksta su dviem klaipėdiečiais - Arvydu Macijausku ir Eurelijum Žukausku, taip pat su Dainiumi Adomaičiu.
"Eurelijus nusprendė pats"
- Ar sunku buvo priimti sprendimą trauktis iš rinktinės?
- Nelengva. Apsisprendžiau ne šiemet, bet gerokai anksčiau. Svarsčiau ne tai, ar noriu atstovauti rinktinei, o ar dar galiu joje žaisti. Nutariau, kad jau laikas pasitraukti.
- Įkandin jūsų apie karjeros pabaigą rinktinėje paskelbė ir E.Žukauskas. Gal įkalbėjote savo buvisį bendraklubį pasekti jūsų pavyzdžiu?
- Kadangi Stambule rungtyniavome viename klube, kasdien jam vis kalbėdavau: "Eurelijua, užteks jau rungtyniauti rinktinėje".
O jei rimtai, tai - jo asmeninis apsisprendimas. Šia tema Eurelijui tikrai nieko neteko sakyti. Taip jau sutapo, kad pasitraukėme kartu.
"Favoritais laikau serbus"
- Kas, jūsų manymu, dabar turėtų tapti rinktinės lyderiais?
- Pirmiausia - rinktinės senbūviai. Jie geriau supranta trenerio Antano Sireikos norus, jo žaidimo schemą.
O gal kas iš naujokų sėkmingai pasirodys ir taps vienu svarbiausių žaidėjų?
- Ar ekipa pajėgi apginti Europos čempionės titulą?
- Pajėgi, o kodėl gi ne? Aišku bus nelengva. Favorite laikyčiau Serbijos ir Juodkalnijos komandą, nes ji žais namuose ir, kiek girdėjau, stengsis padaryti viską, kad surinktų geriausius krepšininkus.
- Lietuvos rinktinė grupės varžybose susidurs su Turkija, o jūs šioje šalyje žaidėte porą sezonų. Ką galėtumėte patarti A.Sireikai?
- Turkų treneriai patirties daugiausiai semiasi iš buvusios Jugoslavijos specialistų ir yra artimi jų mokyklai. Todė manau, kad Turkijos krepšininkai daugiau treniruojasi už lietuvius ir yra fiziškai stipresni.
Turkijos rinktinėje netrūksta garsių Europoje ir net NBA krepšininkų. Bet, nors ir sunku būdavo žaisti prieš turkus, jei gerai pamenu, iki šiol laimėjome visas dvikovas.
"Favoritais laikau serbus"
- Rudenį persikelsite į "Uniks" ekipą, kurioje žaidėte užpraeitą sezoną. Tad Kazanė jums nesvetima?
- Puikiai žinau šią ekipą, trenerį, Kazanės miestą, klubo organizaciją. Kadangi nevažiuoju į nežinią, bus lengviau.
- Kodėl nusprendėte karjerą tęsti būtent "Uniks"?
- Kvietimų tikrai netrūko, bet Kazanės klubo vadovai jau seniai siekė mane susigrąžinti. Jie laukė tinkamos akimirkos iš šįsyk padarė viską, kad pasirinkčiau jų ekipą.
- Iš pradžių sklido gandų, kad pasirašėte sutartį su Mariupolio "Azovmaš", paskui - jau su "Lietuvos rytu". Ar iš tiesų šios komandos jumis domėjosi?
- Buvo pasiūlymų ir iš šių, ir iš kitų ekipų. Bet atstovausiu "Uniks".
"Nepažaidęs NBA nesigailiu"
- Per karjerą esate pelnęs daug titulų. Iš kur kyla motyvacija rungtyniati?
- Kolekcija jau ištiesų nemaža. Tačiau jei dar galiu rungtyniauti, turiu noro, kodėl gi nežaisti toliau?
- Nesigailite, kad taip ir neteko rungtyniauti NBA?
- Ne. Anksčiau europiečiams pakliūti į NBA buvo labai sunku, todėl teko žaisti Europoje. Bet ir čia buvo dėl ko kovoti, ko siekti.
- Ką manote apie šios vasaros lietuvių antplūdį NBA?
- Džiaugiuosi. Malonu, kad taip vertinami mūsų šalies krepšininkai. Bus įdomu stebėti jų žaidimą.
Tikiuosi, kad Amerikoje jie dar labiau patobulės ir mūsų rinktinė pasieks puikių rezultatų.
- Bet Martynas Andriuškevičius ne LKL niekuo neišsiskirdavo, tačiau aktyviai veržiasi į NBA.
- Kiekvienas esame savo likimo kalvis. Tikiu, kad tai nebuvo individualus jo sprendimas, daug patarė agentai.
Martynas labai stengiasi ir turėtų pasiekti puikių rezultatų. Nuo to, kad jis nori žaisti NBA, blogiau neturėtų būti.
"Nesėdesiu sudėjęs rankų"
- Jau galvojate apie karjeros pabaigą?
- Šiuo metu jaučiu nedidelius skausmus, tačiau jie tokie menki, kad man gyvenimo neapsunkina. Kol neturėsiu didelių traumų ir išliks noras - žaisiu.
- Gal planavote, ką veiksite pasitraukęs iš sporto?
- Minčių netrūksta, tačiau kol dar žaidžiu, pasakyti nieko konkretaus negaliu. Žinau tik tai, kad tikrai nesėdėsiu sudėjęs rankų, nes esu pripratęs daug dirbti. Dirbsiu ir toliau.
Komentarai
Prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte komentuoti.