"Sakalų" treneris R.Paulauskas: reikia įdėti daug darbo ir kantrybės, tuomet ateis pergalės

Vilniaus „Sakalų“ ekipai pirmoji sezono pusė klostosi sunkiai. Tarpsezoniu atsinaujinusi komanda kol kas dažniau pralaimi nei laimi.

Prieš tris savaites iš vyriausiojo trenerio posto pasitraukęs Erikas Kučiauskas užleido vietą Rūteniui Paulauskui. Visgi ir šiam patyrusiam specialistui pergalės pasiekti kol kas nepavyko.

R.Paulauskas oficialiam klubo puslapiui tvirtino, kad pastaruoju metu „Sakalams“ trūksta smulkių detalių, kurios padeda pasiekti pergales. Strategas taip pat nuramino komandos gerbėjus, kad kol kas niekas neprarasta ir antroje sezono pusėje galima bus kovoti dėl aukštesnių pozicijų.

Apie komandos trūkumus: Manau, kad dar labai daug trūksta. Pagrindą sudaro jauni žaidėjai. Trūksta ir meistriškumo, ir patirties. Visgi labiausiai šiuo metu trūksta pasitikėjimo savo jėgomis. Komandos, su kuriomis tenka žaisti, turi panašių problemų, bet jos turi daugiau pergalių. Taip pat jos žaidžia kiek geriau mačų pabaigas. Aš savo vyrus suprantu, nes atėjus naujam treneriui reikia laiko prisitaikyti. Manau, kad jiems priimti viską nėra lengva. Reikia įdėti daug darbo ir kantrybės, tuomet ateis pergalės.

Apie naujų žaidimo schemų įdiegimą: Per tris savaites nebūna stebuklų. Labai gerai būna, kai žaidėjai yra viską išbandę ir yra sukaupę didelę patirtį. Tuomet viskas vyksta greičiau: ateina naujas treneris, įvyksta psichologinis pakilimas, jis pakeičia žaidimą, žaidėjai greitai prisitaiko. Mums trūksta elementaraus kamuolio perdavimo, gynybos vienas prieš vieną bei komandinės gynybos pagrindų. Stengiamės daryti viską iš pagrindų, daug dirbame, daug treniruojamės, tiesiog dar reikia daugiau laiko bei reikia suprasti, kad tie dalykai neatsiranda iš karto. Kartais būna, kad tie dalykai iš vis neatsiranda, jeigu žmogus yra ribotų galimybių. Visgi aš savo žaidėjais pasitikiu ir tikiu. Nenoriu nė vieno žaidėjo nei smerkti, nei atsisakyti. Tiesiog noriu, kad mes, nors ir labai sunkiai, bet judėtume į priekį.

Apie pralaimėjimus mačo pabaigose: Negalima pasakyti, kad trūksta tik sėkmės ar tik fizinių savybių. Trūksta daugybės dalykų, o tie jie daro krepšininką meistru. Pirma pakopa, kai tu gerai sužaidi treniruotėse. Antroji – kaip tu žaidi rungtynėse bei trečioji – kaip tu rungtyniauji sunkiais rungtynių momentais. Kada rezultatas būna lygūs dar matau nemažai pasimetimų, neapgalvotų sprendimų, bet tai jaunos komandos bruožas. Man džiugu, kas mes jau suvokiame pačią esmę, kad išeiname ir kaunamės, esame vieningi kaip komanda. Tai jau gerai, nes galime dirbti ir lipdyti kažką.

Apie žaidėjų psichologinę būseną: Nemanau, kad krepšininkai yra psichologiškai palūžę, nes jie dar turbūt nesuprato, kas yra laimėti, todėl nepalūžta po pralaimėjimų. Jie tokioje pačioje būsenoje, kokioje buvo prieš ateidami į „Sakalus“. Esame tame lygyje, kokį pasiekė patys krepšininkas. Niekas kitas už juos to nepadaro.

Apie galimybes: Nežinau, kas gali būti prarasta. Mūsų kryptis tokia: norime, kad ilgalaikius kontraktus turintys žaidėjai pas mus užaugtų iki gero lygio krepšininkų ir tada išvyktų kitur. Mes atliktume tarpinės stotelės vaidmenį. Arba, jeigu jiems tinka sąlygos ir klubo veikla, jie tęstų darbą. Mes turime padaryti išvadas po sezono, ar tam tikro jo etapo. Aš atėjau į komandą neseniai, greitai adaptavausi vyr. trenerio poste ir stengiuosi klubui padėti pasiekti kaip įmanoma aukštesnius tikslus.