Seksas olimpinėse žaidynėse

Olimpiniame kaimelyje – vietoje, kurioje susispaudžia tiek daug atletiškų vyrų ir energija trykštančių moterų – pabunda galingas sekso ugnikalnis. „Būna tikrai karšta“, - žino dienraščio „The Times“ sporto žurnalistas ir „Eurosport“ komentatorius Metju Syedas, kuris ilgai buvo geriausias stalo teniso žaidėjas Didžiojoje Britanijoje, todėl gynė šalies garbę dviejose olimpinėse žaidynėse, prisimena, kad 1992 metais   atvykęs į Barseloną pasijuto tarsi Romos legiono orgijoje.

„Per tas pustrečios savaitės pasidulkinau daugiau nei per visą savo ligtolinį gyvenimą, - prisimena M. Syedas. - Tai yra, du kartus, tačiau nekaltam 21 metų studenčiokui kreivais dantimis tai buvo mažas stebuklas”.

Barselona jam buvo tiek sporto, tiek sekso šventė. „Atletams asistavo žavingos palydovės, apsitempusios geltonais marškinėliais ir juodais sijonukais, o rungtynių žiūrėti susirinko vietinės meilutės. Ir nepamirškime tūkstančių moterų atlečių – pasitempusių, besikraipančių, šuoliuojančių per olimpinį kaimelį, demonstruojančių spindinčius, nudegusius, raibuliuojančius ir neįsivaizduojamai egzotiškus kūnus“.

Tokį vaizdą matantiems vyrams testosternas seilėmis varva. Bet geiduliai virpina ir moteris. „Prireikė milžiniškų valios pastangų, kad kontroliuotume save iki rungtynių galo. Tačiau vos rungtys baigdavosi, puldavome vieni kitiems į glėbius kaip savižudžiai fechtuotojai" - prisimena M. Syedas.

Labiausiai akys apraibsta žiūrint į glotnius vandenį skrodžiančius plaukikų kūnus. Kadangi Tarptautinis olimpinis komitetas plaukimo varžybas kažkodėl sutelkia žaidynių pradžioje, baseinų liaudis meilės sezoną pradeda pirmieji.

Ir pradeda audringai. Prieš Sidnėjaus olimpiadą trišuolininkas ir dievotas krikščionis Džonatanas Edvardsas viešai paprašė plaukikų prilaikyti arklius. Galbūt jis tiesiog nenorėjo būti pažadintas girgždančių lovų triukšmo – bet daug kas sekmadieniais rungtyniauti atsisakančio pasaulio rekordininko pastabą laikė moraliniu pabarimu. Bet kokiu atveju jo žodžiai į plaukikų libido atsimušė kaip žirniai į sieną.

Po 1988-ųjų Seulo olimpiados britų olimpinėje rinktinėje ėmė sklandyti anekdotas, kad kitą rytą po paskutinių plaukimo finalų Didžiosios Britanijos olimpinė asociacija sportininkų gyvenamųjų patalpų terasoje rado tiek panaudotų prezervatyvų, kad uždraudė bet kokią meilę po atviru dangumi. Pekine žaidynių organizatoriai suprato, kad prieš geidulių vėją nepapūsi, ir sportininkams išdalijo tūkstančius nemokamų prezervatyvų.