"Šiaulių" naujokas Ch.Cooperis svajoja žaisti NBA (interviu, foto, komentaras)

Dėl oro li­ni­jų trik­džių pa­sku­ti­nis prie „Šiau­lių“ komandos krep­ši­nin­kų pri­si­jun­gė ame­ri­kie­tis Chrisas Coo­peris. Tvir­tai su­dė­tas 208 cen­ti­met­rų ūgio 23-ejų me­tų vi­du­rio puo­lė­jas sa­kė esą pa­ten­kin­tas „Šiau­liais“ ir pa­si­ruo­šęs rim­tam dar­bui.

– Eu­ro­po­je esa­te pir­mą kar­tą. Kaip jau­čia­tės?

– Man pa­tin­ka Šiau­liuo­se. Pa­tin­ka ir bu­tas, ku­ria­me įsi­kū­riau. Ypač džiu­gi­na paaug­liai, ku­rie ma­ne už­kal­bi­na gat­vė­je ir drą­siai bei man­da­giai bend­rau­ja ang­liš­kai.

Esu la­bai pa­ten­kin­tas ko­man­dos drau­gais ir tre­ne­riu, jis ne­gai­li pro­tin­gų pa­ta­ri­mų, mo­ko tiks­les­nio žai­di­mo.

– Jū­sų tė­tis taip pat žai­dė krep­ši­nį, pa­pa­sa­ko­ki­te apie jį.

– Ma­no tė­tis žai­dė NBA. Yra žai­dęs Eu­ro­po­je. Man jis – pa­vyz­dys, nes aš taip pat sva­jo­ju žais­ti NBA.

– „Šiau­liai“ ju­mis do­mė­jo­si jau per­nai. Ko­dėl ta­da at­si­sa­kė­te at­vyk­ti?

– Per­nai ti­kė­jau­si bent trum­pam bū­ti pa­kvies­tas į NBA. Ta­čiau ten ne­pa­te­kęs gai­lė­jau­si, kad at­si­sa­kiau at­vyk­ti į Lie­tu­vą.

– Ku­riuos krep­ši­nio ele­men­tus esa­te įval­dęs ge­riau­siai?

– Man ge­riau­siai se­ka­si at­ko­vo­ti ka­muo­lį po krep­šiu ir dė­ti ka­muo­lį į krep­šį iš vir­šaus.

– Ką vei­kia­te lais­va­lai­kiu?

– Tu­rė­da­mas lais­vo lai­ko vaikš­tau po mies­tą, kad ge­riau su­si­pa­žin­čiau su Šiau­liais. Taip pat mėgs­tu žve­jo­ti ir žais­ti šach­ma­tais.

Jo­no TA­MU­LIO nuo­tr.

AT­LE­TAS: 208 cen­ti­met­rų ūgio krep­ši­nin­kas yra la­bai at­le­tiš­kas. Tą sa­vy­bę ko­man­dos tre­ne­riai pa­nau­dos ir ko­vo­jant po krep­šiu.

KREP­ŠI­NIN­KAS: Le­gio­nie­rius Chrisas Cooperis – vie­nas iš „Šiau­lių“ le­gio­nie­rių.

TRE­NE­RIO KO­MEN­TA­RAS

Stip­rio­ji pu­sė – tvir­tas kū­nas

„Šiau­lių“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ge­di­mi­nas PET­RAUS­KAS:

– Nors Crisas Cooperis pa­sku­ti­nis pri­si­jun­gė prie ko­man­dos ir pra­lei­do lau­ko tre­ni­ruo­tes, „Šiau­liams“ tai ne­pa­kenks, nes le­gio­nie­rius at­vy­ko pa­si­ruo­šęs rim­tam dar­bui. Ma­to­si, kad va­sa­rą jis tre­ni­ra­vo­si. Jam su­ren­gė­me ke­lias tre­ni­ruo­tes lau­ke.

Stip­riau­sia, ką krep­ši­nin­kas ga­li pa­nau­do­ti žais­da­mas krep­ši­nį, yra jo tvir­tas kū­nas. Jis ne tas, ku­ris „li­pa į me­dį“ ar „ban­do pra­muš­ti sie­ną“, ži­no, ka­da rei­kia žais­ti vi­sa jė­ga, ka­da – švel­niau.

Šio le­gio­nie­riaus at­le­tiš­ku­mas „Šiau­liams“ tu­rė­tų bū­ti la­bai nau­din­gas. Taip pat krep­ši­nin­kas pui­kiai at­ko­vo­ja ka­muo­lius po krep­šiu.

Ch.Cooperis Eu­ro­po­je žais pir­mą kar­tą ir yra ma­žai ži­no­mas. Ta­čiau, ste­bė­da­mi fil­muo­tą me­džia­gą, su šio vi­du­rio puo­lė­jo žai­di­mu su­si­pa­ži­no­me dar per­nai, ka­da kvie­tė­me jį at­vyk­ti į „Šiau­lius“.

Pri­si­jun­gus jam, „Šiau­liai“ ėmė tre­ni­ruo­tis vi­sa jė­ga. Da­bar mo­ko­mės kur­ti ata­kas ir ruo­šia­mės šį ket­vir­ta­die­nį Prie­nuo­se vyk­sian­čioms drau­giš­koms var­žy­boms su Do­nec­ko (Uk­rai­na) „Do­neck“. Ta­da ir paaiš­kės li­kę „Šiau­lių“ trū­ku­mai.

Kol kas Ch.Cooperio su­tar­tis su „Šiau­liais“ dar neį­si­ga­lio­jo, nes ban­do­ma­sis lai­ko­tar­pis. Jis ga­li tęs­tis nuo sa­vai­tės iki mė­ne­sio.

Nuo pa­čių žai­dė­jų pri­klau­so, ar jie liks „Šiau­liuo­se“.