"Šiaulių" naujokas R.Giedraitis: esu užsispyręs, žūtbūt noriu laimėti (interviu)

20-metis šiaulietis krepšininkas Rokas Giedraitis, savo trofėjų kolekcijoje jau turintis Europos ir pasaulio jaunimo čempionų medalius, naujų aukštumų sieks „Šiaulių“ klube, kuriame visą savo karjerą rungtyniavo jo tėvas Robertas Giedraitis, paskui treniravęs „Šiaulių“, Utenos „Juventus“ ir Panevėžio „Lietkabelio“ krepšininkus.

200 cm ūgio puolėjas praėjusį sezoną buvo vienas NKL čempionate triumfavusių „Mažeikių“ lyderių - aikštėje praleisdavo po 30,2 min., pelnydavo po 17,4 tšk., sugriebdavo po 3,7, perimdavo po 2 kamuolius, atlikdavo po 1,7 rezultatyvaus perdavimo. Tolimiems metimams ir efektingiems dėjimams silpnybę jaučiantis R.Giedraitis praėjusį sezoną tritaškius metė 36, dvitaškius 58, o baudas 74 proc. taiklumu.

- Ar krepšinio aikštelėje neslegia tai, kad specialistai jus dažnai lygina su tėčiu ir tikisi ne prastesnių rezultatų?

- Mane tai skatina stengtis dar daugiau ir siekti dar aukštesnių rezultatų. Tėtis yra mano autoritetas ir krepšinio aikštelėje, ir už jos ribų, todėl natūralu, kad stengiuosi į jį ne tik lygiuotis, bet ir aplenkti jį, pasirodyti geriau nei jis.

- Po rungtynių dažnai sulaukiate tėčio pastabų ar pagyrimų?

- Praėjusį sezoną žaisdamas „Mažeikiuose“ į Šiaulius grįždavau tik savaitgaliais, tada dažniausiai ir peržiūrėdavome rungtynių įrašus, analizuodavome, ką padariau gerai, o kur dar reikėtų pasitempti.

- Žaisdamas šiemet NKL finale triumfavusioje „Mažeikių“ ekipoje tapote naudingiausiu finalo ketverto krepšininku. Ką jums reiškia šis pripažinimas?

- Tiesiog žaidžiau, stengiausi ir tiek. Šio įvertinimo nesureikšminu, tačiau pati komandos pergalė NKL finale man prilygsta laimėjimams pasaulio ir Europos krepšinio čempionatuose. Man svarbiausia, kad laimėjo komanda ir mes visi pasipuošėme aukso medaliais.

- Šiemet buvote pripažintas ir labiausiai patobulėjusiu visos NKL krepšininku. Kas labiausiai padėjo atsiskleisti?

- Tai, kad praėjusį sezoną padariau pažangą, yra didžiulis „Mažeikių“ vyriausiojo trenerio Aloyzo Rudžio nuopelnas. Aš stengdavausi dirbti, įvykdyti keliamas užduotis, o treneris reikalavimų kartelę kėlė vis aukščiau. Daug naudingų žinių bei patirties įgijau ir Lietuvos jaunimo rinktinėje, už tai esu dėkingas jos vyriausiajam treneriui Kaziui Maksvyčiui, treneriams Deividui Rinkevičiui, Egidijui Vasiliauskui ir tėčiui.

- O kiek įtakos gerėjančiam žaidimui turėjo jūsų asmeninės savybės?

- Esu užsispyręs, šis charakterio bruožas man nesvetimas nuo pat mažų dienų. Gal todėl ir aikštelėje atiduodu visą save, nes žūtbūt noriu laimėti.

- Kas nutiko NKL finalo rungtynių antroje pusėje, kai sugebėjote panaikinti po dviejų kėlinių susikaupusį 16 taškų deficitą ir palaužti favorite laikytą Alytaus „Dzūkiją“?

- Iš tikrųjų ten buvo kažkas fantastiško. Žiauriai gerai buvo. Po dviejų kėlinių, turėdami 16 tšk. deficitą, rūbinėje kalbėjomės, kad dar galime viską pakreipti sau palankia linkme, kad tam dar yra labai daug laiko. Tuo kiekvienas mūsų, matyt, tikėjome ir širdyse, nes išėjus rungtyniauti skirtumas ėmė tirpti, kol galiausiai rezultatą persvėrėme ir įgytos iniciatyvos nebepaleidome.

- Kaip vertinate tai, kad „Mažeikiai“, pagal sportinį principą turėję prasibrauti į LKL, liko už elitinės krepšinio lygos borto?

- Tikėjau, kad „Mažeikiai“ šiemet rungtyniaus LKL čempionate. Kiek teko kalbėti su Mažeikių klubo vadovais, jie teigė, kad miestas tikrai turės LKL reikalavimus atitinkančią salę - ją rekonstruoti ketinta iki rudens. Net nežinau, dėl ko „Mažeikiams“ taip ir neatsirado vietos LKL. Labai gaila, kad taip atsitiko, nes tokią teisę iškovojome savo prakaitu, o likome be kelialapio į aukščiausiąją lygą. Dabar „Mažeikiai“ dėl šios teisės privalės kautis antrąkart, galbūt jau net ateinantį sezoną.

- Pakartoti laimėjimą tikriausiai bus nelengva - juk ekipą paliko ir daugiau auksinės pergalės kalvių...

- Modestas Šidlauskas baigė karjerą, Andrius Mikutis išvyksta į JAV, komandoje nebus ir manęs. Tačiau manau, kad „Mažeikiai“ tikrai yra pajėgūs užkamšyti atsiradusias spragas ir antrąkart iš eilės laimėti NKL čempionatą.

- Ar ilgai svarstėte gavęs „Šiaulių“ pasiūlymą?

- Mąsčiau gal tik kokias porą dienų, nes čia - mano namai, tėvai, o ir klubas pasiūlė labai geras sąlygas. Apsispręsti padėjo ir tai, kad tuo metu jau žinojau, kad „Mažeikiams“ neleista dalyvauti LKL čempionate. Galimybė rungtyniauti LKL ekipoje viliojo. Nors manimi domėjosi dar du LKL klubai, pasirinkau „Šiaulius“. Tikiu, kad būtent čia galėsiu labiau patobulinti savo žaidimą ir po metų kitų kilti į dar aukštesnį lygį. Stengsiuosi kilti, o kaip bus - žiūrėsime.

- Ar dažnai turite galimybių susitikti ir pabendrauti su krepšininkais, su kuriais kartu iškovojote pasaulio ir Europos auksą?

- Su vienu iš jų - Evaldu Aniuliu - praėjusį sezoną rungtyniavome „Mažeikių“ ekipoje ir kartu gyvenome. Susiskambiname su Deividu Pukiu, Vyteniu Čižausku.

- Ko pritrūko šiemet Lietuvos jaunių rinktinei, Europos čempionate likusiai be medalių ir turėjusiai tenkintis penkta vieta?

- Ketvirtfinalyje lietuviai po pratęsimo skaudžiai pralaimėjo varžybas su italais, kurios jau buvo beveik laimėtos. Todėl manau, kad mūsų rinktinei pritrūko tik sportinės sėkmės. Po šių rungtynių teko girdėti įvairių komentatorių minčių, kad ši rinktinė to ir buvo verta, tačiau aš su tuo nesutinku. Komanda tikrai buvo pajėgi kovoti dėl medalių. O ją iš šios kovos sunkiai eliminavusi Italijos rinktinė paskui laimėjo ir pusfinalį, šventė pergalę ir finale.

- O kaip galvojate, ko reikia, kad „Šiauliai“ LKL čempionate pagaliau grįžtų į bronzinę vietą, kuri buvo įprasta jūsų tėčio laikais?

- Manau, kad bet kuri komanda pajėgi kovoti dėl aukščiausių tikslų tik tada, kai joje vyrauja labai gera atmosfera. Tokia atmosfera krepšininkus vienijo „Mažeikiuose“: visi buvome kaip vienas kumštis, sutardavome, nebuvome susiskaldę į grupeles. Dėl to ir į treniruotes, ir į varžybas vykdavome pakilios nuotaikos, galvodami tik apie pergales. Jei tokią atmosferą pavyks sukurti ir „Šiauliuose“, tikiu, taip pat galėsime kovoti dėl aukštų vietų.

- Ką galvojate apie nuomonę, kad dėl aukštų vietų gali kovoti tik komanda, kurioje krepšininkai kartu rungtyniauja daug metų, o ne vieną sezoną?

- O kodėl? „Mažeikiuose“ pernai juk taip pat buvo suburta nauja komanda, krepšininkai kartu rungtyniavo pirmą sezoną ir viskas baigėsi labai gerai. Aukštų rezultatų pasiekti įmanoma ir per vieną sezoną.

Robertas Giedraitis, Roko tėtis:

Rokas dega didžiuliu noru nugalėti. O tai - vienas pagrindinių sėkmės faktorių krepšinyje. Nenorėčiau detalizuoti jo stipriųjų ir silpnųjų pusių, nes, mano manymu, Rokui dar reikia įdėti labai daug darbo ir tobulinti absoliučiai viską. Taip, jis padarė pažangą, jis iškovojo auksą pasaulio ir Europos jaunimo čempionatuose, tačiau ten kovėsi jaunimas, o dabar Rokas rungtyniauja jau visai kitu lygmeniu - tarp vyrų. O čia įrodinėti savo vertę reikia iš naujo. Kad ir kiek patirties būtų sukaupęs bet kuris krepšininkas, tobulumui ribų niekada nebus. O Rokas - dar jaunas ir viskas jam dar prieš akis.