Įsimintiniausias 2004 metų įvykis...

2004-ieji buvo pažymėti kaip olimpiniai metai. Daugeliui Lietuvos krepšinio aistruolių tai buvo viltingi metai. Po 2003-ųjų Europos čempionato ne vienas vylėmės pamatyti aukso medaliais pasidabinusius Lietuvos rinktinės žaidėjus.

Kalbos apie olimpiadą atsirado vos laimėjus Europos čempionatą. Daugelis lietuvių tikėjosi išvysti Lietuvos svajonių rinktinė su Žydrūnu Ilgausku ir Arvydu Saboniu priešakyje. Dėl "Sabo" tai lyg ir buvo aišku, jog tai tik kalbos, pats buvo sakęs, kad jis jau nebe garvežys, o tik vagonas, bet Ž.Ilgausko rinktinėje tikrai tikėjomės. Tačiau Atėnai nebuvo išimtis ir Ž.Ilgauskas eilinį kartą atsisakė padėti nacionalinei ekipai...

Pasiruošimas olimpinėms žaidynėms praėjo be didesnių nesklandumų. Tiesa, į rinktinės dvyliktuką nepatekęs Rimantas Kaukėnas šalies žiniasklaidai duotame interviu viešai kritikavo vyriausioji trenerį Antaną Sireiką, neva šis į rinktinę renka ne geriausius, o jam patinkančius buvusius ar esamus "Žalgirio" ir jo gimtojo miesto ekipos "Šiauliai" žaidėjus.

Rugpjūčio 15 dieną Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė jau buvo pasiruošusi kovai. Pirmosios varžybos su Afrikos čempionais Angolos krepšininkais buvo daug sunkesnės nei tikėtasi. Lietuviai pergalę išplėšė tik po atkalios kovos.

Tačiau jau po dviejų dienų laimėta prieš Puerto Riką. Tiesa, žaidimas dar nebuvo idealus, tačiau matėme, jog jis gerėja...

Rungtynėse su aikštelės šeimininke Graikijos ekipa, pamatėme tikrąjį Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės žaidimą, su kuriuo prieš metus buvo užkariauta Europa. Graikai buvo tiesiog nušluoti nuo kelio. Fantastiškos rungtynės, fantastiška pergalė...

Dar po 2 dienų lietuvių laukė dvikova apie kurią buvo šnekėta, vos pasibaigus antrajam Sidnėjaus olimpiados pusfinaliui! LIETUVA - JAV! Varžybos jau nebuvo tokios lengvos kaip prieš dvi dienas su olimpinių žaidynių šeimininkais, kova vyko atkakliai ir tik mačo pabaigoje, po Šarūno Jasikevičiaus tritaškių šou, Lietuva šventė pergalę ir revanšą! Po šių rungtynių daugelis pradėjo šnekėti, jau ir apie olimpinį auksą! Kalbos apie Š.Jasikevičiaus galimybes žaisti NBA mirgėjo pirmose spaudos puslapiuose…

Širdyje visi vylėmės, jog būtent šioje olimpiadoje, bus įrodyta Lietuvos, kaip krepšinio šalies, galybė, tačiau... Po nereikšmingų rungtynių prieš australus ir pakankamai lengvos pergalės ketvirtfinalyje prieš Kiniją, įvyko tai, ko visi labiausiai ir bijojome! C.Recalcati vadovaujami Italijos krepšininkai nužudė lietuvių svajonę… Tas vakaras buvo vienas bjauriausių per šiuos metus — tiesiog negalėjau tuo patikėti, buvau isitikinęs, jog Lietuvos krepšininkai yra nepalaužiami, bet gaila... Svajones reikia atidėti dar 4 metams...

Rungtynės dėl 3 vietos ir pralaimėjimas JAV nebuvo jau toks skaudus, koks buvo patirtas išvakarėse! Džiugu, tik tai jog matėsi kaip kovoja mūsų krepšininkai ir stengėsi. Kiekvienas jų atidavė visas jėgas svajonės link! Ir štai būtent čia geriausiai tinka žodžiai išsakyti antrajame Lietuvos himne: "... tik per klaidą netapome čempionais...".

Tačiau buvo dar vienas dalykas, kas po olimpiados man nedavė ramybės: bijojau, kad Lietuvos krepšininkai bus klaikiai sutikti Lietuvoje, tačiau nuėjęs į Katedros aikštę ir ten pamatęs daug lietuvių mosikuojančių vėliavomis ir skanduojančių "LIETUVA, LIETUVA", mano baimė dingo. Džiaugiausi, kad krepšininkus mes pasitikome kaip didvyrius, kurie grįžo iš Atėnų atidavę viską, kad mūsų svajonė taptų realybe. Būtent tomis dienomis pamiršome visus tarpusavio vaidus ir galėjome didžiuotis, jog esame lietuviai.

Ačiū visiems 12 krepšininkų ir delegacijos nariams, už suteiktas malonias olimpines akimirkas!