Įširdę Ž.Ilgausko tėvai sūnus pasakė, kad savo noru pilietybės neatiduos

Žydrūnas Ilgauskas suvokė, kad tapęs JAV piliečiu nebegali išlaikyti Lietuvos pilietybės, bet nusprendė tyliai laukti. Apie tai užsiminė buvusio krepšininko tėvai – ilgą laiką tikinę, kad nieko nežino apie sūnaus pilietybę, šįkart DELFI jie kalbėjo atvirai. „Sakiau Žydrūnui: durnius tu buvai, kad tą milijoną davei“, – prisiminęs atžalos gimtajame mieste išdalintą paramą, apmaudą išliejo Mečislovas Ilgauskas.

Reagavo audringai

„Jis turi Lietuvos pilietybę, o Amerikos – ne... Kodėl „Cavaliers“ klubo savininkas sako kitaip? Na, turbūt dėl reklamos – jie nori, kad jis eitų dirbti aukštesnėse pareigose“, – praėjusią gegužę DELFI tvirtino Antanina Ilgauskienė.

Gynybinė siena, kuria į klausimus apie Ž. Ilgausko pilietybę kone metus atsimušinėjo jo tėvai ir bendražygiai, krepšinio įžymybės pilietybės istoriją buvo pavertusi ištisu detektyvu.

Tiesa paaiškėjo praėjusią savaitę, Vidaus reikalų ministerijai (VRM) gavus oficialų JAV ambasados Vilniuje patvirtinimą, kad Ž. Ilgauskas dar 2013 metų spalį davė JAV piliečio priesaiką.

Pagal Lietuvos įstatymus, išimtinių dvigubos pilietybės sąlygų neatitinkantys asmenys, tapę kitos šalies piliečiais, netenka Lietuvos pilietybės. Atitinkamas vidaus reikalų ministro įsakymas dėl Ž. Ilgausko turėtų būti pasirašytas dar šiais metais.

Bet keturiolika sezonų Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) lygoje praleidusio kauniečio tėvams nelengva susitaikyti su tuo, kad jų atžala nebebus Lietuvos piliečiu.

„Aš jums taip pasakysiu. Jis yra gimęs Lietuvoje, buvo Lietuvos pilietis, lietuvis ir visą laiką yra Lietuvos pilietis. Tegul jie paima tą pilietybę, bet jis buvo ir bus lietuvis“, – paklausta, kodėl anksčiau vengė pripažinti, kad sūnus priėmė JAV pilietybę, aiškino A. Ilgauskienė.

„Žydrūnas pasakė man: aš gimiau Lietuvoje, čia augau ir savo noru pilietybės neatiduosiu. Jo principas toks: aš ne nusikaltėlis, kad atiduočiau savo pilietybę, o jeigu jums reikia, jeigu įstatymai bjaurūs, tai jūs patys ją ir pasiimkite – aš niekur nesikišiu. Jei jis būtų nusikaltėlis, kokia nors (Neringa – DELFI) Venckienė ar kiti – tegu tąsosi. O mūsų sūnus – švarus ir humaniškas“, – piktinosi M. Ilgauskas.

Paaiškino, kodėl prireikė JAV pilietybės

Nepranešęs apie JAV pilietybę, Ž. Ilgauskas pažeidė Pilietybės įstatymą, reikalaujantį, kad asmuo per du mėnesius raštu informuotų Migracijos departamentą, Lietuvos diplomatinę atstovybę arba konsulinę įstaigą apie įgytą kitos šalies pilietybę.

Administracinių teisės pažeidimų kodekse už šį prasižengimą numatyta bauda nuo 1 iki 5 tūkst. litų, nors policija tokių pažeidėjų paprastai bausti nė nemėgina.

Bet vien faktas, kad Ž. Ilgauskui grės bauda, siutina jo tėvą.

„Še tau, tai tokia valstybė, nors skradžiai į žemę lįsk. Sukčių ir vagių gauja“, – įsikarščiavęs žodžių nesirinko M. Ilgauskas.

Jis priminė, kad dar tęsdamas krepšininko karjerą anapus Atlanto Ž. Ilgauskas pernelyg nesiafišuodamas dalino paramą Kaune.

2006 metais tuometis Klivlando „Cavaliers“ klubo vidurio puolėjas finansavo Pagynės vaikų globos namų pastato ir Kauno „Aisčių“ krepšinio mokyklos salės renovaciją, padėjo organizuoti NBA renginius Lietuvoje.

„Sakau jam: durnius tu buvai, kad tą milijoną davei. Nė vienas nedavė, o sūnus davė, bet nei „ačiū“, nei „viso gero“ jam nepasakė. Pasižiūrėkite, kokią įrengė mokyklą, globos namus, tris kartus vežė tuos vaikus į Palangą savo sąskaita. Tai – normalu, humaniška, tik man apmaudu, kad dabar kažkokia absurdiška bauda grasina.

O juk sūnus dar siuntė mums pinigėlius, šitiek PVM sumokėjome – tūkstančius, galbūt net šimtus tūkstančių. Paskui dar tokios nesąmonės su namu: prieš keturiolika metų pastatė už 300 tūkstančių, o dabar mokesčius valstybei mokame nuo milijono. Kokia gėda ir nesąmonė“, – pyko M. Ilgauskas.

Finansiniais motyvais jis aiškina ir sūnaus norą tapti JAV piliečiu, išsipildžiusį praėjusiais metais.

„Kodėl Žydrūnui reikėjo JAV pilietybės? Todėl, kad jis maitina tėvus, maitina seserį, pats maitinasi, ir viskas – už JAV pinigus. O Lietuvai, viską suskaičiavus, mes jau kokius du milijonus sukišę“, – teigė M. Ilgauskas.

Per visą karjerą NBA lygoje Ž. Ilgauskas yra uždirbęs 124 mln. JAV dolerių (pagal dabartinį kursą – 339 mln. litų).

Lygina Ž. Ilgausko ir politikų nuopelnus

Nors Ž. Ilgauskas Lietuvos pilietybės formaliai dar nėra netekęs, jo tėvo teigimu, nuo 1997 metų JAV gyvenančio ir dabar „Cavaliers“ klubo skautų štabe dirbančio kauniečio lietuviškas pasas nebegalioja, todėl, M. Ilgausko žodžiais, tinka tik į šiukšlių dėžę.

Bet vilties ateityje gauti naują Lietuvos Respublikos pasą Ž. Ilgauskas tebeturi.

Pirmadienį nuvilnijusi žinia, kad vienas garsiausių pastarųjų dešimtmečių Lietuvos krepšininkų netrukus liks be tėvynės pilietybės, sulaukė žaibiškos Prezidentūros reakcijos.

Jau kitą dieną įregistruotas Pilietybės įstatymo pataisos projektas, kuris leistų kitos šalies piliečiais tapusiems asmenims ne tik išsaugoti, bet ir susigrąžinti anksčiau prarastą Lietuvos pilietybę, jei jie būtų ypatingai nusipelnę Lietuvos valstybei.

Ypatingi nuopelnai apibrėžti kaip veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, galios ir autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

Ar tokios pataisos, jei tik jos būtų priimtos, galėtų būti pritaikytos Ž. Ilgausko atveju?

„Kažkam dar reikia įvardinti Žydrūno nuopelnus?“ – tokį klausimą išgirdęs nusistebėjo buvęs aukštaūgio agentas Virginijus Bulotas.

Lietuvos rinktinėje vidurio puolėjas tėra sužaidęs trejas rungtynes 1993-1994 metais. Bet V. Bulotas įsitikinęs, kad ne mažiau nei tarptautinių varžybų medaliai reikšminga yra Ž. Ilgausko skirta finansinė parama ir Lietuvos vardo garsinimas žaidžiant NBA.

„Nemanau, kad kiekvienas politikas tiek mokesčių yra sumokėjęs, kiek jis dėl savo geros širdies paaukojo. Jau nekalbu apie tai, kad du vaikus jis pats įsivaikino. Kitas dalykas, kad jo vardas, jo svoris krepšinio pasaulyje visada buvo siejamas su Lietuva. Manau, kad ne visų mūsų politikų darbai davė tiek žinomumo Lietuvai, kiek davė ir duoda Žydrūnas“, – dėstė V. Bulotas.

Paramai išleido pusę milijono

DELFI taip pat įsitikino, kad dosnios krepšinio garsenybės pagalbos prieš kiek mažiau nei dešimtmetį sulaukė tiek beglobiai vaikai, tiek krepšinio mokykla. Tiesa, ne milijono litų, kaip teigė M. Ilgauskas, o maždaug perpus mažiau.

Kaip pasakojo Pagynės vaikų globos namų direktorė Virginija Nutautienė, 2006 metais Ž. Ilgauskas įstaigos patalpų remontui skyrė apie 100 tūkst. litų, vėliau už panašią sumą nupirko naują automobilį.

2006-ais Lietuvoje vykusi NBA „Krepšinis be sienų“ stovykla į Kauno rajone įsikūrusius vaikų globos namus taip pat užsuko Ž. Ilgausko iniciatyva.

Po trejų metų krepšininkas su savo žmona amerikiete Jennifer įsivaikino du tos pačios įstaigos globotinius: trejų ir ketverių metų brolius Povilą ir Deividą.

„Tai, kad vaikai atrado šeimą, yra dar svarbiau už finansinę paramą. Tie vaikeliai ilgokai stovėjo įvaikinimo sąrašuose, ir jis (Ž. Ilgauskas – DELFI) sumąstė, kad reikia juos įsivaikinti. Dabar turime dar tu Ilgauskiukus, tik jau ne tokius „ilgus“, visai ne į tėtį. Buvo vaikai gražūs lietuvaičiai, o dabar – apvalučiai, tikri amerikonai“, – kalbėdama su DELFI, juokėsi V. Nutautienė, iki šiol palaikantį ryšį su Ž. Ilgausko šeima.

NBA žvaigždė nepamiršo ir krepšinio mokyklos, kurioje kadaise pradėjo savo kelią į aukštumas.

Anot „Aisčių“ mokyklos direktoriaus Algio Pušinaičio, krepšininkas finansavo sporto salės, rūbinių, administracinių patalpų renovaciją, nupirko naujas švieslentes – tam Ž. Ilgauskas iš viso išleido maždaug 280 tūkst. litų. Vėliau jis su kitais garsiais mokyklos absolventais ne kartą pamalonino jaunuosius krepšininkus dovanomis.

„Ž. Ilgauskas pats pasisiūlė, pats organizavo darbus per savo agentą, paskui buvo atvažiavęs su žmona, rodė, kur pradėjo žaisti krepšinį, ir džiaugėsi tuo, kad galėjo padėti“, – prisiminė A. Pušinaitis.

Dviguba pilietybė – kaip poligamija?

Ž. Ilgausko pilietybės klausimas Lietuvoje sukėlė eilinę diskusijų dėl griežtų dvigubos pilietybės apribojimų bangą, įtraukusią ir Prezidentūrą, ir Seimo narius, ir net Konstitucinio teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą.

Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis.

Tiesa, 2006 metais KT paaiškino, kad šis draudimas nėra absoliutus: įstatyme gali ir turi būti numatyti išskirtiniai atvejai, kai asmuo gali turėti dvigubą pilietybę.

Vis dėlto DELFI kalbintas pilietybės ekspertas Adomas Puidokas dvigubą pilietybę lygina su tarnyste dviems ponams.

„Pilietybė – abipusiu pasitikėjimu grindžiamas ryšys. Kaip galima visiškai pasitikėti tuo, kas tokios pat teisinės galios priesaika yra susijęs su kita, kai kuriais atvejais, galbūt netgi priešiška valstybe? Kieno interesus toks pilietis gintų interesų konfliktų arba netgi karinio konflikto atveju? Dviguba pilietybė – ne vertybė, o grėsmė“, – įsitikinęs teisininkas.

Jo vertinimu, politologiniu požiūriu tai yra priemonė okupuoti ir aneksuoti teritorijas.

„1939 metais Sovietų sąjunga Baltijos valstybėms atvežė Stalino saulę, iki tol buvusiems Lietuvos, Latvijos, Estijos piliečiams išdalino Sovietų sąjungos pasus ir visus paskelbė Sovietų sąjungos piliečiais. Šiais laikais Rusijos Federacija išdalino pasus Gruzijos teritorijoje – Abchazijoje ir Pietų Osetijoje. Tokie patys veiksmai gresia ir rytų Ukrainoje. Taigi, Konstitucijoje įtvirtintas draudimas yra priemonė, skirta apsaugoti Lietuvos Respublikos suverenumą, nepriklausomumą ir nenutrūkstamą ryšį su savo piliečiais.

Pasisakantys už dvigubą pilietybę dažnai iškelia argumentą, neva, jei žmogus yra lietuvis, tai jis turi būti Lietuvos Respublikos pilietis. Tenka pastebėti, kad toks argumentas neteisingas iš esmės ir klaidina, kiršina bei pykdo žmones. Pilietybė ir tautybė yra dvi skirtingos kategorijos. Lietuvos Respublikos piliečiais gali būti ir gruzinai, ir latviai, ir baltarusiai, tačiau nuo to, kad turi Lietuvos Respublikos pasą jie lietuviais netampa. Piliečiams teisinis ryšys su valstybe reikalingas tam, kad būtų garantuotos visos teisės ir laisvės, kurias turi tik piliečiai, kad asmuo turėtų valstybės globą tiek savo šalyje, tiek užsienyje.

Taigi, tai yra teisinis ryšys su konkrečia valstybe ir jos visuomene – jei asmuo emigravo, integravosi į kitos valstybės visuomenę, įgijo tos valstybės pilietybę, ten gyvena, dirba, moka mokesčius – Lietuvos Respublikos pilietybė jam visai nereikalinga, nes jis turi savo gyvenamosios valstybės apsaugą ir jos suteikiamas galimybes. Kaip ten bebūtų, juk Lietuvos Respublikos pasas tikrai nereikalingas tam, kad asmuo būtų ir jaustųsi lietuviu. Visas pasaulis pilnas lietuvių kilmės asmenų, kurie gali drąsiai laikyti save lietuviais, puoselėti lietuvybę, papročius, kultūrą, tačiau tuo pat metu naudotis kitų valstybių pilietybės suteikiamomis privilegijomis. Tai sąžininga ir teisinga, nes juk būtent su ta kita valstybę, kurios pilietybę asmuo turi, jis ir bus labiausiai susijęs tiek savo teisėmis, tiek prisiimtais įsipareigojimais.

1997 metų Europos konvencijos dėl pilietybės preambulė nurodo, kad kiekviena šalis yra laisva nustatyti pasekmes, kai jos pilietis įgyja ar turi kitos valstybės pilietybę. Tai gali būti ir pilietybės netekimas asmeniui savo noru įgijus kitos valstybės pilietybę. O atsiradęs išskirtinis ryšys su kita valstybe, tuo pat metu deklaruojant, kad išskirtinis ryšys su pirmauja valstybe nenutrūko, tam tikra prasme galėtų būti lyginamas su poligamija“, – samprotauja A. Puidokas.