Sirgaliai Vilniuje: sidabras mūsų!

Sekmadienio vakarą Lietuva apmirė. Prilipę prie televizorių, šimtai tūkstančių žmonių laukė „Eurobasket 2013“ finalo baigties ir antrojo aukso atkurtos Lietuvos valstybės istorijoje. Vis dėlto ir pralaimėtą finalą ištikimi sirgaliai palydėjo su džiaugsmu.

Viena kategorija žmonių šį vakarą tikrai nesiilsėjo – tai kavinių, barų ir restoranų darbuotojai. Sostinėje ir kituose šalies miestuose gulte apgultos visos populiaresnės įstaigos, kuriose galima stebėti krepšinį.

Daugelyje sirgalių pamėgtų Vilniaus barų laisvų staliukų nebuvo jau šeštadienį popiet. Minios žmonių traukė ir į „Siemens“ areną, kuri jau pasižymėjo tuo, kad per lietuvių varžybas susirenka kur kas pilnesnė, nei arenos Slovėnijoje. Tiesa, šįvakar taip greičiausiai nebus, mat į finalinį mačą iškeliavo papildomos abiejų šalių sirgalių pajėgos.

Finale Lietuvos rinktinės kiek netikėtai laukia prancūzai, o ne Lietuvoje vykusio 2011 m. Europos čempionato nugalėtojai ispanai. Ispanijos rinktinės gynybą draskęs Tony Parkeris daugeliui Lietuvos sirgalių buvo didvyris. Žinoma, tik iki sekmadienio, 22 val. Lietuvos laiku. Dar prieš nuskambant pirmajam arbirtro švilpukui buvo aišku, kad sirgaliai Lietuvos baruose kiekvieną prancūzų lyderio metimą palydės tokiu triukšmu, tarsi būtų įsitikinę, kad T. Parkeris juos išgirs.

Nors belaukiant šios dvikovos centrinėse Vilniaus gatvėse sutikti daug krepšinio aistruolių darganotu oru sunkoka, kavinės iš anksto ruošėsi lankytojų antplūdžiui.

Lauko kavinės, įsikūrusios Vokiečių gatvėje, iš anksto ruošėsi ir statė lauko ekranus. Daugelyje jų vilniečiai jau laukia finalinės dvikovos. Užėjus į vieną iš kavinių apie 18 val. ir pasiteiravus ar joje įmanoma stebėti rungtynes, išgirdome atsakymą, kad visi staliukai jau rezervuoti. Panaši situacija buvo visose kavinėse.

Tuo tarpu gatvėse likus kiek daugiau nei valandai iki finalo pradžią paskelbsiančio švilpuko – nykoka. Vokiečių gatvėje ir kitose centrinėse vietose pavyko sutikti tik kelis aistruolius pasipuošusius šalikais su Lietuvos atributika. Linksmiausiai nusiteikęs aistruolis gatve nešėsi Lietuvos trispalvę.

Visi sutikti aistruoliai nusiteikę optimistiškai ir draugiškai – neabejotinai tiki Lietuvos rinktinės pergale, nors ir gerbia prancūzus.

Pirma pusė: džiaugsmo mažai

Pirmojoje rungtynių pusėje emocijos baruose buvo sumišusios. Lino Kleizos šou pirmajame kėlinyje sirgaliai palydėjo euforijos kupinais šūksniais. Tačiau antrasis kėlinys tiek optimizmo nesuteikė.

Kai prancūzai vienas po kito smeigė taiklius metimus į Lietuvos rinktinės krepšį, o mūsiškiai nerado savojo žaidimo puolime, vis dažniau girdėjosi nusivylimo atodūsiai. Na, o kai paskutinę antrojo kėlinio sekundę prancūzai smeigė fantastišką tritaškį, fanų apmaudas netilpo žodžiuose.

Po antrojo kėlinio lietuviams atsiliekant 16 taškų skirtumu, aistruolių tikėjimas pergale neišblėso. Vokiečių ir aplinkinėse gatvėse prie kavinių būriavosi fanai, kurie nuolat skandavo "Mes laimėsime", "Lietuva", "Už Lietuvą, vyrai". Į kai kurias kavines užklydę užsieniečiai sunkiai suprato kas vyksta ir skundėsi, kad nėra kur pavalgyti.

Trečiasis kėlinys daug džiaugsmo irgi neteikė. Nuotaiką kiek praskaidrino nebent Lietuvos rinktinės fanai Liublianoje: tradicines "katutes" ploję ir transliacijos režisierių numylėtiniais spėję tapti Petras Leščinskas ir Andrius Dilba. Vis dėlto prieš paskutinįjį kėlinį, nepaisant solidžios prancūzų persvaros, niekas rankų nenuleido: sirgaliai laukė krepšinio stebuklo.

Prabėgus trečiajam kėliniui ir prancūzų persvarai tik augant, optimistiškai nusiteikusių sirgalių Vokiečių gatvėje beveik neliko. Prie kavinių daugelis rūkė tyloje, skanduočių nebesigirdėjo.

Beveik įpusėjus ketvirtajam kėliniui, stebuklo vis dar nebuvo. Ketvirtoji L. Kleizos pražanga, 20 taškų prancūzų naudai. Trumpai tariant, priežasčių optimizmui rasti vis sunkiau. Na, o paskutinės minutės jau nieko nelėmė. Deja.

Vis dėlto rungtynių pabaigoje liūdesį dėl neiškovoto aukso nusvėrė džiaugsmas dėl sidabro. Štai ištikimiausi sirgaliai Šarūno Marčiuliono bare "Stars and Legends" pradėjo skanduoti "Sidabras mūsų!" ir dėkojo Lietuvos rinktinei už žygį iki pat finalo. Ne toks džiaugsmas, kaip prieš dešimtmetį. Bet vis dėlto džiaugsmas.

Papildoma dozė ovacijų teko L. Kleizai, patekusiam į simbolinį Europos čempionato geriausių žaidėjų penketuką. Žinoma, ne mažesnių plojimų nusipelnė ir visa Lietuvos rinktinė, atsiimdama sidabro medalius. Sidabrą "Stars and Legends" susirinkę sirgaliai palydėjo skanduodami "Lietuva, Lietuva!" ir garsiai plodami. Taip skaudus pralaimėjimas finale tarsi nuėjo į antrą planą.

Tuo metu Vokiečių gatvėje - ramu. Pavieniai sirgaliai skirstėsi skanduodami "Lietuva, Lietuva!" ar dainuodami "Tris milijonus". Tačiau dauguma skirstėsi tyliai.

Na, o nukarūnuotieji čempionai ispanai net 26 taškų skirtumu nušlavė lietuvių pusfinalyje eliminuotą Kroatijos rinktinę. Taip jie tarsi patvirtino nuo penktadienio sklandantį pokštą, kad Ispanijos rinktinė lietuvių išsigando tiek, kad tyčia pralaimėjo pusfinalį.