"Situacija prasta": dvejopų jausmų apimtas "Ryto" treneris pranešė niūrią žinią

Vilniaus „Rytas“ (2-1) užtikrintai sugrįžo į pergalių kelią FIBA Čempionų lygoje, tačiau Nedo Pacevičiaus džiaugsmą aptemdė dar vieno auklėtinio peties trauma, rašo "Delfi Sportas".

Po rungtynių sostinės ekipos vyriausiasis treneris pranešė niūrią žinią apie Igną Urboną ir pripažino, kad, nepaisant dominuojančio pasirodymo, palengvėjimo nejaučia.

Čempionų lygos trofėjų ginantis „Rytas“ trečiadienio vakarą savo sirgalių akivaizdoje 97:81 pranoko Trabzono „Trabzonspor“ (2-1) krepšininkus iš Turkijos ir pirmąjį pirmenybių ratą užbaigė savo sąskaitoje turėdamas du laimėjimus bei vieną nesėkmę.

Šeimininkai pirmavo beveik visą mačą, o dviženklę persvarą įgijo antrajame kėlinyje ir nuo tada skirtumas tarp ekipų nė sykio nesumažėjo iki vienženklio. Be to, lemiamo ketvirčio pabaigoje vilniečiai susikrovė rekordinį 24 taškų pranašumą ir triumfavo.

„Sveikinimai žaidėjams bei sirgaliams. Jautėmės skolingi sirgaliams tokias rungtynes po pralaimėjimo Nantere, – po pergalės spaudos konferenciją pradėjo N. Pacevičius. – Laikėmės žaidimo plano, dėl kurio atsakomybė buvo ant trenerių štabo pečių. Laimei, planas buvo geras. Deja, praradome dar vieną vyruką – Igną Urboną, kuriam linkime kuo greičiau sugrįžti į aikštelę.“

Lietuvos sostinės ekipa šiose rungtynėse vertėsi be peties traumas patyrusių Mato Jogėlos bei Martyno Paliukėno. Pirmasis blogiausio scenarijaus išvengė, bet antrasis dėl plyšusios sąnario lūpos turės gultis ant operacinio stalo ir nežais 6 mėnesius.

Negana to, šeimininkai pirmojo kėlinio pabaigoje dėl peties traumos prarado ir Igną Urboną. Jauniausias „Ryto“ žaidėjas per 7 minutes pagerino asmeninius taškų (6) bei naudingumo balų (9) rekordus Čempionų lygoje, taip pat sugriebė 4 kamuolius.

18-metis gynėjas po taktinės pražangos prieš varžovų lyderį I. Canaaną susiėmė už peties ir netrukus su komandos gydytoju patraukė rūbinės link. Įpusėjus antrajam ketvirčiui jis grįžo ant suolo su ant kaklo parišta ranka ir daugiau aikštėje nepasirodė. 

„Klubas praneš, bet situacija prasta, – pasiteirautas apie netikėtai starto penkete rungtynes pradėjusio krepšininko sveikatos problemas, pripažino Vilniaus klubo vairininkas, netrukus pateikęs ir niūrią prognozę. – Panašu, kad iškris ilgam iš rikiuotės.“

„Rytas“ po šios pergalės Čempionų lygos A grupėje aplenkė „Trabzonspor“ ir pakilo į pirmąją vietą. Primename, kad prieš tai N. Pacevičiaus kariauna Prancūzijoje neprilygo „Nanterre“ (65:93), o sezono starte namuose pranoko Baku „Sabah“ (82:73).

Tuo metu Turkijos klubas trečiadienį Lietuvoje patyrė pirmąją nesėkmę per tris mačus šiame turnyre, mat anksčiau užtikrintai susitvarkė su abiejomis minėtomis komandomis.

Tiesa, 31-erių specialistui iš Kauno šis pasiekimas palengvėjimo nesuteikė. 

„Palengvėjimo nėra, nes atėjus į rūbinę užplūdo itin dvejopi jausmai. Pirma, dėl traumuotų žaidėjų situacijos, – nukraujavusią Vilniaus klubo rikiuotę pabrėžė strategas. – Sprendimas Igną išleisti į starto penketą buvo ne dėl to... Taip, tai padiktavo daug problemų rotacijoje, bet mes tikime tuo vaikiu. Vasarą jis buvo planuotas mūsų rotacijos žaidėju, tačiau po rungtynių ateini...

Traumos, ir kitas dalykas – kaip mes užbaigėme šias rungtynes. Žinant Čempionų lygos formatą, tokioje grupėje kiekvienas taškas yra labai svarbus. Faktas, kad smagu, jog taip sureagavome bei atsidėkojome sirgaliams už tą košmarą, baisų vaizdą Nantere. Smagu už tai, bet iki visiškos laimės, gaila, bet šiandien šiek tiek pritrūko.“

Artimiausias rungtynes „Rytas“ žais pirmadienį (lapkričio 2 d.) – savo sirgalių akivaizdoje LKL derbyje priims Kauno „Žalgirį“. Į Čempionų lygą sostinės ekipa sugrįš lygiai po dviejų savaičių, kuomet lapkričio 11 d. namuose sieks revanšo prieš „Nanterre“.

Savo ruožtu N. Pacevičius spaudos konferencijoje taip pat kalbėjo apie banguoto žaidimo priežastis, užkeikimą, šokiravusias ir treniruočių procesą išbalansavusias traumas, lemtingus žodžius, dublerių komandos atstovų pagalbą bei naujokų paieškas.

– Kokie esminiai dalykai lėmė tokį jūsų komandos pokytį – nuo to „košmaro“ iki vaizdo, kurį išvydome šį vakarą?

– Paprastas dalykas – kaip tu treniruojiesi, taip ir žaidi rungtynėse. Kinijoje sakiau tą patį – kartais turi gauti laiku per nosį, jog tave nuleistų ant žemės ir kažkaip sureaguotum. Nantere buvo tokios rungtynės, į kurias neatėjome, nesikovėme, nedavėme kontakto, buvome toli nuo savęs, net nežinau, kokį paaiškinimą rasti. Dabar tiesiog statėme, aukojome kūnus ir negailėjome savęs. Manau, kad čia nėra didelio mokslo, nereikia išradinėti dviračio – arba išeini luptis, arba ne. Skirtumas taip ir susidaro. 

– Kiek dėl traumų išsibalansuoja treniruočių specifika? Šiuo metu turite tris traumuotus žaidėjus, prieš tai negalėjo žaisti Oskaras Pleikys ir Cassiusas Winstonas.

– Faktas, kad išsibalansuoja. Ieškome to balanso kviesdami žaidėjus iš antros komandos, kurie kiek nors padeda treniruočių procese. Aišku, nelengva. Esu jaunas treneris ir niekada negaliu prisišnekėti. Prieš išvyką į Uteną savame trenerių kolektyve pasakiau, kad jau pagaliau turime tuos 12 žaidėjų. Tačiau praėjo kelios dienos ir esame tokioje situacijoje. Žiauriai gaila, bet tai išbandymai man, kaip treneriui, ir mums, kaip klubui, – kaip mes sugebėsime išlikti kartu tokioje situacijoje.

– Šįvakar registravote 10 žaidėjų, bet galiausiai likote su devyniais. Minėjote, kad treniruotėse dalyvauja ir dublerių komandos krepšininkai – ar nėra minčių juos įtraukti į rungtynių ritmą? 

– Manau, kad būsime priversti suktis iš situacijos. Čia nėra stebuklų. Aišku, laukiame Mato Jogėlos sugrįžimo bei tikimės, jog jis prisijungs artėjančiose rungtynėse, o tai mums žiauriai padės. Labai viskas karšta, dvejopi jausmai po rungtynių ir nesinori ant karštųjų prikalbėti, bet akivaizdu, kad kažkaip turime reaguoti šioje situacijoje.

– Klubo sporto direktorius Artūras Jomantas antradienį sakė, jog reikės vieno papildymo. Tačiau dabar turbūt reikės net ir antro. Kaip jūs šiuo metu matote tą situaciją?

– Dar labai karšta. Visiems buvo šokas, kad trys žaidėjai patyrė praktiškai identiškas traumas. Martyno su Ignu identiškos, o Mato kažkiek lengvesnė, bet ta pati kūno dalis... Lyg kažkoks užkeikimas. Vis dėlto norėčiau koncentruotis į šias rungtynes, kuriose žaidėjai padarė didžiulį darbą. Svarbiausia, kad sugebėjome išlikti kartu ir nesubyrėjome rungtynių eigoje.