Skaudi netektis: mirė legendinė krepšininkė Uljana Semionova (papildyta)

Latvijos krepšinio federacija pranešė skaudžią žinią. Ketvirtadienį mirė viena ryškiausių visų laikų krepšininkių Uljana Semionova. Legendinei 210 cm ūgio krepšininkei buvo 74-eri, rašo Krepšinis.lt.

U. Semionova gimė 1952 m. Zarasuose, o 1993 m. buvo įtraukta ir į Krepšinio šlovės muziejų. Pastaraisiais metais jos sveikata buvo stipriai suprastėjusi.

2022 m. buvusiai krepšininkei buvo amputuota koja.

Legendinė krepšininkė, per savo karjerą du kartus tapo olimpine, triskart pasaulio, 10 kartų Europos čempione, su Rygos TTT klubu 11 kartų triumfavo moterų Eurolygos, kartą „Ronchetti“ taurės ir 15 kartų SSRS varžybose.

Inauguracijoje Springfilde kalbėjo latviškai

Net ir imant oficialų 210 cm ūgį U. Semionova gali būti laikoma antra aukščiausia žinoma krepšininke istorijoje. Aukštesnė buvo tik Margo Dydek. 218 cm ūgio Lenkijos atstovė dešimtmetį nuo 1998 metų žaidė stipriausioje planetos moterų lygoje WNBA. Tiesa, būdama 37-erių ji 2011 metais mirė sustojus širdžiai.

WNBA žinoma dar viena krepšininkė, kurios ūgis 210 cm. Tai – vengrė Bernadett Hatar. Palyginimui, dukart olimpinio aukso laimėtoja ir WNBA čempionato nugalėtoja Brittney Griner, kuri 2022 m. 9 mėnesius buvo kalinama Rusijos kalėjime ir tik po apsikeitimo kaliniais sėkmingai grįžo į JAV, yra 206 cm ūgio.

Tiesa, ūgis atsiliepė baigus krepšinio karjerą – Uliai teko ištverti kelias kojų operacijas, ji turėjo antrosios grupės neįgalumą.

U. Semionova savo laiku buvo dominuojanti jėga po krepšiais. Ji – pirmoji ne JAV krepšininkė, įtraukta į Krepšinio Šlovės muziejų Springfilde. 1993 metais tokios garbės taip pat nusipelnė tokios NBA žvaigždės kaip Julius Ervingas ir Billas Waltonas.

Per inauguracijos ceremoniją legendinė krepšininkė, per savo karjerą du kartus tapusi olimpine, triskart pasaulio, 10 kartų Europos čempione, 11 kartų triumfavusi moterų Eurolygos, kartą „Ronchetti“ taurės ir 15 kartų SSRS varžybose, tik vieną frazę pasakė anglų kalba – „I love this game!“ („Myliu šį žaidimą!“), o visą laiką per vertėją kalbėjo latviškai.

„Norėjau, kad tūkstančiai svečių, kurių dauguma buvo amerikiečiai, išgirstų, kaip skamba mano gimtoji kalba – šalies, kuriai atstovauju“, – interviu Romui Poderiui „Kauno dienoje"„ tuomet sakė vidurio puolėja, kurios asmeninis rezultatyvumo rekordas – 54 taškai (1975 metais).

Nestokojo vyrų dėmesio, bet visus atstūmė

U. Semionova liko netekėjusi, nors, kaip tvirtino, dėmesio jai iš vyrų tikrai nestigo. Apie tai vidurio puolėja interviu R. Poderiui pasakojo su humoru: „Neištekėjau, nors rimtų pasiūlymų buvo daugybė, iš užsienio – taip pat.

Kai kurie jaunikiai buvo labai turtingi, bet visus atstūmiau, nes norėjo, kad persikelčiau gyventi pas juos. O aš nenorėjau išvykti iš Latvijos.

Netgi į Rusiją nenorėjau, nors labai kvietė. Kai buvau 18-metė, pasipiršo milijonierius iš Kolumbijos. Jis siųsdavo glėbius gėlių, sumokėdavo už mano pirkinius parduotuvėse, kosmetikos salonuose, bet jam anuomet buvo 63-eji! Pagalvojau: argi man reikalingas senas milijonierius? Tad pasakiau jam – ne“. 

Premijinę „Volgą“ pardavė mafiozui

Kaip šiais laikais, taip ir anksčiau už olimpinių žaidynių, pasaulio ir Europos čempionatų auksą rinktinės žaidėjoms buvo išmokamos premijos. Ir ne tik. Už 1980 metų Maskvos žaidynių auksą buvo skirtas ir prestižinis automobilis „Volga“.

„Kokia buvau avelė! Kaip ir visiems, kiek girdėjau, 1980 metais paskyrą „Volgai“ davė, dar buvo pasakyta: „Tik neparduok“. Nė velnio, visi pardavė trigubai brangiau, o aš kaip avelė su ta „Volga“ ir važinėjau. Ar pavogė? Ne, nepavogė, vėliau šiaip ne taip pardaviau vienam mafiozui“, – vaizdžiai pasakojo A. Rupšienė.

Už stambiausių turnyrų auksą Sovietų sąjungos rinktinėje lietuvė gaudavo 3000 rublių.

„Aišku, kad buvo džiaugsmas. Ką pirkau? Daug ką ten, buvau jauna, dukra buvo mažytė. Neprisimenu, gal kokią palapinę pirkau, nenoriu meluoti. Netaupiau tuomet“, – sakė ji.

Savo ruožtu U. Semionova teigė, kad galėjo būti milijoniere. „Man daug kartų užsienyje siūlė pasakiškus kontraktus, bet vis atsisakydavau. Atstovaudama Sovietų sąjungos rinktinei per mėnesį gaudavau 300 rublių, už aukso medalius olimpiadose, pasaulio ar Europos čempionatuose – premijas po 4000 rublių. Kai išvykau į Ispaniją, „Tintoretto“ klubas mokėjo 45 tūkst. dolerių algą, bet aš gaudavau tik 400 dolerių, likusi suma keliaudavo sovietiniam „Goskomsportui“.

Ispanai tai žinojo, todėl klubo prezidentas man slapčia asmeniškai skirdavo dar 500 dolerių. Kai apie tai parašė žurnalistai, kilo skandalas. Dabar iš Latvijos vyriausybės ir Rygos merijos gaunu pensiją – maždaug 1000 JAV dolerių. Man užtenka“, – interviu R. Poderiui per savo 60-ies metų jubiliejų atskleidė krepšinio legenda.