Skirtingų tautybių trijų žalgiriečių merginos susitiko krepšinio aikštelėje (komentarai)

Lygiai prieš savaitę „Akvilės“ lygos rungtynėse tarpusavyje susitiko Kauno „Žalgirio“ krepšininkų antrosios pusės. „LSU-Kaunas“ su Edgaro Ulanovo drauge Gabija Morkūnaite ir Kasparo Vecvagaro mergina Arta Grase namuose priėmė Jonavos „Petrochemą“, kurioje žaidžia esto Siimo Sanderio Venė draugė Ele-Riin Tammik.

„Petrochema“ mačą laimėjo 54:38 ir taip atsirevanšavo už pralaimėjimą pirmajame rate 41:53. Abi šios komandos turnyrinėje lentelėje žengia greta – „LSU-Kaunas“ (7-3) užima trečiąją vietą, o „Petrochema“ (5-3) ketvirtąją.

Rungtynėse ant parketo dėl čiurnos traumos negalėjo išbėgti kauniečių puolėja Gabija Morkūnaitė. Geriausiai tarp likusių merginų pasirodė nugalėtoja tapusi Tammik, kuri prie pergalės pridėjo 8 taškus.

Po mačo 21-erių 176 cm ūgio estė papasakojo apie savo karjeros pradžią, kaip pateko į „Petrochemą“, taip pat atskleidė kaip susipažino su žalgiriečiu Vene bei kas laimi jų tarpusavio dvikovose.

„Profesionaliai žaisti pradėjau prieš dvejus metus LMKL pirmenybių „Hoptrans-Sirenos“ komandoje, tačiau krepšinį žaidžiau visą gyvenimą, nes mano tėtis buvo treneris, – svetainei „Akvileslyga.lt“ sakė Tammik. – Prieš tai žaidžiau Bosnijoje ir Hercegovinoje, bet ten iškilo problemos, todėl persikėliau į Lietuvą. Susisiekiau su „Petrochemos“ trenere Jolanta Kačerauskiene ir ji sutiko, kad aš atvykčiau į komandą.“

„Su Siimu susipažinome krepšinio dėka. Mūsų miestas nebuvo didelis, todėl visi žinojome kitus, kurie žaidžia krepšinį. Be to, mūsų tėvai buvo pažįstami. Galima sakyti, kad mus suvedė krepšinis. Siimas kartais atvažiuoja pažiūrėti, kaip aš žaidžiu.

Įprastai jis ne toks, jog sakytų ką aš padariau blogai. Mes palaikome vienas kitą tiek po gerų, tiek ir po blogų rungtynių. Žinoma, mes diskutuojame apie krepšinį, bet nedaug apie vienas kito žaidimą“, – teigė estė.

„Keletą kartų rungtyniavome tarpusavyje. Dažniausiai laimi Siiimas, tačiau prisimenu, jog bent kartą tikrai laimėjau ir aš (šypsosi)“, – kalbėjo Tammik.

Rungtynėse nežaidusi Morkūnaitė su Edgaru Ulanovu taip pat susipažino krepšinio dėka – jie abu žaidė Lietuvos jaunimo rinktinėse.

„Su Edgaru susipažinau maždaug prieš 5-6 metus. Tuomet abu žaidėme jaunimo rinktinėse, tiesiog vienas kitą pastebėjome ir viskas prasidėjo. Edgaras, jeigu turi laisvo laiko, ateina į mano rungtynes. Bet retai. Jis pakomentuoja mūsų žaidimą, tačiau man kažkokių patarimų neduoda. Aš jam duodu (šypsosi)“, – kalbėjo Morkūnaitė.

Krepšininkė studijuoja Vytauto Didžiojo universitete, tačiau žaidžia „LSU-Kauno“ ekipoje. Ji papasakojo, kodėl atsidūrė šioje komandoje.

„Žaidžiu ir VDU komandoje studentų lygoje. Ten mažiau rungtynių, o kadangi aš krepšinį žaidžiu nuo pirmos klasės, tai ieškojau papildomos veiklos. Norėjau pasportuoti, turėti kažkokią veiklą, o draugė pasiūlė ateiti į šią komandą“, – teigė žaidėja.

Morkūnaitė pasakojo, kad ji kartu su Ulanovu artimai bendrauja su kita „LSU-Kauno“ žaidėja Arta Grase bei jos draugu Vecvagaru.

„Su jais dažnai bendraujame, išeiname ir į miestą pavalgyti ir šiaip praleisti laiką. Su kitomis žalgiriečių antrosiomis pusėmis dažniausiai bendraujame rungtynių metu arba po jų, kalbamės apie mačus. Keičiasi krepšininkai, tad tuo pačiu ir tos merginos, bet tikiuosi, kad ateityje tas bendravimas bus didesnis“, – kalbėjo 22-ejų metų 177 cm ūgio Morkūnaitė.

Krepšininkė sakė, kad su Edgaru žaidžia tarpusavyje. Visgi pastarasis nelinkęs pasiduoti.

„Žaidžiame vienas prieš vieną, bet ne salėje, o lauke prie mažo krepšinio. Gaunu daug blokų, Edgaras neduoda man pasireikšti ir niekada nepasiduoda (šypsosi)“, – pasakojo krepšininkė.

24-erių metų 172 cm ūgio gynėja Arta Grase į Lietuvą atvyko šį rudenį ir iškart prisijungė prie „LSU-Kauno“. Vecvagaro draugei išmėginti jėgas komandoje pasiūlė Morkūnaitė.

„Persikėliau į Kauną, kuriame studijuoju Kauno technologijos universitete. Mano komandos draugė Gabija žinojo, kad žaidžiau krepšinį studijuodama Škotijoje, todėl pakvietė prisijungti prie „LSU-Kaunas“, – kalbėjo žaidėja.

Krepšinį Arta vadina savo hobiu, nes jai šiuo metu svarbiausia yra mokslai. Visgi ji džiaugiasi turėdama galimybę abi veiklas suderinti.

„Man prioritetas yra mokslai, todėl krepšinis yra lyg hobis. Nebūtų didelė problema nežaisti, tačiau džiaugiuosi, kad turiu tokią galimybę. Treniruojamės tik kartą per savaitę, tad nesunku viską suderinti“, – sakė latvė.

„Myliu šią komandą. Ne su visais galiu kalbėti angliškai, tačiau aš šiek tiek moku lietuviškai, todėl vis tiek galime bendrauti. Čia viskas puiku. Trenerė su manim kalba rusiškai, o jeigu kažką rungtynėse pasako lietuviškai ir aš nesuprantu, tai visada vėliau paklausiu. Nesuprantu visų lietuviškų žodžių, tačiau įprastai suprantu, ką žmonės nori pasakyti“, – teigė Grase.

Kasparas buvo vienintelis žalgirietis, kuris stebėjo „LSU-Kauno“ rungtynes su „Petrochema“. Visgi Arta geriau jaučiasi, kai jo nėra salėje.

„Man labiau patinka, kai Kasparas nežiūri rungtynių. Šį sezoną jis pamatė mane žaidžiančią maždaug po septynerių metų pertraukos, nes mes visada gyvenome atskirai. Aš ne tokia gera žaidėja, tai tik mano hobis, tad noriu tiesiog čia ateiti ir praleisti savo laiką“, – sakė Arta.