Skučas apie "Pieno žvaigždžių" situaciją: laukia kažko – stebuklo turbūt

2 pergalės ir 9 nesėkmės – taip atrodo Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipos startas šio sezono „Betsafe-LKL“ pirmenybėse. Šiuo metu komanda yra priešpaskutinėje turnyro lentelės vietoje ir lenkia tik Prienų „Labas GAS“ klubą, kuris per 10 susitikimų dar nelaimėjo nieko.

„Dabar visi tik gūžčioja pečiais, laukia kažko – stebuklų turbūt. Aš jau nebelaukiu“, – atsidusta apie reikiamą „Pieno žvaigždžių“ papildymą kalbėjęs Žygimantas Skučas.

Komanda remiasi kuklia rotacija, o ant parketo išbėgus 8–9 žaidėjams tai jau atrodo kaip neblogas pasiekimas. Tačiau lyderiams tenka žaisti po daugiau nei 30 minučių, nuovargis daro savo, o dar prisideda ir nerimas – kas jei toks krūvis lems traumas?

„Gerai, jei būsime sveiki, žaisime ir susižaisime, taip kartais būna, bet dažnai būna ir taip, kad vienam trauma, kitas suserga – tokia amžina karuselė. Jei iš rikiuotės iškristų Beručka ar Jarumbauskas, išvis būtų labai sunku“, – LKL.lt svetainei teigė Ž.Skučas.

Jam pačiam pastarąjį mėnesį taip pat tenka milžiniški krūviai, o sezono vidurkiai siekia 30 minučių, 11,8 taško, 4,6 atkovoto kamuolio, 2,1 rezultatyvaus perdavimo, 3,2 klaidos ir 10,4 naudingumo balo. Ž.Skučas patenka į dešimtuką daugiausiai minučių žaidžiančių „Betsafe-LKL“ žaidėjų.

LKL.lt – interviu su Pasvalio ekipos kapitonu apie sunkius išgyvenimus, pralaimėjimus ir viltį.

– Rinktinių „langai“ turi savų pliusų ir savų minusų – kaip jį išnaudojote jūs su Pasvalio ekipa?

– Buvome išsinuomavę pirtį ir kartu komandiškai pabuvome (Juokiasi). O jei kalbėtume apie darbą, sportavome stipriau, bet žaidėjų nėra, jie vis išvyksta, o niekas naujas neatvyksta, yra tų spragų, sunku treniruotis, 5 prieš 5 to daryti negalime. Nesiskundžiame, treniruojamės pagal galimybes.

– Kokiomis nuotaikomis pradedate antrąjį „Betsafe-LKL“ reguliaraus sezono ratą?

– Kadangi pirmąjį uždarėme pergale prieš kėdainiškius, turėjome kelias dienas atostogų, nuotaika buvo gera. Aišku, situacija yra sunki, turime dvi pergales, o liko tik 19 rungtynių. Darome daug klaidų, esame atsakingi kiekvienas už save, nežaidžiame taip, kaip galėtume, išskyrus jauniausius. Jei turėtume pilną sudėtį ar didelį biudžetą, tada gal būtų kažkoks spaudimas treneriams ir mums iš valdžios, o dabar visi tik gūžčioja pečiais, laukia kažko – stebuklų turbūt. Aš jau nebelaukiu. Jau žiūriu, kaip su likusia komanda kovosime ir kokia bus mūsų situacija.

– Kaip emociškai tvarkotės su tokia pralaimėjimų gausa – jų turite devynis? Ar net prie jų galima priprasti, ar nuotaika genda vis labiau?

– Kažkiek prisitaikėme prie situacijos. Toks yra mūsų darbas – užmiršti pralaimėjimus, užmiršti sunkias situacijas ir dirbti toliau. Pralaimėjome ir lemiamas „Citadele KMT“ rungtynes prieš „Dzūkiją“, po tokių momentų kažkiek pasijaučia nepasitikėjimas, pradedi žiūrėti į kitus, netikėti savimi. Sunku, jei iš tiesų. Kažkiek liūdna, bet yra tokia situacija. Iš kiekvienos situacijos galima pasiimti kažko naudingo, tad dirbame.

– Kas šiuo metu „Pieno žvaigždėms“ koją kiša labiausiai?

– Vieni komandos draugai sako: „Prieš Klaipėdą, prieš Jonavą pralaimėjome gale, gal būtume pasiėmę ketvirtame kėlinyje pergalę“. Bet yra žmonių, kurie žaidžia 30 minučių ir daugiau, ir jie pavargsta. Iš patirties žinau – pavargus sprendimai yra visai kitokie, kartais ne tik nepasitikėjimas atsiranda, bet ir jėgų trūksta, nieko su tuo nepadarysi. Žmonės iš šono sako: „Neblogai žaidžiate, kodėl taip neina?“ Bet iš tikrųjų ketvirtas kėlinys dažniausiai būna laidotuvės. Jei yra pilna sudėtis – devyni žaidėjai – tada dar normaliai, bet jei iškrenta koks vienas ar kitas, lieka tik vainikai.

– Pačiam irgi teko rungtyniauti po daugiau nei 30 minučių: 42 prieš alytiškius, 32 ir 35 – prieš uteniškius, 36 prieš kėdainiškius. Kiek gyvybės liko po tokių krūvių?

– Aš pats turėjau sveikatos problemyčių, ne kartą sirgau, nes prasidėjo naujas etapas, kai sūnus eina į darželį, parneša ligų, tada susergi ir pats. Teko susipažinti su šia nauja istorija, negalvojau, kad taip bus. Buvo ir tokių dalykų, kad kelias savaites nežaidi, o po to per savaitę turi kelias rungtynes, tai sunku. Esu toks žaidėjas, kur nors bandau pasitaupyti, man ne visada tai pavyksta. Išvargsti, tada priimi blogus sprendimus, viskas griūva, pasitikėjimas savimi irgi. Tada dirbi su savimi ir bandai pasiimti viską, kas geriausia gali būti.

– Ar „Pieno žvaigždėms“ yra didžiulis praradimas, kad nepavyko peržengti pirmojo „Citadele KMT“ etapo barjero? Jį baigėte su vos viena pergale.

– Jei nepatekome, reiškias jie buvo geresni. Alytiškiai dukart iš eilės laimėjo prieš mus per trumpą laikotarpį. Mes jau įpratome su tuo susitaikyti – susitaikėme ir su šiuo dalyku.

– Turite nemažą patirtį „Betsafe-LKL“. Ar galima teigti, kad šis sezonas jums asmeniškai yra vienas sunkiausių, su kuriais susidūrėte?

– Šiemet apskritai trūksta žaidėjų. Ir Jonavai, ir Utenai – daug kam. Taip ir tąsomės visi, tada nukenčia ir kokybė, atsiranda faktorius, kam labiau pasiseks ir kas geriau susižais. Bet gal geriau, kad man dabar sunku, nes 25-erių būtų buvę sunkiau, dabar jau žiūriu į viską kitaip.

Su savo agentu irgi pašneku, sakau: „Kodėl tu nieko neatveži pas mus?“ Jis atsako, kad nėra ką vežti. Kosminio atlyginimo pasiūlyti čia negali, tada žaidėjai klausia užsieniečių atsiliepimų, pažiūri miesto dydį – Pasvalyje turėtų būti kažkoks pliusas, kad jie rinktųsi vykti čia, o ne kitur, kur mokėtų tiek pat. Sunku tokį žaidėją rasti. Kažkaip laukiau, laukiau tuos 4 mėnesius nuo vasaros, bet jau susitaikiau, kad turbūt nesulauksiu.

– Kaip treneris Mantas Šernius dar bando jus įkvėpti bent kažkokio pozityvo?

– Kiek esu buvęs pas skirtingus trenerius, Mantas turbūt yra ramiausias, koks gali būti tokioje situacijoje. Jis tikrai nenusispjauna, taiso mūsų tas pačias klaidas, treniruotėse dirbame, bet desperacijos ar panikos jame nėra. Yra žmonės, kurie gali dirbti šioje profesijoje, man tokioje situacijoje jau būtų tikrai panika (Juokiasi).

– Kas Pasvalio ekipos rūbinėje yra garsiausias šiuo sudėtingu periodu?

– Šnekame visi. Aš bandau kažką pasakyti, nes treneris sako, jog esu kapitonas – turiu tai daryti, o aš prie šių rogių dar nesu pratęs. Bandau kažką pamokyti, bet ne visada pats gerai žaidžiu ir nejaučiu pasitikėjimo, jog galiu kažkam kitam kažką patarti. Visi pasisakome, neturime užsisklendusių žmonių, nesame susipykę. Šiaip gerai girdisi Arno Beručkos balsas, bet jis turbūt ir per laidotuves garsiai kalbėtų, liežuvį turi, kartais palinksmina (Juokiasi).

– Liko dar du „Betsafe-LKL“ reguliaraus sezono ratai. Jei jūsų pesimizmas pasiteisintų ir naujokų neturėtumėte, kas būtų geras pasiekimas „Pieno žvaigždėms“?

– Teoriškai turbūt gerai būtų patekti į atkrintamąsias, nes esame dešimti. Gerai, jei būsime sveiki, žaisime ir susižaisime, taip kartais būna, bet dažnai būna ir taip, kad vienam trauma, kitas suserga – tokia amžina karuselė. Jei iškristų Beručka ar Jarumbauskas, išvis būtų labai sunku, jie dar iš tos jaunystės varo, jiems nieko neskauda, jie greičiau atsigauna. Šneku čia kaip koks senis (Juokiasi). Nors buvo planuota, kad jie bus atsarginiai, jie tapo pagrindiniais mūsų žaidėjais. Jei kažkas iškristų, būtų šakės.

Todėl dabar nelabai žiūrime tolyn, tik į artėjančias rungtynes ir tiek, ne mano reikalas kelti tikslus.