Stebino protu ir taiklia ranka, bet karjerą baigė vos 22-ejų: treneris sako, kad tai protingiausias sprendimas

Buvęs Lietuvos jaunimo rinktinių narys Hubertas Pivorius kiek netikėtai paskelbė pasitraukiantis iš krepšinio – vos 22-ejų gynėjas išsiskyrė kaip puikus metikas, bet nusprendė aukštumų siekti ne krepšinyje, o moksle, rašo Krepšinis.lt. 

Šis sprendimas nustebino daugelį, bet ne Vilniuje jį ketverius metu ugdžiusį trenerį Tomą Purlį.

„Ačiū, krepšini“, – tokia žinute savo socialiniuose tinkluose pasidalino paskutinius trejus metus NCAA duoną krimtęs ir su Lietuvos jaunimo rinktine sidabrą pasaulio čempionate nuskynęs H. Pivorius.

Iš Plungės kilęs vaikinas pasirinko ne oranžinį kamuolį, o po gauto bakalauro diplomo stoti į finansų magistrantūrą bei tęsti savo gyvenimą už Atlanto.

H. Pivorius atstovavo įvairaus amžiaus Lietuvos jaunimo rinktinėms – U20 planetos pirmenybėse pelnė po 4,3 taško ir pasidabino sidabro medaliu, o daug geresnį žaidimą demonstravo U16 čempionate, kai turėjo 13 taškų vidurkį.

Prieš persikeliant į JAV, Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) jis gynė Molėtų „Ežerūno“ garbę ir metė po 5 taškus.

„Nenustebino, nes žinojau, kaip jis mokėsi ir kokius pažymius turėjo dar Vilniuje. Buvo vienas geriausių mokinių, JAV irgi dešimtukais varė. Tai tikrai yra protingiausias sprendimas gyvenime. Žinant, kokią galvą jis turi, savo srityje jis galės uždirbti daug ir apsirūpinti gyvenime.

Jis – grynas metikas, kurie šiais laikais yra pakankamai paklausi prekė. Fiziškai visada buvo silpnesnis, bet mačiau, kad JAV jau užsiaugino raumenis ir tapo tikrai fiziškesniu. Žaisti tikrai galėjo, bet ar būtų pasiekęs Eurolygos lygį, kad galėtų užsidirbti pinigų visam gyvenimui – kažkiek abejoju. Tikrai galėjo žaisti, bet manau, kad padarė tikrai gerą sprendimą“, – Delfi sakė Tomas Purlys.

Jis H. Pivorių treniravo ketverius metus ir išlydėjo į JAV.

„Pamenu pirmojo iššūkio varžybas, žaidėme finalą prieš Dominyką Stenionį. Tada vaikams buvo po dvylika metų – kai kurie dar sunkiai galėdavo atlikti metimą, kad jis liestų lanką, o Hubertas pusfinalyje įmetė keturis, finale – penkis tritaškius. Tai yra rimta.

Hubertas turėjo labai smagią rankelę. Psichologiškai tvirtas, galėjo atlikti lemiamus metimus. Ką dar pamenu – neeilinę koncentraciją. Pasakai vieną kartą ir užtenka – nebuvo nė karto, kad reikėtų kartoti antrą kartą. Matėsi, kad smegenis turi labai geras“, – prisiminimais dalinosi T. Purlys.

H. Pivoriui krepšinyje pilnai atsiskleisti trukdė ir tai, kad buvo gan žemo ūgio – 188 cm, o žaidė atakuojančio gynėjo pozicijoje. Prie sprendimo prisidėjo ir tai, kad praėjusiame sezone buvo patyręs sunkią peties traumą, po kurios jau nesijautė taip pat, kaip anksčiau.

Šį, trečiąjį sezoną NCAA gynėjas per 13 minučių rinko po 2,9 taško. Sėkmingiausias jam buvo debiutinis sezonas, kai per 10 minučių pelnydavo po 5 taškus.

Po to, kai išvyko į JAV, T. Purlys toliau palaikė ryšį su auklėtiniu ir tėčiu.

„Su tėvu dažniau palaikėme ryšį. Tėtis kaip tik ką tik parašė žinutę ir padėkojo. Tikiu, kad jam skauda, nes labai daug investavo į jį, bet kita vertus džiaugiasi, jog dėka krepšinio sūnus įstojo į prestižinį universitetą ir tikrai galės siekti mokslo aukštumų“, – pažymėjo T. Purlys.