STRAIPSNIS: Čikagos krepšinio aikštelėje – treneris iš Žemaitijos

Retas kuris Čikagoje nežino „Lituanica“ vaikų sporto klubo, kaip ir retas kas nėra girdėjęs ar susitikęs su vyriausiuoju šio klubo treneriu Stepu Žiliu. Vos prie kelias savaites „Lituanica“ sporto klubui baigus pavasarinę turnyrų sesiją, savaitraštis „Vakarai“ susitiko su vyriausiuoju treneriu pasikalbėti apie praėjusį sezoną ir ne tik vien apie tai.

Jau aštuonerius metus krepšinio treneris Stepas Žilys šio žaidimo gudrybes stengiasi perteikti išeivijoje gyvenančių lietuvių vaikams. „Lituanica“ vaikų sporto klubas skiriasi nuo visų kitų įvairias amžiaus grupes jungiančių krepšinio sporto klubų Čikagoje tuo, kad klubo aplinka yra autentiškai lietuviška, tarpusavyje bendraujama tik lietuvių kalba, o tai visada stebina varžybų priešininkus.

Užsispyrimas padėjo rasti mėgstamą darbą

S.Žilys gimė ir augo mažame Salantų miestelyje, Žemaitijoje, Kretingos rajone. Krepšiniu susidomėjo jau nuo vaikystės. Žaidė mokyklos komandoje ir jau tiksliai nepamena, kuriuo gyvenimo momentu apsisprendė save susieti su šiuo žaidimu.

Apsisprendęs įstojo į tuometį Kauno kūno kultūros institutą ir jį baigęs įgijo krepšinio trenerio specialybę. Tuoj po studijų liko keliems metams padirbėti Kaune, tačiau trauka Žemaitijai nugalėjo. Su šeima grįžo į gimtinę, kur Kretingos mieste dirbo treneriu iki pat išvykimo į Ameriką.

Vos atvykęs į Čikagą iš karto pajuto nostalgiją savo mėgstamam darbui, todėl pradėjo ieškoti galimybės įsilieti į krepšinį. Sako, kas ieško, tas randa. Visai netikėtai sužinojo apie vaikų sporto klubą „Lituanica“, kuriame tuo metu jau buvo kelios vaikų grupės ir, paprašęs priimti pasidarbuoti, gavo pasiūlymą treniruoti vaikus. Treneris dirbo, o klubas plėtėsi. Jau šiandieną iš tų kelių prieš aštuonerius metus buvusių vaikų grupių susibūrė visų amžiaus grupių vaikai ir net suaugusių komanda.

Pirmieji auklėtiniai – jau absolventai

Šiais metais „Lituanica“ sporto mokyklą baigė pirmoji S.Žilio laida, kuriuos – dabartinius dvyliktokus – treneris pradėjo mokyti žaisti krepšinį nuo penktos klasės. Šie vaikai trenerio akyse iš pradedančių žaidėjų virto tvirtais sportininkais, toliau siekančiais mokytis universitetuose ir pagal galimybes žaisti universitetų komandose.

Tuo treneris S. Žilys asmeniškai labai didžiuojasi. Su nostalgija pasakoja apie pirmosios savo laidos išleistuves ir vis primena „Lituanica“ sporto klubo absolventams, kad laikas, praleistass kartu mokantis žaisti krepšinį, tapo pomėgiu visam gyvenimui, kurio nevalia pamiršti.

Prizinės vietos pavasario turnyre

Vaikų sporto klube „Lituanica“ dirbdamas vyriausiuoju treneriu Stepas Žilys prižiūri ir kitų trenerių darbą. O asmeniškai treniruoja septintos ir devintos klasės berniukus bei mergaičių klasę. Šių metų pavasarį „Lituanicos“ krepšininkai nuo ketvirtos iki dvyliktos klasės dalyvavo „Bulls Academy“ turnyre, kur kiekvienoje amžiaus grupėje rungėsi nuo dešimt iki penkiolikos komandų.

Visos „Lituanica“ komandos pavasario sezoną baigė užimdamos prizines vietas. Ketvirtokai iškovojo trečiąją vietą, penktokai – antrąją, šeštokai – trečiąją, septintokai – antrąją, aštuntokai – trečiąją, devintokai – antrąją, o vyriausieji vienoliktokai ir dvyliktokai tapo čempionais.

Rezultatai kalba patys už save. Lietuvių krepšinio klubo moksleiviai yra stiprūs varžovai stipriausiems vaikų krepšinio klubams Čikagos apylinkėse. Pasak Stepo Žilio, be galo malonu savaitgaliais nuvykus į „Bulls Academy“ stebėti visose aikštėse vienu metu bekovojančius „Lituanica“ jaunuosius sportininkus.

Naujoji PLC vadovybė noriai bendradarbiauja

Treneris Stepas Žilys sako, kad pasikeitus Pasaulio lietuvių centro vadovybei, iš esmės pasikeitė ir santykiai tarp sportininkų bei Centro darbuotojų. Net ir dabar, treneriui rengiant vaikų vasaros stovyklas kartu su atostogų grįžusiu buvusiu „Lituanica“ treneriu Aurimu Matulevičiumi, dirbant ir bendraujant, jokių problemų nekyla.

„Kaip tik atvirkščiai, noriu tik pasidžiaugti, kad nauji Pasaulio lietuvių centro vadovai bei naujasis valdybos pirmininkas Linas Gilys stengiasi padėti ir visapusiškai bendradarbiauti“, – džiūgauja Stepas Žilys.

Dominuoja ir namuose

Trenerio Stepo Žilio šeimoje auga aštuoniolikmetis sūnus Kęstutis ir trylikos metų dukra Greta. Visa šeima kažkada seniai nuo tėčio užsikrėtė krepšinio liga. Treneris sako, jog kartais krepšinio namuose būna net per daug. Sūnus Kęstutis labai domisi krepšiniu ir visai rimtai jį žaidė, viena tik – nenorėjo savo ateities susieti su šiuo žaidimu, nors galėjo bandyti žaisti universiteto komandoje.

Kaip mano tėvas, sūnus būtų pakankamai pajėgus siekti sportininko karjeros, tačiau namuose daugelį metų krepšinis yra pagrindinė tema, todėl tai tampa neoriginalu ir galiausiai pabosta. S. Žilys prisipažįsta, kad trenerio darbo ypatumai jį persekioja ir namie. Noras vadovauti persiduoda ir išėjus už sporto salės ribų. Tai yra, trenerio žodžiais, aktualiausia problema šeimoje.

„Dažnai sunku atrasti ribą tarp manęs kaip tėvo ir kaip savo sūnaus trenerio. Visada sakiau, kad niekam niekada to nelinkėčiau, tačiau man pačiam taip nutiko. Galvoju, kad mano įprotis treniruoti, garsus balsas sunkiai pasikeičia ir grįžus namo. Stengiuosi visus trenerio įgūdžius palikti darbe, tačiau tikrai galiu pasakyti sąžiningai, kad tai prasiveržia“, – atvirai ir šmaikščiai apie save sako S.Žilys.

Trenerio trylikametė dukra Greta vis dar bando visokias sporto šakas, taip pat šokius bei kitokius užsiėmimus, o paklausta mergaitė atvirauja: „lankant vasaros stovyklą pas trenerį–tėtį S.Žilį, man visada atrodo, kad tėtis man yra daug griežtesnis bei labiausiai akcentuoja ir pastebi tik mano klaidas“.

Trylikametė Greta prisipažįsta, kad tėtis verčia laikytis dienos režimo, sveikos mitybos ir kontrolės, nors ji ir stengiasi kartais to nedaryti, tačiau griežta tėtės metodika galiausiai nugali. Ir tėvas, ir dukra prisipažįsta, kad jie yra labai artimi, todėl bet kokie laikini bet ilgesni išsiskyrimai jiems nėra priimtini.

4 mėnesiai atskirai nuo šeimos paskatino apsispręsti

Beveik kiekvieno žmogaus, turinčio profesiją, tikslas yra kopti karjeros laiptais. Treneris taip pat turi savo karjeros atskaitos taškus. Dirbant su vaikais nejučia susiformuoja svajonė išbandyti savo jėgas dirbant su suaugusiais. Tokį karjeros posūkį buvo susiplanavęs ir treneris S.Žilys, mokydamas vaikus sporto klube „Lituanica“.

Kad ir kaip keista, tačiau lietuviui treneriui geriausios sąlygos karjerai dar vis dėlto yra Lietuvos krepšinio klubai. Ten yra likę ryšiai, pažintys bei didesnis pasitikėjimas savimi ir sistema. Gavęs pakvietimą vadovauti naujai sukurtam krepšinio klubui Palangoje „Naglis–Adakris“, atstovaujančiam Lietuvos krepšinio lygai, S.Žilys jį iš karto priėmė.

Šios komandos vyriausiuoju treneriu planavo išdirbti visą sezoną, tačiau jau po keturių mėnesių, palikęs komandą ne žemoje – antrojoje vietoje, išvyko atgal į Ameriką.

Paklaustas, kodėl taip nutiko, treneris sakė: „Prieš vykdamas ten dirbti, pirmiausia siekiau išbandyti save kaip krepšinio specialistą dirbdamas su vyrų komanda, tačiau kartu turėjau tokią slaptą viltį apsidairyti ir apsvarstyti, gal vis dėlto verta visai šeimai grįžti gyventi atgal į Lietuvą. Kaip krepšinio specialistas aš savimi nenusivyliau, manau, nenuvyliau ir aplinkinių, tačiau laukiamo sprendimo – visai šeimai grįžti gyventi į Lietuvą – nepriėmiau, suvokęs, kad šiuo metu mums visiems yra ne geriausias metas. Vaikams būtų per sudėtinga ir per didelė trauma pakeisti aplinką, juolab, kad mano dukra čia atvažiavo vos penkerių, o dabar jau aštuntokė. Todėl buvo nuspręsta leisti vaikams pabaigti mokslus Amerikoje. O jau vėlesni sprendimai priklausys tik nuo jų pačių. Savo karjerą sustabdžiau bent kokiems penkeriems metams, o jau po to vėl galėsiu laukti pasiūlymų.

Prisipažinsiu, kartais užvaldo abejonės, kad ilgainiui galiu ir negauti daugiau jokio pasiūlymo. Tačiau mano prioritetai šiuo metu yra vaikai“, – nuoširdžiai pasakoja treneris S.Žilys.

Didžiausias malonumas – stebėti, kaip auklėtiniai tobulėja

„Lituanica“ sporto klube ištisus metus sportuoja apie šimtą vaikų. Kartu su visais, kurie dar ateina į savaitgalio treniruotes, klubas jungia apie tris šimtus vaikų. Smagu pripažinti, kad didžioji dalis vaikų, pradėjusių lankyti, jau daug metų tęsia domėjimąsi sportu ir lanko sporto mokyklą, pasitaiko, kad kai kas susidomi ar būna pakviesti į kitus klubus, tačiau daugiau vaikų pasilieka lankyti „Lituanicą“.

„Priimame visus vaikus, kurie nori žaisti ir manome, kad kiekvienam norinčiam turi būti suteikta galimybė. Dėl tėvų, vaikų ir trenerių atsidavimo lygiavertiškai konkuruojame su stipriausiais vaikų klubais Čikagos apylinkėse. Jeigu yra žmonių, kurie domisi vaikų treniravimu ir norėtų save tam pašvęsti, mielai kviečiame pasidarbuoti. Iškilus reikalui, atsiranda žmonių, kurie pagelbėja, kad vaikai neliktų be trenerio, bet visada yra laukiami pasišventę trenerio darbui žmonės. O norinčių sportuoti vaikų nuo rugsėjo mėnesio laukiame treniruotėse“, – kalbėjo „Lituanica“ vaikų sporto klubo vyriausiasis treneris S.Žilys.