STRAIPSNIS: KG ir Sheedas: vienas kito atspindys veidrodyje ... beveik

Šių metų NBA atkrintamosios varžybos, daugelio nuomone, yra atkakliausios per keliolika metų. Intriguojančių dvikovų nestinga ne tik tarp komandų, bet ir tarp atskirų žaidėjų. Rytų konferencijos finale ne mažai gerbėjų įdėmiai seka abiejų komandų sunkiųjų krašto puolėjų Kevino Garnetto ir Rasheedo Wallace’o dvikovą. Pateikiame autoritetingo Sports Illustrated žurnalisto Steve’o Aschburnerio publikaciją apie šiuos krepšininkus. 

Paklaustas ką mano apie savo varžovą Rytų konferencijos finale Rasheedą Wallace’ą, Kevinas Garnettas prasitarė, kad jaučiasi tarsi žiūrėtų į save veidrodyje. Daugeliu atveju galima su juo sutikti.

Abu NBA lygoje rungtyniauja tryliktą sezoną. Abu pašaukti 1995-aisiais: R.Wallace’as, Šiaurės Karolinos universiteto antrakursis pakviestas 4-uoju numeriu ir  tiesiai iš vidurinės mokyklos atėjęs K.Garnettas, kuris išgirdo savo pavardę 5-asis.

Du neįtikėtinai talentingi aukštaūgiai, kurie 20 metų atgal neabejotinai būtų rungtyniavę vidurio puolėjo pozicijoje ir būtų buvę pasmerkti kovoti išimtinai po krepšiu pagal tuo metu galiojusias tradicijas.

Didžiąją dalį pirmųjų  8-ių savo sezonų, Garnettas ir Wallace’as, kartu su Karlu Malone’u, Timu Duncanu, Chrisu Webberiu, Shawnu Kempu (minimo laikotarpio pradžioje) ir Dirku Nowitzki (antroje jo pusėje), buvo žaidėjai apibrėžiantys ypatingą Vakarų konferencijos dominavimą sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje. Tam, kad pilnai atsiskleistų, abiems reikėjo pakeisti komandas: Wallace’as persikėlė į Detroitą prieš ketverius metus, o Garnettas  - į Bostoną praėjusią vasarą, tam, kad turėtų galimybę pagaliau pasimatuoti čempiono žiedą. Kai Garnettas dėl traumos turėjo praleisti visų žvaigždžių rungtynes, Wallace’as buvo tas žmogus, kuris jį pakeitė Naujajame Orleane.

Taigi išties, vaizdas primena veidrodinį atspindį... kol neįsižiūri atidžiau.

Kai atidžiau panagrinėji panašumus, išryškėja nesutapimai. Statistiškai, yra gana ženklus skirtumas: Garnetto karjeros rodikliai yra 20,4 taško, 11,2 atkovoto kamuolio bei 4,4 rezultayvaus perdavimo, atakuojant krepšį 52,2 % taiklumu iš žaidimo ir 81,7% nuo baudos metimo linijos. Wallace’o rodikliai yra: 15,2  taško, 6,9 atkovoto kamuolio, 1,9 rezultyvaus perdavimo, atakuojant 47,4 % taiklumu iš žaidimo ir metant baudas 72,2 % taiklumu.

Techninės pražangos? Šioje grafoje Garnettas net iš tolo neprilygsta savo varžovui.

Garnettas buvo pripažintas naudingiausiu lygos žaidėju 2004-aisias ir geriausiai besiginančiu lygos krepšininku šiemet. Jis - 11-kart visų žvaigždžių rungtynių dalyvis, 2003-iaisias pripažintas naudingiausiu jų žaidėju ir 9-kart išrinktas į simbolinius NBA sezono penketukus. Wallace’as? Neturi asmeninių apdovanojimų, 4-kart visų žvaigždžių rungtynių dalyvis ir nėkart neišrinktas į simbolinį penketuką, net ir į trečią. Tai parodo, ką penketukus renkantys žurnalistai mano apie jį ir kartu atskleidžia, kad R.Wallace’as, turint minty jo talentą, galėjo pasiekti daugiau.

Garnetto komandos pateko į atkrintamąsias varžybas 9 kartus, o jo pergalių pralaimėjimų santykis vertinant serijas yra 4-8. Wallace’as, dalyvavęs 12-oje atkrintamųjų varžybų, žaidė 144-iose rungtynėse. Jo komandos (Portlendas ir Detroitas) laimėjo 17 serijų ir pralaimėjo 10. Kalbant apie čempionų žiedus, Sheedas jų turi 1, o KG – 0.

Grįžtant prie dabarties, daugelis ekspertų mano, jog jeigu tarp dabartinių “Celtics” ir “Pistons” yra įmanoma išskirti favoritą, tai jis per plauko storį yra Wallace’o “Pistons”.

“Rasheedas yra tarsi "jokeris” kortų žaidime,- pažymėjo vienas Rytų konferencijos skautas. “Jo sugebėjimai yra didesni nei Garnetto, jei atvirai, aš manau, kad krepšinio įgūdžiais jis nenusileidžia niekam šioje lygoje. Jis gali pataikyti iš tolimesnių distancijų nei KG. Kalbant apie jų žaidimą po krepšiu, sunku išskirti pranašesnį. Skaičiai galbūt to neparodys, tačiau aš manau, kad Wallace’as mato aikštelę ne prasčiau nei Garnettas – tiesiog KG komandos per jį organizuodavo savo puolimą, o Wallace’o komandos draugai tiesiog stengėsi per jį daryti taškus. Mano nuomone, Garnettas stabilesnis kovodamas dėl kamuolių ir žaisdamas gynyboje, tačiau prie savojo krepšio stipriai žaidžia jie abu. Wallace’ui sunkiau išbūti susikoncentravusiam visas 48 minutes, nors tai jam nėra tokia didelė problema atkritamosiose varžybose.”

Garnettas ir Wallace’as abu tiesiog dega krepšinio aikštelėję – žaidimo metu jų paliekamos emocijos leistų abiem ant kaktos iškepti kiaušinį. Tačiau jų emocijos pasireiškia skirtingose situacijose. Žvelgiant į pirmąjį, užsivedimas ir enegija matyti dar prieš prasidedant rungtynėms, o įprastas ritualas prieš rungtynes, kurio metu KG lyg boksininkas trankosi sau į krūtinę dar labiau užveda krepšininką. Detroito auštaūgis gi, išsiskiria temperamentu ir sportiniu įniršiu, kuris labiausiai pasireiškia išgirdus (ar neišgirdus) Wallace’o nuomone turėjusio nuskambėti švilpuko.

Ši aplinkybė greičiausiai lems tai, kad Garnettas galiausiai puikuosis Springfildo krepšinio šlovės muziejuje, kai tuo tarpu Wallace’ui baigus karjerą bus suteikta tai, ko, panašu, kad jis taip trokšta dabar – t.y. jis bus paliktas ramybėje.

“Rasheedas visuomet labiau stengiasi padėti komandos draugams, tačiau bet kurioje komandoje jis galėjo būti neginčijamas lyderis”,- kalbėjo skautas. “Garnettas visur buvo centrinė figūra, tačiau iš tikro jis toks pats papildantis žaidėjas, nes visuomet dairosi komandos draugų ir nesiekia dažniau atakuoti krepšio”.

Kitaip tariant, Wallace’as yra pakankamai talentingas, kad apie jį galima būtų lipdyti komandą, tačiau to nenori. Garnettui, pagal jo sugebėjimus ir temperamentą,  labiausiai tiktų “antro pagrindinio” žaidėjo rolė komandoje, tačiau jis beveik visą karjerą buvo pirmasis.

Dabar pagrindinis klausimas: Kurį jūs mieliau treniruotumėte?

Kiek padvejojęs skautas atsakė: “Veikiausiai Garnettą, tačiau vien dėl Rasheedo išsišokimų.”

Garnetto emocijos iššaukia geresnį jo žaidimą, kurio puikiausias pavyzdys galėtų būtu pirmasis kėlinukas prieš Milvokio “Bucks” sausio mėnesį. Wallace’o, vulkano tipo emocijos, techninių pražangų forma, gali kainuoti komandai taškus, arba, dar blogiau – jo paties pašalinimą, ar tiesiog nebesugebėjimą susitelkti ties žaidimu.

Abu vyrai nuo pirmų metų lygoje yra draugiški ir jaučian pagarbą vienas kitam. Iškart po pirmųjų serijos rungtynių, kurioje Garnettas  laimėjo tarpusavio dvikovą pelnydamas 26 taškus ir atkovodamas 9 kamuolius bei puikiai žaisdamas gynyboje (Wallace’as pataikė vos 3 iš 12 metimų), KG nepasidavė žurnalistų provokacijai. Paklaustas ką mano apie jų abiejų žaidimą, Bostono puolėjas atsakė: “Tiesiog turiu išeiti ir pasistengti išspardyti jam subinę, lygiai taip kaip jis stengiasi tą padaryti su manąja”.

Be abejo, šios serijos baigtį lems ir daugelis kitų faktorių, tačiau tai, kas kieno subinę išspardys labiau ir stipriau galbūt mums po daugelio metų pasakys kurioje pusėje įtrūko veidrodis.

Foto :Jim RogashGetty Images