STRAIPSNIS: Krepšinio pasaulio nelegalai

Kol krepšinio agentų veiklos reglamentas dar tik rengiamas, Lietuvoje žaidėjams atstovauja bet kas. Vieni agentai turi licencijas, kiti - ne. Vieni rūpinasi krepšininkų ateitimi, kiti - tik greitesniu uždarbiu.

Reikia pagrindo

Gegužės pabaigoje Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) metinėje konferencijoje buvo nutarta reglamentuoti agentų veiklą. Tikslai suformuluoti gražūs - sumažinti komisinį mokestį nuo kontrakto sumos iki 5 proc., apriboti agentų įtaką nepilnamečiams žaidėjams, sutvarkyti licencijų klausimą. Tačiau praėjo pusmetis, o reglamento dar nėra.

“Mums reikia kuo nors remtis. Sporto įstatymo pakeitimo projekte yra tam tikros formuluotės, kuriomis galėtume remtis. Ten apibrėžta, kas yra krepšinio agentas. Mes norime daryti ir mokesčių pataisas. Juk agentai moka neadekvačiai mažai mokesčių. Jei tai būtų tik federacijos reikalas, reglamentas jau būtų. Bet reikia turėti įstatymo pagrindą, o sporto įstatymo pataisos nejuda taip greitai”, - teigė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas.

Vienas svarbiausių - mokesčio agentui sumažinimas iki 5 proc. Be to, 1 proc. nuo kontrakto sumos turėtų tekti žaidėją išugdžiusiai krepšinio mokyklai. “Gal tai nėra didelė suma, bet jei mokykla išleidžia 20-30 auklėtinių, tai jau būtų šis tas”, - pasakojo M.Balčiūnas. Kaip siektiną tvarkos pavyzdį jis nurodė futbolą. Šioje sporto šakoje viską griežtai prižiūri tarptautinė federacija. Krepšinyje tvarka gerokai liberalesnė.

Parduodami vaikai

M.Balčiūno nuomone, Lietuvoje agentų kultūra yra gana primityvi: “Agentas turėtų būti suinteresuotas žaidėjo progresu, bet dažnai prioritetas būna tik pinigai, vienadieniai dalykai.” Federacija tariasi dėl reglamento su licencijas turinčiais agentais, bet yra ir daug tokių, kurie licencijų neturi. “Aišku, jie nenori reglamento. Kai ramiai gyveni, nesinori, kad tave kas nors judintų. Dėl to ir reikia pasitelkti įstatymų aktus, kad viskas nepriklausytų nuo noro ar nenoro”, - pabrėžė LKF sekretorius.

Kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo projektas Seime buvo pateiktas šią savaitę. Agentai jame iš tiesų minimi. “Valstybė išlaiko sporto mokyklas ir investuoja į krepšininkų meistriškumą. O agentas pasirašo kontraktą su 14-mečiu vaiku ir laukia, kada jį galės parduoti. Projekte nurodoma, kad agentai negalės pasirašyti sutarties su 14-18 metų krepšininkais. Nes dabar vaikus prikala, jie padaro didelę klaidą ir negali išsisukti. Agentai lobsta, o sporto mokyklos nuo to nieko negauna”, - piktinosi Seimo narys, krepšinio treneris Vydas Gedvilas. Jis žadėjo stengtis, kad įstatymas būtų priimtas kuo greičiau. Visgi dažniausiai tokie klausimai Seime greitai nesprendžiami. Tikriausiai pataisos bus priimtos tik pavasario sesijoje.

Licencija kainuoja

Lietuvoje yra šeši agentai, turintys Tarptautinės krepšinio federacijos (FIBA) licencijas. “Nelegalų lietuvių yra dar tiek pat ir pastaruoju metu jų daugėja. O kiek dar užsieniečių šnipų ir jų atstovų, sunku pasakyti. Kai kurie tik teikia informaciją didžiosioms agentūroms, jų agentais turbūt negalima pavadinti”, - pasakojo licenciją turintis Gytis Rūkas. Jis vadovauja Sabonio krepšinio agentūrai.

G.Rūko nuomone, reglamentas yra reikalingas: “Pagrindinis tikslas - kad nedirbtų agentai be licencijų ir kad paslaugas teiktų kompetentingi žmonės. Nes dabar tuo gali užsiimti kas nori. Licencijas turintys agentai paklūsta taisyklėms, o kiti dirba lygiai taip pat ir gali taisyklių nesilaikyti.” Su teiginiu, kad daugelis agentų siekia tik vienadienės naudos, G.Rūkas kategoriškai nesutinka. “Tą supratimą formuoja klubai, negaunantys žaidėjų, kuriuos norėtų gauti. Jie vengia agentams mokėti mokestį ir formuoja blogą įvaizdį. Neva tik pasiimame žaidėją ir susižeriame pelną”, - sakė jis.

Kad gautum licenciją, reikia važiuoti į Ženevą, išlaikyti testą ir kasmet mokėti 1000 Šveicarijos frankų (maždaug 2300 litų) mokestį. Anot G.Rūko, mokestis tikriausiai ir atbaido daugelį nelegalių agentų. “Išduoti licencijas FIBA pradėjo tik prieš 4-5 metus. Priėjo tas reikalas ir prie Lietuvos. Kai mes posėdžiavome federacijoje, matėme, kad klausimų yra labai daug.

Juo labiau kad federacija turėjo ir kitų reikalų - Europos čempionatą, trenerių rinkimus. Mūsų reglamentas buvo nuėjęs į antrą planą, bet dabar kalbos vėl atsinaujino”, - sakė G.Rūkas. Jis mano, jog reglamentas bus priimtas dar negreit. Procesas gali užtrukti ir metus, ir ilgiau.

Krepšininkai žlugdomi

Paulius Motiejūnas - Kauno “Žalgirio” direktorius:

Žinoma, agentų veiklos reglamentacija yra reikalinga. Visų pirma reikia įvesti tvarką krepšinio mokyklose. Dabar sistema tokia, kad agentas gali ateiti ir pasiimti bet kokį vaiką. Sumoki treneriui, sumoki direktoriui - ir vaikas tavo. Agentai tuo naudojasi ir per daug iškelia žaidėjų kainas, pripasakoja, kokia šlovė jų laukia. Tokiu būdu mes žudome savo jaunimą. Su kai kuriais 18-20 metų krepšininkais neįmanoma susišnekėti. Pripasakota pasakų ir tėvams, ir treneriams. Visi nori to greito uždarbio.

Nėra didelio skirtumo, ar komisinius agentui mokės klubas, ar pats žaidėjas. Tačiau norėtųsi, kad dalis tos sumos eitų krepšinio mokyklai. Ir mokestis agentui turėtų būti mažesnis nei dabartiniai 10 proc. nuo sutarties sumos, nes tas darbas, kurį atlieka agentas, nėra proporcingas uždarbiui.

VŽ Faktai

Tik du rinktinės, šiemet žaidusios Europos čempionate, krepšininkai - Artūras Jomantas ir Andrius Mažutis - naudojasi licencijas turinčių agentų lietuvių paslaugomis. Pirmąjį globoja Egidijus Mikalajūnas (agentūra “Sports development group”), antrąjį - Šarūnas Broga (“East players”).