STRAIPSNIS: L.Kleiza: "Nežaidžiu tam, kad užsidirbčiau"

Lietuvos krepšinio rinktinei atstovaujantis Denverio „Nuggets“ komandos puolėjas Linas KLEIZA prisipažįsta, kad tikrieji jo namai ten, už Atlanto. Tiesa, name Niujorke, kur gyvena tėvai, per metus jis praleidžia vos dvi savaites. Kai paklausiame, kas vis dėlto sieja su Lietuva, krepšininkas nusikvatoja: „Pasas!“ O po akimirkos rimtai priduria: „Esu lietuvis, tad kodėl manęs neturėtų sieti su Lietuva? Meilė tėvynei niekada nedings.“

Sutarti dėl susitikimo su Linu nebuvo lengva. Po porą savaičių trukusių derybų telefonu pagaliau nusprendžiame pasimatyti Palangoje, prie viešbučio „Vanagupė“, į kurį jau kitą dieną turėjo pradėti rinktis komandos draugai.

Prie viešbučio krepšininkas atrieda didžiuliu juodu visureigiu. „Mamos“, – šypteli. Po valandėlę trukusio pokalbio Linas vėl sėda į automobilį ir išvažiuoja. Apima jausmas, kad žinomą krepšininką atitraukėme nuo smagaus susitikimo. „Kai metus nebuvęs grįžti į Lietuvą, kelios laisvos savaitės labai greitai prabėga. Draugai, seni ir nauji pažįstami, žmonės, susiję su krepšiniu ir turintys visiškai kitų užsiėmimų, – su visais norisi susitikti, pabendrauti. Tas laikas tirpte ištirpsta“, – šypteli krepšininkas. Kelias savaites, kurias praleido iki rinktinės stovyklos, Linas nuolat važinėjo: Vilnius, gimtasis Kaunas, Klaipėda, Palanga – susitikimai jo laukė visoje Lietuvoje.

Esu Lietuvos patriotas

Metų pradžioje spaudoje pasirodė žinutė, kad kai Denverio laikraščio apklausoje Lino Kleizos buvo paprašyta atsakyti į klausimą, kas atsitiks, jei per Pekino olimpiadą Lietuva susidurs su JAV rinktine, lietuvis buvo atviras ir, rodos, nusiteikęs karingai: „Tai bus didžios rungtynės, bet, aš manau, mes nugalėsime. Atėjo laikas laimėti olimpines žaidynes. Mums atsibodo būti tretiems.“ Tiesa, dabar apie olimpinius tikslus krepšininkas kalba kur kas kukliau, o ir tuomet juokais ar rimtai pasakytų žodžių sako neprisimenąs. „Aš to tikrai nesakiau ir nežinau, iš kur žurnalistai ištraukė, kad mūsų komandos tikslas – laimėti olimpiadą. Žinoma, stengsimės pasirodyti kuo geriau, tačiau pagrindinis mūsų tikslas – medaliai. Olimpiadoje dalyvauja daug labai gerų komandų, manau, net iškovoti medalius nebus lengva“, – prisipažįsta krepšininkas.

Pernai Europos krepšinio čempionate ir šiemet Pekino olimpinėse žaidynėse Lietuvai atstovausianti rinktinė – viena stipriausių mūsų šalies krepšinio istorijoje. Todėl nenuostabu, kad, kaip ir praėjusiais metais, iš jos tikimasi labai daug. Ar tai užkrauna dar didesnę atsakomybę? „Kiekvieną vasarą, kai grįžti, žmonės tikisi ir reikalauja labai daug, o kai dar spaudoje paskelbiama, kad esame viena geriausių komandų, kad prie jos prisidės Žydrūnas Ilgauskas... Žmonės tiki ir laukia. Bet olimpiadoje, kaip ir Europos ar pasaulio čempionatuose, vos vienos prastos rungtynės gali viską nulemti. Prireiks ne tik gero pasirengimo, bet ir sportinės sėkmės – ne visada viskas vien nuo mūsų priklauso. Tačiau tikiu, kad Fortūna lydi geresnius. Ji nelydi tų, kurie nėra pasirengę ir nežaidžia gerai“, – šypteli Linas.

Kalbai pasisukus apie nenugalimąją Ameriką, Linas pritaria: taip, tai superrinktinė, kurios niekas nenugalėtų, jei būtų žaidžiama iki keturių pergalių. Tačiau varžybose, kuriose daug ką lemia vos vienos rungtynės, tikėtis galima visko: vieną dieną sėkmė lydi vienus, kitą – kitus. Linas, kaip ir daugelis sportininkų, puikiai pažįsta jausmą, kai viena vienintelė nesėkmė atima galimybę kovoti dėl geriausiųjų vardo. „Skaudu, bet ką padarysi – toks gyvenimas, toks sportas. Juk ne visada viską laimėsi. Jei viena komanda visada laimėtų, būtų neįdomu“, – juokiasi.

Krepšininkas sako, kad žaisti NBA klube ir Lietuvos rinktinėje – du skirtingi dalykai, tačiau ir vienur, ir kitur jis jaučiasi puikiai. Atstovauti NBA klubui – didelė garbė, atstovauti Lietuvai – malonumas. Anot krepšininko, tai nėra vien tušti žodžiai: „O kodėl mes grįžtame žaisti už Lietuvą? Ar mums už tai kas nors milijonus moka? Juk galėčiau dabar sėdėti namie prie baseino Amerikoje ir degintis, bet atvažiuoju, treniruojuosi, žaidžiu... Esu Lietuvos patriotas ir man garbė atstovauti šiai šaliai. Kai buvau mažas, nesvajojau apie NBA – daug labiau norėjau žaisti olimpiadoje su Lietuvos rinktine.“