STRAIPSNIS: Lietuviai tempė į priekį SSRS rinktines (FOTO)

1947— 1963 metų Europos čempionatuose lietuviai gynė ne gimtosios šalies, o TSRS garbę. Pagrindiniais smuikais griežė Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Algirdas Lauritėnas, Stasys Stonkus. Tuo laikotarpiu lietuvių vedama rinktinė šešis kartus tapo Europos čempione, o sykį pasipuošė bronzos medaliais. Ant podiumo TSRS krepšininkai nelipo 1949 m., kai nedalyvavo.

Pirmasis TSRS triumfas

1947 m. V Europos vyrų krepšinio čempionatas vyko Prahoje (Čekoslovakija). Jame dalyvavo 14 valstybių, suskirstytų į keturias grupes. Pirmąjį kartą Europos čempionate dalyvavusiai TSRS teko susiremti B grupėje su varžovais iš Vengrijos ir Jugoslavijos. TSRS pasipriešinimo nesulaukė (50:11 nugalėjo jugoslavus ir 62:33 pranoko vengrus).

Antrajame etape TSRS komanda ir toliau neturėjo lygių — II grupėje 55:24 nugalėjo bulgarus, 46:32 egiptiečius ir 36:18 lenkus.

Finale TSRS 56:37 įrodė savo pranašumą prieš čekoslovakus. Trečiąją vietą iškovojo Egipto krepšininkai, 50:48 įveikę belgus.

Silpnai žaidė Albanijos ir Austrijos rinktinės. Albanai patyrė gėdingą nesėkmę 11:114 prieš belgus, o austrai — 6:100 prancūzus.

Čempionais tapo keturi lietuviai

TSRS sudėtyje buvo po keturis lietuvius ir rusus, po du gruzinus ir estus. Europos čempionais tapo S. Butautas, Vytautas Kulakauskas, Justinas Lagunavičius ir K. Petkevičius. Į pirmenybes nevažiavo, trenerių kvietimo nesulaukęs, bet vienu geriausiu vidurio puolėju Tarybų Sąjungoje laikytas Vincas Sercevičius.

Geriausias rungtynes iš lietuvių sužaidė S. Butautas, į jugoslavų krepšį įmetęs 18, o į bulgarų — 7 taškus.

Pasak krepšinio veterano S. Stonkaus, didelės euforijos po pirmąjį kartą TSRS laimėto Europos čempionato nebuvo.

Keturi Lietuvos vyrai šalyje buvo sutikti, tačiau džiaugsmą malšino tai, jog jie atstovavo ne Lietuvos komandai.

Silpniausias čempionatas per visą istoriją

1949 m. TSRS čempionų vardų negynė. Kadangi V čempionate antrąją vietą užėmė Čekoslovakija, pirmenybės turėjo vykti Prahoje, tačiau nuspręsta du kartus iš eilės toje pačioje šalyje čempionatų nerengti. Europiečiai keliavo į Afriką — Kairą (Egiptas).

Dėl nepatogaus susisiekimo, pirmenybėse dalyvavo septynios rinktinės, iš jų keturios — iš Europos. VI čempionatas laikomas pačiu silpniausiu per visą istoriją.

Vienintelį kartą Europos čempione tapo valstybė iš kito žemyno — Egiptas. Antroji vieta atiteko prancūzams, trečioji — graikams.

„Egiptas turėjo gana neblogą krepšinio mokyklą, ryšių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Egiptiečių pergalė didelės staigmenos nepadarė. Kad Europos čempionatą laimėjo afrikiečiai nebuvo jokio pasipiktinimo. Ko čia piktintis, kai dauguma europiečių nedalyvavo?“, — retoriškai klausė S. Stonkus.

Rekordinis dalyvių skaičius

1951 m. krepšininkai rinkosi į Paryžių (Prancūzija). VII Europos vyrų krepšinio čempionate dalyvavo rekordinis iki tol komandų skaičius — 18 valstybių.

TSRS rinktinė pirmajame etape, B grupėje, iškovojo visas keturias pergales: 58:34 nugalėjo turkus, 109:13 danus, 71:34 austrus, 74:36 suomius.

Antrajame etape TSRS krepšininkai neturėjo lygių — 60:42 pranoko italus, 53:37 čekoslovakus ir 62:42 graikus.

Pusfinalyje po Tarybų Sąjungos žaidėjų kojomis krito bulgarai — 72:54. Mažajame finale pergalę šventė prancūzai — 55:52, o finalas buvo vertas savo vardo.

Mačas vyko taškas į tašką. Nė vienai komandai nepavyko atitrūkti, o prasidėjus paskutinei minutei — lygybė. 44:44. Čekoslovakijos krepšininkui buvo skirta pražanga, baudą stojo mesti estas Ilmaras Kulamas. Kamuolys, atsimušęs nuo lentos įkrito į krepšį. Teisėjai ilgai diskutavo, ar jį įskaityti — peržengta baudų metimo linija. Galiausiai metimas buvo įskaitytas.

Stepas Butautas buvo rezultatyviausias

Geriausiu čempionato žaidėju išrinktas čekoslovakas Ivanas Mrazekas, o rezultatyviausiu pirmenybių krepšininku tapo 127 taškus surinkęs ir vidutiniškai po 15,3 taško pelnydavęs S. Butautas.

„Tais laikais Stepas Butautas buvo tas krepšininkas, į kurį lygiavosi visi jaunieji žaidėjai“, — sakė S. Stonkus.

„Tik jam būdingas mokėjimas būti pačioje pavojingiausioje vietoje. Jis nepakartojamas, gali prasmukti pro bet kurią spragą“, — S. Butautą gyrė ilgametis FIBA generalinis sekretorius Viljamas Džonsas.

„Stepas Butautas yra sakęs, jei dirbsi sąžiningai ir su širdimi — rezultatas visada ateis“, — yra sakęs legendinis šalies krepšininkas Rimas Kurtinaitis.

Prasčiau sekėsi J. Lagunavičiui, kuris mesdavo po 3,6 taško.

K. Petkevičius į čempionatą nekeliavo trenerių sprendimu, o V. Kulakauskas baigė karjerą ir tapo treneriu.

Čempionų vardus apgynė namie

1953 m. VIII Europos pirmenybes, kuriose dalyvavo 17 rinktinių, surengtos Maskvoje (TSRS).

Čempionų vardus gynusi Tarybų Sąjungos komanda C grupėje 59:31 pamokė belgus, 118:14 nepasigailėjo danų ir 64:54 pranoko vengrus.

Antrajame etape taip pat žygiuota be pralaimėjimų (49:41 įveikta Čekoslovakija, 80:51 Prancūzija, 29:24 Vengrija, 88:54 Italija, 66:27 Egiptas, 75:25 Izraelis, 57:43 Jugoslavija). TSRS apgynė čempionų vardus.

Paskutinis Stepo Butauto čempionatas

TSRS rinktinei priklausė penki atstovai: krepšininkai S. Butautas, J. Lagunavičius, K. Petkevičius, ekipos debiutantas, 195 centimetrų ūgio, Algirdas Lauritėnas bei trenerių štabe dirbęs V. Kulakauskas. Lietuvių indėlis į rinktinės žaidimą buvo svarus, o paskutiniame čempionate žaidęs S. Butautas vėl buvo vienas ekipos lyderių.

„Maskvos “Dinamo“ futbolo stadione gale buvo įrengta aikštelė, kurioje vyko krepšinio rungtynes. Jas stebėjo po keliolika tūkstančių žmonių. Rinktinei daug naudos davė Kulakauskas, kuris turėjo naujų idėjų, minčių ir jas įgyvendino. Lauritėnas žaidė nedaug, bet tai jam buvo gera mokykla“, — “Šiaulių kraštui“ sakė S. Stonkus.

Stasio Stonkaus debiutas

1955 m. Budapešte (Vengrija) vykusiame Europos čempionate debiutavo S. Stonkus, žaidęs kartu su A. Lauritėnu bei K. Petkevičiumi.

Pasak S. Stonkaus, tuo metu TSRS rinktinėje vyko kartų kaita. „Jaunų žaidėjų nenorėjo pripažinti ir komandoje buvo dvi sudėtys — sunkioji ir lengvoji. Čempionato pradžioje daugiau žaidė sunkioji, jai nelabai sekėsi, tad jaunesnieji užsirekomendavome ir laimėjome bronzos medalius“, — sakė S. Stonkus.

79-erių metų buvusio krepšininko teigimu, ekipoje pykčių nebūdavo: „Juk su vyresniais nesipyksti.“

Čempione tapo Vengrijos rinktinė, aplenkusi čekoslovakus.

Buvo pagrindiniai „muzikantai“

1957 m. Europos vyrų krepšinio čempionatą surengė tada labai galingą rinktinę turėjusi Bulgarija. Pirmenybės vyko sostinėje Sofijoje.

„Stadione įrengtoje aikštėje varžybas žiūrėjo apie 40 tūkstančių žiūrovų“, — prisiminimais dalijosi S. Stonkus.

Rinktinei atstovavo ir A. Lauritėnas. „Buvome pagrindiniai muzikantai. Žaidėme sunkias varžybas su čekoslovakais ir sudėtingą finalas su bulgarais. Bulgarų sirgaliai turėjo tradiciją — atsinešti fakelus ir po varžybų juos uždengti. Po finalo to padaryti neteko“, — prisiminė S. Stonkus.

Veterano žodžiais, tapti Europos čempionu įdomus jausmas, aplanko džiaugsmas, tačiau ypatingo, išskirtinio dėmesio tada nesulaukta.

Trečioji vieta atiteko čekoslovakams.

TSRS rinktinės — be lietuvių

S. Stonkus karjerą baigė 1958 metais ir iki 1965 metų TSRS rinktinėje lietuvių nebuvo.

1959 m. Stambule (Turkija) nugalėjo TSRS, aplenkusi Čekoslovakijos ir Prancūzijos rinktines.

1961 m. Belgrade (Jugoslavija) titulą apgynė TSRS. Antra liko Jugoslavijos, trečia — Bulgarijos komanda.

1963 m. Vroclave (Lenkija) TSRS rinktinė finale nugalėjo šeimininkus. Trečioji vieta atiteko jugoslavams. Rezultatyviausiu čempionato žaidėju tapo Jugoslavijos rinktinės narys Radivojus Koračas.

„Tuo metu Lietuva neturėjo krepšinio žvaigždžių, o prasimušti į TSRS rinktinę nebuvo lengva. Buvo žiauri sistema — nuvažiuoji, bėgi, viskas gerai, bet jei sušlubuoji — važiuoji namo“, — pasakojo S. Stonkus.

TAŠKAI: Su kamuoliu rezultatyviausias 1951 metų Europos čempionato krepšininkas Stepas Butautas.

Nuotr. iš Stanislovo Stonkaus knygos „Lietuvos krepšinis“

 

LIETUVIAI: 1953 metų Europos čempionate Maskvoje TSRS rinktinėje buvo būrys lietuvių — iš Kuršėnų kilęs treneris Vytautas Kulakauskas (pirmas iš kairės), Algirdas Lauritėnas (ketvirtas iš kairės), Stepas Butautas (dešimtas iš dešinės), Justinas Lagunavičius (tryliktas iš kairės), Steigviliuose (Pakruojo rajonas) gimęs Kazys Petkevičius (keturioliktas iš kairės).

Nuotr. iš Skirmanto Leono Karaliavičiaus knygos „XX a. Lietuvos krepšinio legenda“