STRAIPSNIS: Naujos sporto taisyklės: garsinti tėvynę už savo pinigus

Sporto pinigai gabiems sportininkams nepriklauso. Jei esi jaunas, gabus, garsini Lietuvą, pats kaltas, kad esi ne krepšinio komandos narys, o pasirinkai mažiau populiarią sporto šaką. Su tuo kasdien susiduria ne vienas sportininkas, važinėjantis į tarptautines varžybas už savo ar surastų rėmėjų pinigus ir ten į aukštumas keliantis Lietuvos vardą. Tuo tarpu sporto funkcionieriai ir sporto buhalteriai randa lėšų pakeliauti į kiekvieną olimpiadą, tačiau neskiria pinigų šimteriopai už juos vertingesniems.

Sportas brangus, suspaudė širdį

Rugpjūčio pradžioje iš Europos ralio kroso čempionato dėl finansų stygiaus buvo priverstas pasitraukti 18-metis plungiškis Martynas PADGURSKIS.

Nors praėjusių metų čempionate jaunuolis iškovojo bronzos medalį ir Tarptautinės automobilių sporto federacijos (FIA) buvo pripažintas "Metų atradimu", daug norinčiųjų paremti naujus Martyno startus Lietuvoje neatsirado.

"Baigėsi tėvo pinigai, o iš rėmėjų surinktų lėšų nepakako. Truputį padėjo Vyriausybė, Kūno kultūros ir sporto departamentas, kelis centus pridėjo Automobilių sporto federacija, bet ir to buvo negana. Kad užbaigtume čempionatą, mums reikėjo 500 tūkst. litų, tačiau sugebėjome surinkti tiek, kad užteko tik lygiai pusei sezono", - "Vakaro žinioms" neslėpė jaunojo lenktynininko tėvas Dainius Padgurskis.

Jo teigimu, automobilių sportas Lietuvoje didesnių investicijų nesulaukia, ir neaišku, ar kada sulauks. "Būtų tai krepšinis ar lengvoji atletika, viskas klostytųsi kitaip. O čia - kiek pats sugebėjai litų susirinkti, tiek ir turi. Reikia būti didžiu verslininku, kad galėtum sau ar savo vaikams leisti tokį malonumą", - dėstė D.Padgurskis.

Ralio kroso čempionatas trunka nuo gegužės pradžios iki spalio pabaigos, o 11 varžybų etapų vykdoma skirtingose 11-oje šalių. "Įsivaizduokite kas būna, kai su visu gargaru - sportiniu ir vadinamuoju techniniu automobiliais - palapinėmis ir žmonėmis reikia iš Plungės nusigauti iki Portugalijos. Vieną sykį prasukome net 8600 kilometrų, kelias savaites namie nebuvome. O dar automobilio nuoma. Va iš kur ir susidaro biudžetas", - aiškino jis.

Artimiausiu metu dalyvauti varžybose Martynas nebeketina. "Esu dvyliktokas, todėl šiuos ir kitus metus skirsiu mokslams. Galbūt po poros metų vėl bandysiu startuoti. Kai teko pasitraukti iš čempionato, suspaudė širdį, tačiau su padėtimi susitaikiau. Šis sportas brangus - neturi pinigų, vadinasi, neturi jokių galimybių", - tvirtino lenktynininkas. Pasak
jo, pasitraukimo iš varžybų priežastimis pasidomėjo Automobilių sporto federacija, tačiau tuo viskas ir baigėsi.

* 2007 m. Europos ralio - kroso čempionato bronzos medalis
* 2007 m. Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) kroso komisijos išrinktas "Metų atradimu"
* 2007 m. pripažintas "Lietuvos metų lenktynininku Nr. 1"

Sustiprėti padėjo tik tėveliai

Olimpiadoje visus nustebinusi buriuotoja Gintarė VOLUNGEVIČIŪTĖ prisipažino, kad jos sportinės karjeros pradžiai startą davė tėveliai, rėmėjai, ir tik dabar parama labai nesiskundžia.

"Tiek paramos, kiek gaunu iš Lietuvos sporto federacijos bei Tautinio olimpinio komiteto pasirengti tarptautinėms varžyboms, man pakanka, - džiaugėsi garsi buriuotoja. - Noriu pabrėžti, jog taip kalbu tik apie save - ne už visus Lietuvos buriuotojus. Beje, anksčiau parama ir man buvo gerokai menkesnė. Daug padėjo tėveliai, teko ieškotis privačių rėmėjų. Tačiau nė kiek dėl to nesistebiu. Juk pirmiausia reikia parodyti, ko esi vertas, pasiekti tam tikrų rezultatų, pergalių - tada ir būsi įvertintas, nusipelnysi daugiau dėmesio ir paramos."

Ne paslaptis, rėmėjai labiau linkę finansuoti tik tas sporto šakas, kurios yra populiariausios. Lietuvoje tai visų numylėtasis krepšinis. Krepšiniu domisi beveik visa Lietuva, todėl šio sporto rėmėjai, teikdami finansinę paramą, kartu sėkmingai reklamuoja savo įmonę ar bendrovę. Buriavimo sportas Lietuvoje, deja, kol kas nėra labai populiarus. Gal dėl to ir rėmėjų norai bei ketinimai finansuoti šį sportą - ne per didžiausi?

"Sunku apie tai kalbėti, nes tikrosios padėties nežinau, - prisipažino G.Volungevičiūtė. - Sprendžiant iš tų žinių, kurias turiu, iš tiesų galima manyti, kad buriavimo sportui trūksta rėmėjų dėmesio, paramos. Gal įstatymai dėl to kalti? Gal nenaudinga jiems tokį sportą
remti? Juk, pripažinkime, buriavimas nėra žiūrimiausia sporto šaka. Labai norisi tikėti, kad ateityje padėtis keisis į gerąją pusę."

Olimpinės vicečempionės titulas tikriausiai iškart pagausino ir privačių Gintarės rėmėjų gretas?

"Labai norisi tikėti, kad mano ir mano trenerio sunkiu darbu, pasiaukojimu, atkaklumu, užsispyrimu iškovotos svarios pergalės, pasiekti rezultatai turės tam įtakos, sulauksiu naujų rėmėjų pasiūlymų, - spėjo Gintarė. - Tačiau kol kas tuo pasigirti negaliu. Gal dar per mažai laiko praėjo - juk olimpiada ką tik baigėsi."

* 2006 m. Europos čempionato sidabro medalis
* 2007 m. pasaulio čempionato bronzos medalis
* 2008 m. pasaulio čempionato ketvirtoji vieta
* 2008 m. Pekino olimpiados sidabro medalis

Norisi paramos, bet nėra

Geriausia Lietuvos šachmatininkė Viktorija ČMILYTĖ pagalbos sulaukia tik gimtuosiuose Šiauliuose. Paramos iš Lietuvos šachmatų federacijos (LŠF) ji net nesitiki.

"Šachmatai yra individuali sporto šaka, Lietuvoje ji nelabai populiari. Taigi ir mūsų federacija nedidelė, neturtinga. Vis dėlto ji galėtų labiau remti sportininkus. Dažniausiai net nesinori jų prašyti pagalbos. Šansų ką nors gauti vis tiek nėra. Praktiškai paramos sulaukiu tik iš gimtojo miesto institucijų", - pasakojo V.Čmilytė.

Kas dvejus metus vyksta moterų pasaulio čempionatai. Viktorijos keliones į juos apmoka Šiaulių šachmatų federacija. "Užpernai prieš pasaulio čempionatą Jekaterinburge (Rusija) LŠF svarstė mano trenerio Gedimino Rastenio kelionės apmokėjimą ir nutarė, jog tai netikslinga. Tik paskutinę dieną, kai kilo pasipiktinimas, pinigai buvo surasti. Tai nebuvo tokia jau didelė suma. Šiemet Lietuvos šachmatų federacija iš karto pasakė, kad pinigų neturės. Ji neprisidėjo niekaip", - teigė šachmatininkė.

Pasak jos, dėl lėšų stygiaus kenčia ir jaunimas: "Neseniai vaikinas ir mergina iš Šiaulių vyko į pasaulio jaunimo čempionatą Turkijoje. Jie važiavo be trenerių. O tokio amžiaus šachmatininkams treneris ypač svarbus."

Visai kitokia padėtis yra Vakarų Europos šalyse. "Ten federacijos sugeba paremti sportininkus, organizuoja savo varžybas, stovyklas šachmatininkams. Pas mus viso to nėra. Pagalbos iš federacijos niekas ir nesitiki. Lapkritį važiuosime į šachmatų olimpiadą Vokietijoje. Vėlgi kelionė yra nelabai profesionaliai organizuota. Mums net maistpinigių neduoda. Ir vyrai, ir moterys važiuoja tik dėl patriotiškumo", - pabrėžė V.Čmilytė. Jos nuomone, tai, kas kitose šalyse yra realybė, pas mus - tik fantastika.

* 1999 m. suteiktas moterų didmeistrės vardas
* 2000 ir 2004 m. Pasaulinės šachmatų olimpiados aukso medalis prie pirmosios moterų komandos lentos
* 2001 m. suteiktas vyrų tarptautinio meistro vardas
* 2003 m.  Europos moterų čempionato sidabro medalis
* 2006 m. pasaulio moterų čempionato bronzos medalis
* 2008 m. Europos moterų čempionato sidabras

Pinigų mes neturime

Pasak Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) direktoriaus Algirdo RASLANO, valstybė pajėgi pasirūpinti savo olimpiečiais. Kitiems sportininkams turėtų daugiau padėti federacijos ir savivaldybės.

"Yra dvi sistemos dalys. Olimpinės rinktinės nariai parengiami valstybės lėšomis. Jų lyg ir pakanka, skųstis negalime. 4 mln. litų skiriami mokomajam sportiniam darbui, 1 mln. - inventoriui įsigyti. Maždaug 110 pagrindinių Lietuvos sportininkų, kurie rengiasi olimpinėms žaidynėms, problemos lyg ir išspręstos", - pasakojo A.Raslanas.

Taigi G.Volungevičiūtė dabar gali atsikvėpti lengviau. "Kažkada jos tėvas investavo ir išvedė ją į pasaulį. Bet dabar skyrėme 300 tūkst. litų", - teigė KKSD vadovas.

Neolimpinių sporto šakų atstovams yra blogiau. "Čia turi įsiterpti savivaldybių ir rėmėjų lėšos. Mes tiesiogiai neskiriame pinigų. Duodame juos federacijoms, o šios sprendžia, kaip tas lėšas panaudoti. Man asmeniškai irgi labai gaila M.Padgurskio, bet automobilių sportas yra brangus ir valstybei neįkandamas. Taigi daug kas priklauso nuo vadybos ir rėmėjų paieškos. Valstybė niekada nesugebės padengti visų poreikių. Nė vienoje pasaulio šalyje to nėra", - pabrėžė A.Raslanas.

Jis pripažino, kad dėl lėšų stygiaus labiausiai kenčia jaunieji sportininkai. "Rodome daug iniciatyvų, vykdome varžybų plėtrą, bet jaunų talentų atrankai reikia daug pinigų. Mes tam skiriame nepakankamai lėšų. Orientuodavomės į tai, jog tai daugiau savivaldybių reikalas. Tačiau gyvenimas jau koreguoja planus", - sakė A.Raslanas.