STRAIPSNIS: Netolimos Lietuvos vyrų krepšinio perspektyvos

2009-ųjų Europos vyrų krepšinio pirmenybėse Lenkijoje čempionatas Lietuva iškovojo vos vieną pergalę ir turėjo pasitraukti jau po pirmo etapo.

Dar tiksliai nėra aišku, kas žais pasaulio čempionate, tačiau jau seniai žinoma, kad jįą praleis Šarūnas Jasikevičius, Ramūnas Šiškauskas, Darius Songaila, Žydrūnas Ilgauskas, nors pastarasis niekada ir nežaidė Lietuvos rinktinėje.

2011-iais Europos pirmenybės vyks Lietuvoje, tačiau, kokie šansai, kad lietuviai laimės šį čempionatą? Š.Jasikevičiui bus 35-eri, R.Šiškauskui ir  D.Songailai - po 33-ejus, Rimantui Kaukėnui, 34-eri, o ir vargu, ar "Šiška" ir "Songa" pakeis savo apsisprendimą baigti karjerą rinktinėje. Šie žaidėjai kartu nebūtų rungtyniavę nuo 2008-ųjų Pekino olimpinių žaidynių, o tai reiškia, kad trūks susižaidimo, komanda taip pat nebus pirmos jaunystės, o sužaidus daug mačų tai taip pat atsilieps. Tačiau dar vienas svarbus dalykas tai, kad žaidėjai beveik negauna žaisti, R.Kaukėnas trynė suolą Madrido „Real“ ekipoje, o vėliau net nebuvo registruotas rungtynėms, Š.Jasikevičius tik pačiame sezono gale pradėjo kilti nuo atsarginių suolelio, D.Songaila taip pat turėjo tenkintis atsarginio vaidmeniu, kol neatvyko naujas treneris, tačiau „Hornets“  kitą sezoną neturėtų būti stipri ekipa, taigi, kas gali garantuoti, kad treneris vėl nepasikeis? Vienintelis R.Šiškauskas gauna daug žaisti, tačiau bene geriausias lengvasis krašto puolėjas Europoje ne kartą sakė, kad rinktinės marškinėlių nebeužsivilks.

Lietuva turi daug ir ne bet kokio jaunimo, o labai perspektyvaus, tačiau mūsų krepšinyje yra spraga, kuri jauniems talentams neleidžia pilnai atsiskleisti ir tapti profesionalais. To pasekoje, retai užauginame gerus žaidėjus.

Donatas Motiejūnas, Jonas Valančiūnas - šiuo metu tai didžiausi Lietuvos krepšinio talentai, vienas žaidžia užsienyje, kitas - Lietuvoje. Tačiau ir vieno, ir kito perspektyvos yra milžiniškos. J.Valančiūnas yra puikus žaidėjas po krepšiu, puikiai ima kamuolius, D.Motiejūnas yra universalesnis ir gali pataikyti iš toli, atrodo, lietuviams ateityje dėl priekinės linijos žaidėjų problemų nekils. Jeigu šie žaidėjai pasieks, kas jiems yra žadama, jie taps labai gerais žaidėjais, o prie jų prijungus Liną Kleizą, turėtume vieną iš geriausių priekinių linijų Europoje.

Lengvojo krašto pozicijoje spragų taip pat nėra. Vienas iš lengvųjų kraštų – Eurolygos žvaigždė L.Kleiza, jį keisti galėtų Mindaugas Kuzminskas, Jonas Mačiulis ar Artūras Jomantas.

Kiek sudėtingiau atrodo atakuojančio gynėjo pozicija, joje yra vos du geri žaidėjai - tai Martynas Gecevičius ir Martynas Pocius, nors pastarasis dėl traumų patirtų žaidžiant „Duke“ universitete dar nespėjo pilnai atsiskleisti.

Ir, žinoma, didžiausia problema tebelieka įžaidėjo pozicija. Lietuva čia neturi jokio pamainos Š.Jasikevičiui, nors galima sakyti: Žygimantas Janavičius, Šarūnas Vasiliauskas, Žydrūnas Kelys, Aidas Viskontas, tačiau vargu ar kada nors jie pasieks Š.Jasikevičiaus lygį.

Jeigu pažvelgtume į dar tolimesnes perspektyvas, jos atrodo taip pat neblogai. Tokie žaidėjai, kaip Tauras Jogėla ar Mantas Mockevičius, vėliau turėtų tapti rinktinės vedliais, bet tai tik tolima ateitis.

Taigi, atrodo, perspektyvų turime visai nemažai, tačiau kiek šansų, kad D.Motiejūnas ar M.Pocius spės tapti žvaigždėmis iki Europos čempionato Lietuvoje? Šansų mažai, greičiausiai rinktinę temps senbuviai, kurie gali neišlaikyti tempo iki pirmenybių pabaigos.

Atrodytų, labai gaila, kad taip sutampa čempionato rengimas mūsų šalyje ir kartų kaita rinktinėje. Tad geriausiu atveju galime laukti bronzos ir garantuoto kelialapio į 2012-ųjų Londone vyksiančias Olimpines žaidynes, apie blogiausia kalbėti net nenoriu.