STRAIPSNIS: Nuo Maskvos piko iki pabaigos Barselonoje

„Žalgiris“ iš šio Eurolygos sezono išspaudė viską, ką galėjo geriausia. Žinoma, atsižvelgiant į tai, kokia buvo jo pradžia – septyni pralaimėjimai iš eilės. Turbūt didžioji dalis krepšinio aistruolių jau po pirmųjų penkių mačų palaidojo viltis, jog žalgiriečiai bent teoriškai kovos dėl patekimo į Eurolygos atkrintmąsias varžybas. O LKL čempionai kovojo iki pat paskutiniųjų rungtynių.

Na, gal kažkas pasakytų, anokia čia kova buvo Barselonoje. Nebent pirmus du kėlinukus. Tačiau vis dėlto iki pat paskutinių rungtynių savo gerbėjams LKL čempionai paliko viltį, o tai jau gerai. Geriau, nei stebėti tiesiog formalias dvikovas.

Formalių, kad ir pergalingų akistatų, nenorėjo stebėti net Barselonos aistruoliai, nepaisant to, jog jų komanda yra grupės lyderė. Katalonijos komandai teko žaisti pustuštėje salėje.

Taigi, intrigos, kad ir minimaliu atžvilgiu „Žalgirio“ sezonas Eurolygoje baigėsi geriau, nei buvo galima tikėtis.

Tačiau prieš sezono pradžią buvo galima tikėtis gerokai daugiau nei tik intrigos.

Ypač po rugsėjo pabaigos „Žalgirio“ pasirodymo pirmą kartą surengtame Aleksandro Gomelskio taurės turnyre Maskvoje, kur žalgiriečiai pusfinalyje nukovė stipriausią Europos klubą CSKA, o finale ir Graikijos čempioną „Panathinaikos“ bei grįžo su nugalėtojų taure.

Tuomet „Žalgirio“ gretose dar buvo Marcusas Brownas, buvo Ratko Varda, buvo Rimantas Grigas. Tuomet savo poste dar sėdėjo ir Kauno klubo viceprezidentas Gediminas Navikauskas. Tuomet visi dar galvojo apie realią laikinosios sostinės ekipos galimybę nukeliauti į Eurolygos TOP 16. Tuomet visi galvojo, kad žalgiriečiai turi šiam sezonui ir pakankamai tvirtą ir paskaičiuotą finansinį pamatą.

Tačiau jau spalio pradžioje pasirodė pirmieji gąsdinantys pranešimai apie „Žalgirio” bankrotą, tada – duos/neduos „Žalgiriui” pinigų Kauno miesto savivaldybė ir galų gale – greitas paralelinis Navikausko atsistatydinimas (visa tai atrodė tarsi Kauno savivaldybės ultimatumo įvykdymas: mes jums pinigus, jūs – Navikauską), netrukus – Grigo pasitraukimas, Browno kelionė į Tel Avivą, Ratko Vardos kelionė namo. Kiek vėliau – „atia“ Eurolygos „minus naudingumui” Willie Deanui.

Iš tos komandos, kuri pradėjo ruoštis sezonui, iki naujųjų metų liko nedaug.

Eurolygos pergalių iki naujųjų metų buvo irgi nedaug – vos viena (namuose nugalėta „Asecco Prokom”)

Apskritai, Gintarui Krapikui teko nepavydėtina dalia – ne tik paruošti labai atjaunėjusią komandą tokiam žaidimui, kuris nedarytų gėdos Eurolygoje, bet ir raminti krepšininkus dėl finansinės klubo situacijos, kuri iki šiol yra bloga. Tokia bloga, jog sunku prognozuoti, kokią „Žalgirio” komandą matysime sezono pabaigoje.

„Žalgirio” atstovai tvirtina, jog Lorenas Woodsas nežaidžia dėl traumos. Tačiau jis nežaidžia dėl nemokamo atlyginimo. Dabar neverta kalbėti, kad būtų jeigu būtų, bet su Woodsu gal ir prieš prancūzus namuose „Žalgiris” būtų laimėjęs ne 11, o 15 taškų skirtumu. Tiek, kiek reikėjo. Niekas, matyt, nenustebtų, jei dabar (baigus sezoną Eurolygoje) „Žalgiris” šio vidurio puolėjo paslaugų išvis atsisakytų.

Artėja pirmasis svarbus vietos turnyras, kuriame „Žalgiris” turės ginti čempionų vardus. Tačiau Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) finalo ketvertui, kuris vyks sausio 23-24 dienomis žalgiriečiai bus priversti ruoštis septyniese!

Šiame turnyre Kauno komandai negalės padėti nei Artūras Milaknis, nei Šarūnas Vasiliauskas (LKF taurės varžybose jie jau atstovavo “Kaunas Triobet” komandai), na, o L. Woodsas oficialiai „traumuotas”.

Dabar, atrodo, labiau nei pergalių „Žalgiriui” ir jo gerbėjams belieka laukti gerų žinių iš galimų rėmėjų – nesvarbu ar iš Ukrainos, ar iš kur kitur.