STRAIPSNIS: P.Morkeliūnas: Apie jaunystę, skolas ir ateities vizijas

25 metų Paulius Morkeliūnas krepšinio visuomenėjė plačiau šmėžuoti pradėjo tik pernai metais. Taip, čia dar vienas krepšininkas iš puikiai praėjusiais metais atstovavusį Klaipėdos „Neptūną“. Kaunietis profesionalo karjerą pradėjo uostamiestyje, po 4 metus trukusių studijų Jungtinėse Amerikos valstijose. Šiuo metu jis gina Utenos „Juventus“ klubo garbę.

Pasirinko gyvenimą už Atlanto

2004 metais P.Morkeliūnas baigė vidurinę mokyklą. Tuo metu taip pat baigė ir „Arvydo Sabonio krepšinio mokyklą“.

„Tuo metu trumpai pradėjau treniruotis ir su „Žalgirio“ dubleriais. Išvykti į JAV teko dėl tam tikrų priežasčių. Prieš išvykstant dar spėjau tapti Eurolygos dublerių čempionu, – kalbėjo P.Morkeliūnas. – Turėjau pasiūlymą iš „Žalgirio“ dublerių, tačiau tais laikais algos buvo labai mažos ir jos vėluodavo po pusmetį. Ant tėvų sprando sėdėti nesinorėjo, tad teko išvykti į JAV.“

Paulius duodamas interviu prisipažino, kad krepšinį pamilo būdamas 6 metų. Jokios kitos sporto šakos nebuvo nė bandęs, todėl visą gyvenimą laiko tik orandžinį kamuolį.

„Labai patiko treniruotis, turėjau puikų trenerį Romualdą Brunecką. Į treniruotes važinėdavau su klasės draugais, o ko daugiau mažam vaikui reikėjo norėti“, – prisiminimais dalinosi puolėjas.

JAV trūko žaidybinės patirties

P.Morkeliūnas niekada nežiūri į praeitį ir nesigaili dėl to, ką padarė. Sportininkas prisipažįsta tik susimąstantis, kaip būtų jo gyvėnimas pasisukęs jeigu būtų likęs Lietuvoje.

„Kartais susimąstau, o kas būtų jei būčiau likęs žaisti kartu su tais vyrukais, su kuriais užaugau. Dabar jie jau žinomi krepšininkai – Jonas Mačiulis, Rolandas Alijevas, Linas Kleiza, Artūras Jomantas ir kiti. Su jais žaidžiau visose savo amžiaus rinktinėse, kol išvykau į JAV“, – eurobasket.lt portalui pasakojo P.Morkeliūnas.

Iš laikinosios sostinės kilusiam krepšininkui apmaudu, kad Amerikoje negavo pakankamai daug žaidybinio laiko svarbiausiai savo, kaip sportininko, metais. Tačiau džiaugiasi baigęs mokslus ir gavęs gerą diplomą.

„Atsiminimai iš JAV yra dviprasmiški: pradžioje viskas buvo labai gerai, gaudavau daug žaisti ir pirmieji dveji metai buvo sėkmingi. Vėliau treneriai pradėjo filosofuoti, sumanė, kad reikia auginti jaunus krepšininkus, o vyresnius laikyti ant suolo. Tad paskutinius metus visiškai šildžiau suolą. Bet treneriui į akis nepašokinėsi ir savo nuomonės nesakysi..., – teigė P.Morkeliūnas. – Tačiau labai džiaugiuosi, kad baigiau universitetą viename iš didžiausių miestų Niujorke ir gavau Verslo vadybos ir rinkodaros specialybės diplomą.“

„Neptūno“ pasiūlymas buvo priimtiniausias

Po paskutinųjų metų, kuomet žaidybinio laiko buvo mažai, P.Morkeliūnas krepšinio buvo išsiilgęs tarsi oro.

„Dar būdamas Amerikoje gavau pasiūlymą iš Panevėžio „Techaso“, tačiau man priimtinesnis buvo klaipėdiečių pasiūlymas. Dėl šio savo žingsnio nesigailiu ir galiu pasakyti, kad turėjau nuostabius metus“, – teigė sportininkas.

Sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje dažniausiai žaidžiantis P.Morkeliūnas prisipažino, kad labai norėjo likti dar bent metams Klaipėdoje, tačiau tam sukliudė buvusios komandos finansiniai sunkumai.

„Ne tik žaidėjai, bet ir treneris norėjo išlaikyti tą pačią sudėtį, – pripažino atletas. – Rytis Vaišvila ne kartą yra sakęs, kad pasiaukotų ir nevyktų dirbti į užsienį, jei „Neptūnas“ išlaikytų tą pačią komandą. Bet realybė yra kitokia, net ir šiemet uostamiesčio ekipa startavo labai vėlai, nes turi finansinių sunkumų.

„Neptūnas“ skoloje mums liko dar už praėjusį sezoną. Daug kas spręsis šį mėnesį, kuomet savivaldybė tvirtins biudžetus. Turime susitarimą su šio klubo valdžia, kad skola bus padengta gavus savivaldybės lėšas, todėl tikiuosi neprireiks kreiptis į teisininkus.“

Paklaustas, ar Utenoje algos nevėluoja, P.Morkeliūnas tai kategoriškai paneigė. „Utenos komanda turėtų būti kaip pavyzdys kitoms komandoms, kaip reikia tvarkyti savo finansinius reikalus ir įsipareigojimus žaidėjams. Viskas, kas yra pažadama – išpildoma laiku. Už tai esame labai dėkingi prezidentui Žydrūnui Urbonui ir klubo remėjams, kurie nemaitina mūsų pažadais.“

Turi slaptų svajonių

Kaip ir kiekvienas profesionalus krepšininkas, P.Morkeliūnas norėtų vieną dieną žaisti pajėgioje Europos komandoje. Paklaustas, ar nesinorėjo išbandyi jėgų tarptrautinėje arenoje, nes buvę komandos draugai taip ir padare, krepšininkas buvo santūrus.

„Deivydas Gailius, Arvydas Eitutavičius ir Valdas Vasylius LKL varžybose žaidė jau nebe pirmą sezoną, o man tai buvo pirmieji metai. Todėl man gal dar ankstoka „šokti“ į pajėgų klubą. O laukti, kol gausiu patrauklesnį pasiūlymą iki rugsėjo nenorėjau, todėl pasirinkau Utenos „Juventus“ komandą ir dėl to labai džiaugiuosi“, – mintimis dalinosi puolėjas.

Apie ateities tikslus žaidėjas kalbėjo atsargiai. Nenorėjo atskleisti ir visų svajonių.

„Utenos komandoje tikslai auga su kiekvienu maču. Iš pradžių buvo kalbama apie išlikimą LKL lygoje, vėliau apie patekimą į atkrintamasias varžybas, o dabar jau apie kovą dėl trečiosios vietos, dėl kurios tikrai, manau, galime pakovoti.

Sutartį su Utenos klubu turiu tik metams, tačiau dabar apie ateitį dar nenoriu kalbėti, bet visgi, galbūt reikės paragauti ir legionieriaus duonos.“, – pasakojo Paulius.

Paklaustas, ar galbūt širdies gilumoje svajoja viena dieną užsivilkti ir Lietuvos rinktinės marškinėlius, pašnekovas išliko santūrus ir didelių vilčių nepuoselėjo.

„Vien noro tam tikrai nepakaks. O koks krepšininkas nesvajoja atstovauti Lietuvai? Tačiau čia yra labai daug užkulsinių žaidimų. Žaidžia pavardės, žaidėjai turintys labai gerus agentus ar rimtą užnugarį. Iš paprastos LKL komandos į Lietuvos rinktinę kelias praktiškai neįmanomas“, – pokalbį baigdamas paatviravo P.Morkeliūnas.