STRAIPSNIS: Politikai žada atsisukti į sportą

Prieš savaitę Vilniaus miesto savivaldybėje įvykusiame miesto sporto tarybos posėdyje skambėjo džiugūs akordai. Aptariant šių metų sporto finansavimo ir plėtros sostinėje perspektyvas politikai pareiškė, kad pagaliau bus atkreiptas dėmesys ir į sporto poreikius.

Pažadų metas

Po daugiau nei metų, artėjant savivaldybių rinkimams, į posėdį susirinkusi Vilniaus miesto sporto taryba tarsi iš gausybės rago pažėrė gerųjų naujienų sostinės sporto visuomenei. Posėdžiui vadovavęs Vilniaus mero pavaduotojas Gintautas Babravičius kalbėdamas apie šių metų kūno kultūros ir sporto biudžeto planus, pranešė, kad po ketverių metų pertraukos savivaldybė pagaliau skirs lėšų ir sporto bazėms Vilniuje atnaujinti. Tiesa, ne tiek, kiek reikėtų. “Sporto tarybos vertinimu realiai sporto infrastruktūros gerinimo projektams vykdyti šiais metais reikėtų bent 12 milijonų litų, bet mes galime skirti tik šiek tiek daugiau nei 1 mln. litų. Šie pinigai bus skirti Vilniaus krepšinio mokyklos sporto bazei atnaujinti, Jomanto parkui sutvarkyti ir naujoms futbolo aikštėms įkurti jame. Lėšų reikia ir Vilniaus futbolo akademijos projektui plėtoti, - dėstė G.Babravičius. - Be to, labai norime sutvarkyti bent kelis mokyklų lauko aikštynus. Tikimės, bent dviejų mokyklų Vilniuje sporto aikštynai šiais metais bus visiškai sutvarkyti ir atnaujinti. Tam numatome skirti 400 tūkst. litų. Nedidelis žingsnis, bet vis dėlto - žingsnis į priekį”.

Politikų dėmesio turėtų sulaukti ir profesionalūs sportininkai. Biudžeto projekte numatyta, kad Vilniaus miesto reprezentacinės krepšinio ir futbolo komandos pasidalys apie 1 milijoną litų. Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė reprezentacinėms ekipoms skiria apie 5 mln. litų.

Pasak G.Babravičiaus, pastaruosius kelerius metus Vilniaus miesto savivaldybė sportui finansuoti skirdavo vos 1,5 procento savo biudžeto lėšų. “Tai bent perpus mažiau, nei sportui skiria kiti didieji Lietuvos miestai - Kaunas, Panevėžys, Šiauliai. Dabartinis planas numato bendro skiriamų lėšų kiekio didinimą - nežymiai, keliais nuošimčiais, bet lėšų bus skirta daugiau. Kalbant skaičiais - papildomai bus skirta daugiau nei 6 milijonais litų”, - džiaugėsi Vilniaus miesto vicemeras.

Dalis pyrago - Europos čempionatui

Tiesa, dalis numatomų lėšų atiteks Europos krepšinio čempionatui. Jam vykdyti Vilniuje bus skiriami 3 milijonai litų - didžioji dalis šių pinigų bus skirta “Siemens” arenos nuomai. Kita dalis bus skirta masinio sporto renginiams, ypač tiems, kurie puikiai reprezentuoja Vilnių ir į sostinę patraukia užsienio svečių ir žurnalistų dėmesį. Kol kas sąraše yra 19 renginių, bet visi norintys gali pateikti pageidavimus ir įtraukti juos į bendrą sąrašą.

“Kiek Vilniaus savivaldybė skirs sporto reikmėms, paaiškės maždaug vasario pradžioje, kai 51 tarybos narys nutars, koks gi yra miesto biudžetas 2011 metais, - paaiškino G.Babravičius. - Be tradicinių išlaidų sričių, pavyzdžiui, 16 mln. litų, skiriamų sporto mokykloms išlaikyti, ar daugiau nei 500 tūkst. litų sporto rėmimo programoms, bus ir naujų išlaidų eilučių. Pavyzdžiui, Europos krepšinio čempionatui pasiruošti numatoma skirti apie 3 mln. litų”.

Planuose - nauji stadionai

Vilniaus miesto sporto tarybos posėdyje buvo aptarti ir naujų stadionų bei treniruočių bazių statybų planai. Savivaldybės įmonės “Vilniaus planas” Bendrojo planavimo skyriaus architektas Mindaugas Pakalnis pabrėžė, kad specialusis miesto sporto infrastruktūros plėtros planas buvo parengtas dar 2006 metais. Deja, per ketverius metus nė vienas šio plano objektas nebuvo įgyvendintas. “Tenka apgailestauti, kad sporto infrastruktūros plėtrai miesto biudžete nebuvo numatyta lėšų. Bet šiais metais matome pozityvią tendenciją ir manome, kad galėsime imtis darbų”, - teisinosi savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Dastikas.

Tikimasi, kad šiais metais bent kai kurie darbai pajudės iš mirties taško. M.Pakalnio teigimu, bus pradėti futbolo treniruočių centro Naujojoje Vilnioje techninio projekto rengimo darbai. “Pagrindines lėšas turėtų skirti Lietuvos futbolo federacija (LFF), o savivaldybė per trejus metus turėtų investuoti apie 12 mln. litų į transporto ir inžinerinių tinklų sukūrimą. Iki šiol iš Kūno kultūros ir sporto departamento jau skirta 600 tūkst. litų techniniam projektavimui. Tikimės šiais metais pradėti projekto rengimą. Procesas juda į priekį”, - optimizmu tryško M.Pakalnis.

Kitų projektų likimas miglotas. Nors miesto planuose numatyti bent keli nauji futbolo stadionai, bet apie jų statybos darbų pradžią dar nekalbama. Vicemeras G.Babravičius tikino, kad šiuo metu vyksta intensyvūs pokalbiai dėl naujo futbolo stadiono su Vyriausybės atstovais. “Tikimės, kad Vyriausybė skirs 50 mln. litų paramą. LFF garantuoja daugiau nei 7 mln. litų paramą. Tikimės, kad stadionas turėtų iškilti iki 2013 metų, kol kas visi darbai dar tik parengiamosios stadijos”, - paaiškino vicemeras.

Žvelgia į Vingio parką

Daugiausiai kalbų sukėlė būsimo stadiono vieta. Planuose numatytas futbolo stadionas Žirnių gatvėje ir Vingio parke. M.Pakalnio teigimu, perspektyvesnis yra Vingio parko stadiono projektas. “Žirnių gatvėje susiduriame su rimta problema - stadionas beveik nepasiekiamas iš pietinio miesto aplinkkelio ir privažiuoti galima tik per Naujininkų gyvenamąjį rajoną. Reikia įrengti privažiavimo kelius, viadukus. Tai faktiškai “surytų” 50 mln. litų. Be to, pats landšaftas yra labai kalvotas, o vietovei išlyginti priešinasi gamtosaugininkai. Tad kyla klausimas, ar verta ten statyti futbolo stadioną, o gal apsiriboti treniruočių aikštynu. Dėl to reikės apsispręsti ateityje, - samprotavo M.Pakalnis. - Mūsų manymu, futbolo stadioną statyti Vingio parke, išnaudojant esamą sportinę infrastruktūrą. Čia būtų galima įrengti 10 tūkst. vietų stadioną, šalia yra treniruočių aikštė. Privažiavimo klausimas išsispręstų savaime - stadioną būtų galima pasiekti visuomeniniu transportu arba pėsčiomis. “Litexpo” parodų centro teritorijoje planuojama įrengti automobilių aikšteles, o per Nerį į Vingio parką nutiesti pėsčiųjų tiltą, kuriuo per 10-15 minučių būtų galima pasiekti stadioną. Negrėstų jokios spūstys ar transporto grūstys”.

Pasak Vilniaus futbolo mokyklos vadovo Kęstučio Paknio, panašios politikų kalbos skamba jau beveik dešimt metų, rodomos tos pačios skaidrės, vizualizacijos, bet naujų stadionų nėra, o senieji - apleisti. “Gal pagaliau reikėtų pasirinkti vieną kurį nors projektą ir jį įgyvendinti, o ne mėtytis nuo vieno prie kito”, - posėdyje užklausė K.Paknys.

Tačiau, norint apsispręsti, reikia turėti užtikrintą finansavimą. Lietuvos sporto federacijų sąjungos prezidentas Rimantas Kveselaitis atkreipė dėmesį ir į šį niuansą. “Visoms investicijoms į sporto infrastruktūrą reikia apie 0,5-1 milijardo litų. Miestas tiek pinigų neturi ir po ketverių metų jų neturės. Miesto valdžia turi pritraukti privatų verslą, nuo kurio atsiribojo po “Siemens” arenos statybos. Beje, be šios arenos Lietuva niekada nebūtų gavusi teisės surengti Europos krepšinio čempionato”, - privataus ir viešojo sektoriaus partnerystės gaires nužymėjo R.Kveselaitis.

Parengta pagal "Respublikos" priedą "Sporto žmonės"