STRAIPSNIS: Rentos – ir Š.Marčiulioniui, ir R.Kurtinaičiui

Velionio prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina nėra vienintelis turtingas žmogus, pretenduojantis iš mokesčių mokėtojų pinigų gauti rentą.

Sportininko renta mokama praeityje garsiam krepšininkui Šarūnui Marčiulioniui, iš sporto pasukusiam į verslą, ir Rimui Kurtinaičiui, sėkmingai tęsiančiam trenerio karjerą ir neturinčiam skųstis dėl kontraktų. Ar tai etiška? Geriausiai į šį klausimą galėtų atsakyti Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis, kuriam nė į galvą nešovė prašyti rentos.

Ar teisinga iš valstybės biudžeto mokėti rentas turtingiems sportininkams? Toks klausimas iškyla politikams, kurie turi nuspręsti, ar pritarti Vyriausybės siūlymui keisti valstybinių pensijų ir rentų skyrimo tvarką.

Kilus skandalui dėl velionio prezidento A. Brazausko našlės Kristinos Brazauskienės prašymo skirti jai rentą, Vyriausybė pasiūlė Seimui apsvarstyti, ar šiuo metu įstatymų nustatyta tvarka, pagal kurią skiriamos ir mokamos rentos bei pensijos, yra pagrįsta ir socialiai teisinga. Tuo tarpu Kultūros ir sporto departamentas prie Vyriausybės dar kovo mėnesį kreipėsi į Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisiją, pateikdamas savo siūlymus dėl sportininkams mokamos rentos.

Renta – už pasiekimus

Dabartiniai teisės aktai numato, kad sportininkas gali pretenduoti į rentą, jeigu yra baigęs karjerą, nedalyvauja olimpinėse žaidynėse, pasaulio ar Europos čempionatuose. Jis turi būti olimpinių žaidynių čempionas ar prizininkas, olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio čempionas, rungties, kuri iki rezultato pasiekimo buvo išbraukta iš olimpinių žaidynių programos arba įtraukta į ją po rezultato pasiekimo, pasaulio ar Europos čempionas iki 1990 m. kovo 11 dienos, olimpinės sporto šakos olimpinės sporto šakos olimpinės rungties Europos ar pasaulio, olimpinių žaidynių rekordininkas, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių nugalėtojas, olimpinės sporto šakos neolimpinės rungties pasaulio čempionas ar rekordininkas.

Jeigu sportininkas turi draudžiamųjų pajamų, išskyrus pajamas už darbą kūno kultūros ir sporto srityje, jeigu neteko Lietuvos pilietybės, jeigu gauna valstybinę pensiją, jeigu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už tyčinio nusikaltimo padarymą, buvo diskvalifikuotas dėl dopingo preparatų vartojimo ir sportiniai rezultatai buvo anuliuoti, rentos negauna.

  

Nutraukti kontraktai ir darbas „sporto srityje“

Iš Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės pateiktų siūlymų Seimui matyti, kad būta atvejų, kai sportininkai, siekdami gauti rentą, sumaniai naudojosi įstatymo spragomis. Tarkime, sezono pabaigoje nutrūkus sportininko ar trenerio kontraktui su klubu, asmuo galėjo kreiptis dėl rentos, nors gerai žinojo, kad prieš sezoną jis pasirašys naują kontraktą. Tačiau formaliai, remiantis įstatymu, kreipdamasis dėl rentos jis yra teisus.

Be to, pasak pasiūlymo rengėjų, „iki šiol nėra pakankamai aišku ir diskutuotina, ką reiškia sąvoka „darbas kūno kultūros ir sporto srityje“. Nėra galimybių patikrinti, ar užsienyje gyvenantis buvęs sportininkas ten negauna draudžiamųjų pajamų“. Lieka ir rentos permokėjimo tikimybė.

Sportininko renta – ne našta valstybei

„Jeigu visi sportininkai būtų milijonieriai… Bet kai ant rankų pirštų gali tokius suskaičiuoti, nemanau, kad valstybei rentos sportininkams būtų didelė našta“, – naujienų portalui Alfa.lt sakė Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas.

Pasak jo, praktika rodo, kad reikšmingų rezultatų sporte pasiekę ir šalį garsinę žmonės ir užsienio valstybėse gauna rentas. Šiuo atveju renta suprantama ne tik kaip materialinė parama, bet daugiau kaip pagarbos ženklas. „Renta skiriama tam, kad didieji meistrai sportininkai nedingtų iš sporto, kad jie pasiliktų sporte. Tai – ir pagarbos, ir padėkos ženklas“, – sakė R. Vaiginas.

Seimo Jaunimo reikalų ir sporto komisijos narys Algimantas Salamakinas taip pat mano, kad „renta yra sportininkų apsauga. Jie atidavė vaikystę, jaunystę. Rentos sąvoka yra tam, kad apsaugotų juos vėliau. Tai ne premija, kuri mokama už konkretų laimėjimą ar pasiekimą“.

Gauna ir turtingi

Tačiau ar tikslinga mokėti rentą, tarkime, krepšininkui, kurio kontraktai nebuvo menki, kuris sukasi versle ar kiekvieną sezoną pasirašo didelės vertės kontraktą su klubu?

„Atvirai pasakius, buvau nustebęs, kad tų rentų paprašė Rimas Kurtinaitis ir Šarūnas Marčiulionis, – sakė Seimo narys A. Salamakinas. – Arvydas Sabonis juk neprašė, – pridūrė jis ir pastebėjo: – Šioje vietoje reikėtų galvoti, kaip išeiti iš padėties.“

Tai, kad sportininko rentą gauna pajamomis nesiskundžiantys sportininkai, patvirtino ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie Vyriausybės direktoriaus pavaduotojas R. Vaiginas. „A. Sabonis net neprašė, Artūras Karnišovas neprašė… Š. Marčiulionis paprašė. Jis pateikė dokumentus, kad nebeturi verslų akcijų, neturi draudžiamųjuų pajamų, ir komisija neturėjo pagrindo rentos neskirti“, – sakė R. Vaiginas.

Pasak A. Salamakino, kai buvo nuspręsta mokėti rentas buvusiems sportininkams, pirmiausia turėta omenyje, kad reikia padėti tiems, kurie geriausius rezultatus pasiekė sovietiniais metais. Kaip žinoma, tuomet sportininkai negalėjo pasigirti stulbinamais kontraktais, ir ne vienas praeityje garsus sportininkas po Nepriklausomybės atkūrimo vertėsi sunkiai.

„Angelė Rupšienė, Modestas Paulauskas… Galėčiau vardinti ir vardinti. Jie dirba su vaikais, vaikų akyse turi didžiulį autoritetą. Jeigu jiems būtų panaikinta renta, šių žmonių mes negalėtume išlaikyti sporte“, – mano A. Salamakinas.

Tegul Seimas atsisako algų

Ar turtingi sportininkai negalėtų patys atsisakyti rentos? Nei Š. Marčiulionio, nei R. Kurtinaičio to paklausti nepavyko. Tačiau liepos mėnesį R. Kurtinaitis dienraščiui „Kauno diena“ sakė, kad „dar dirbdamas Kūno kultūros ir sporto departamento vadovu pats norėjau įvertinti kiekvieną pasižymėjusį mūsų sportininką, kadangi jų Lietuvoje nėra labai daug. Visos šalys tai daro. Rentos gaunamos už pasiekimus, tai nėra kažkoks avansas. O mano nuopelnai nepriklauso nuo to, ar aš dabar sėkmingai dirbu. Galbūt teisingai keliate klausimą apie etikos reikalus, bet tada galime kalbėti ir apie Seimo narių, kurie verkia susimažinę atlyginimus keliais procentais, etiką. Norėčiau, kad jie visai atsisakytų savo algų, tada aš irgi nebeimčiau rentos“.

Tuomet dienraščiui R. Kurtinaitis paaiškino, kad jam mokama renta per pastaruosius metus ir taip sumažėjo nuo 3300 litų iki 730 litų per mėnesį. Be to, pasak R. Kurtinaičio, birželį, atsisveikinęs su „Lietuvos ryto“ ekipa, jis neturėjo darbo.

Faktai: nuo sausio 1 d. įvairios rentos sumažėjo 20 proc. Prezidento renta sumažėjo nuo 12 375 litų iki 9,9 tūkst. litų. Signatarų rentos, kurios mokamos 60 asmenų, buvo sumažintos nuo 3456 litų iki 2764 litų. Sportininkų rentos, kurias gauna maždaug 100 sportininkų, sumažintos nuo 3259 litų iki 2,6 tūkst. litų.

Mažesnes išmokas planuojama mokėti iki 2011 metų pabaigos.

Praeityje garsus krepšininkas Š. Marčiulionis, su partneriu Vilniuje pastatęs „Forum Palace“, šiuo metu ne tik valdo sporto barą, bet ir vadovauja savo vardo krepšinio akademijai Vilniuje. Neseniai jis buvo įsivėlęs į konfliktą su Lietuvos krepšinio federacija. Buvęs sportininkas pasiskundė žiniasklaidai, esą per visus 18 metų, kiek gyvuoja jo vardo krepšinio akademija, mokykla nėra gavusi jokios federacijos paramos. Tuo tarpu Lietuvos krepšinio federacijos atstovai pareiškė, kad per pastaruosius trejus metus šiai mokyklai tiesiogiai ar už paslaugas skyrė apie 100 tūkstančių litų.