STRAIPSNIS: Š..Marčiulionis: keičiantis taisyklėms mokau jaunimą ateities krepšinio

Vienas iškiliausių visų laikų Lietuvos krepšininkų Šarūnas Marčiulionis Vilniuje pluša savo vardo krepšinio akademijos aikštelėse. Legendinis Vilniaus „Statybos“, NBA klubų ir Lietuvos rinktinės gynėjas, kaip treneris, perteikia savo neįkainojamą patirtį akademijos auklėtiniams specialioje stovykloje „Intensive Care“. „Tai krepšinio šoko terapija jaunimui“, – juokiasi Š. Marčiulionis, po pusantros valandos intensyvios treniruotės radęs laiko pokalbiui su DELFI.

Dalinasi savo patirtimi

Kam Š. Marčiulionis aukoja savo atostogas stovyklai?

„Man esant prie akademijos ir nepasidalinti patirtimi?... Gal pradėjau bręst? (juokiasi). Matau, kad truputėli vaikams reikia žinių. Jiems nedaug trūksta, bet reikia pagalbos. Aš sugalvojau tokią stovyklėlę, paėmėme geresnes grupes ir trenerius tam, kad perprastų mano norus ir mano mentalitetą. Tai pat norime turėti tam tikrą akademijos braižą.

Aš prie pasikeitusių taisyklių kitaip suprantu ateities krepšinį. Principas yra – kamuolį priimti kuo arčiau krepšio ir mokyti vaikus paprastesnių dalykų, nes dabar mes labai komplikuotai žaidžiame. Mano tokia nuomonė. Noriu supaprastinti krepšinį ir išmokyti vaikus tų pagrindų tam, kad jiems vėliau būtų žymiai lengviau įsijungti į Lietuvos rinktines ar klubus“, – DELFI stovyklos rengimo motyvus paaiškino akademijos įkūrėjas.

Krepšinio mokymo procesas - negali sustoti

60 akademijos geriausių auklėtinių, kurių amžius 12-15 metų, savaitę prižiūrimi paties Š. Marčiulionio ir dar 8 trenerių dirba po dukart per dieną, o vėliau dalyvauja geriausių pasaulio krepšininkų žaidimo elementų vaizdo peržiūrose.

„Mokymo procesas ir po sezono negali sustoti, jis turi tęstis nuolat. Ne visi treneriai yra uostę tiek parako, kiek aš. Yra daug tokių detalių ir niuansų, kuo privalau pasidalinti. Mes norime įvesti į kiekvieną treniruotę tokią programą, kad kai kurie dalykai taptų įgūdžiu iki automatizmo. Kada vyksta rungtynės ir būna stresas – vaikai viską pamiršta. Ką treneris šauktų, ką bedarytų – žaidėjai nepriima tos informacijos. Tuos dalykus, kuriuos krepšininkai privalo vykdyti aikštelėje, mes ir norime paversti įgūdžiu ar įpročiu“, – DELFI sakė Š. Marčiulionis.

Naują trenerio patirtį Š. Marčiulionis nutarė išbandyti, nes jį neramina, kad jaunieji žaidėjai nespės prisitaikyti prie atsinaujinusių krepšinio taisyklių kaitos.

„Anksčiau aš nesidalinau ta patirtimi, o dabar kilo noras, ypač, kai keičiasi taisyklės. Dabar tik gali spėti, kuria kryptimi krepšinis pasuks. Dabar bus ta nesąmonė, kai tritaškio linija atitraukta iki 7 metrų ribos, o vaikai gadina metimus. Mano manymu, tai – loterija.

Aš įsivaizduoju, kad dabar stumdytis po krepšiais būtų efektyviau. Svarbu bus išnaudoti ūgio pranašumą ir pasikeitimą dengiamaisiais, reikės mokėti statyti užtvaras ir priimti kamuolį. Taip bus galima prasiveržti po krepšiu vienu žingsniu. Bet visų detalių konkurentams neatskleisime“.

Pagrindas – taisyklinga stovėsena

Buvęs krepšininkas išskiria kelias jaunųjų „marčiulioniukų“ pagrindines klaidas.

„Kojų darbas, stovėsena, nes nuo to, mano įsitikinimu, išeina visi krepšinio komponentai – taisyklinga gynyba, teisingas metimas, atitvėrimas, kamuolio priėmimas ir perdavimas. Tos detalės yra labai svarbios. Tai, kaip aš sakau, yra šveicariškas peiliukas, kuriame išlankstai viską – žirklutes, dildę ar kamščiatraukį...

Jei žaidėjo stovėsena yra taisyklinga, jam krepšinis tampa suprantamesnis ir prieinamesnis. Tai – krepšinio stuburas, pagrindas ir pradų pradas, lemiantis patikimą gynybą ir rezultatyvų puolimą.
Kas yra techniškas žaidėjas? Tas, kuris viską atlieka taisyklingai. O vaikai dažnai mano, kad techniškas žaidėjas yra tas, kuris klauso trenerio (juokiasi).

Treneriai gali paišyti ką nori, nors tūkstantį kombinacijų, bet jei nebus tikslaus ir detalaus atlikimo, tikslaus paso – nebus ir naudos“, – DELFI teigė Š. Marčiulionis.

Dirbti treneriu - patinka

Ketvirtadienio treniruotėje Lietuvos krepšinio žvaigždė aikštelėje nuolat dalino patarimus, pats rodė, kaip reikia taisyklingai atlikti vieną ar kitą krepšinio elementą, taisė klaidas, konsultavo trenerius ir atrodė, kad pats iš tikrųjų mėgaujasi šiuo darbu.

„Taip, man patinka. Noriu, kad vaikai suvoktų šiuos dalykus: išgirstų, pamatytų, suprastų ir išmoktų. Tai procesas, kuriame vaikams sunku ilgai koncentruoti dėmesį. Aš noriu būti labai nuoseklus mokyme ir principuose. Pratimai turi pasikartoti, reikia truputėlį grįžti atgal, kad jie vėl galėtų įsisavinti, tobulinti ne visą derinį, o jo detales. Čia kaip dėlionės žaidimas „Puzzle“. Bendras rezultatas pasiekiamas per detales“, – kalbėjo Š. Marčiulionis.

Treniruotės metu, tobulinant užtvaros statymą, vienas jaunasis krepšininkas vengė stumdytis su Š. Marčiulioniu ir gavo pastabą.

„Krepšinis yra konktaktinis sportas, to fizinio kontakto pirmiausia turi nebijoti. Privalai sugebėti priimti kamuolį kuo arčiau krepšio, užsiimti teisingą poziciją, slėpti kamuolį nuo varžovo, neprarasti nuovokos, nesijaudinti, išlaikyti kamuolį pakankamai laiko tol, kol komandos draugai užsiims poziciją. Tada veržtis ir perduoti kamuolį partneriui. Pastarasis turi būti pasiruošęs jį sugauti ir taisyklingai mesti į krepšį“, – dėstė Š. Marčiulionis, pabrėžęs, kad jaunuosius krepšininkus reikia sulėtinti, nes vaikai skuba, „kaip spragėsiai mikrobangų krosnelėje“.

Taiko „saldainio be botago“ principą

Išoriškai griežtas Š. Marčiulionis pratybose nekėlė balso ant jaunųjų talentų, už pergalę konkurse įteikė prizą ir netaikė net simbolinių bausmių už klaidas, ką mėgsta kiti treneriai.

„Vaikų imlumui pagerinti reikia ir žaidimų. Negalima tik metodiškai jiems žinias kalti į galvas. Tie žaidimai suteikia gerų emocijų, pasimiršta krūvis ir nuovargis. Šiandien treniruotė buvo lengvesnė, nes mes jau dirbame tris dienas iš eilės, vaikams maudžia raumenis. Tačiau negali būti ilgų pertraukų per treniruotę, nes krepšininkai iš karto atsipalaiduoja ir tampa patenkinti. O negali būti patenkintas, nes privalai būti alkanas aikštelėje, joje tau visą laiką turi kažko stigti.

Tai pat negali taikyti bausmių mokomajame-aiškinamajame procese, nes tai naujovių įsisavinimo laikotarpis. Ne visiems informacija greitai iš galvos pasiekia kūną“, – savo treniruočių metodiką grindė krepšinio specialistas.

Nauja Lietuvos krepšininkų karta – kiti prioritetai

Paklaustas apie nūdienos aktualiją – kai kurių Lietuvos krepšininkų nenorą atstovauti vyrų nacionalinei rinktinei, Š. Marčiulionis čia įžvelgė šios problemos kelias sudėtines dalis.

„Aš manau, turbūt yra kelios sudėtinės dalys. Viena, nepasitikėjimas treneriu ir rezultatu, kitas dalykas – nenoras būti galimos nesėkmės laive, nepasitikėjimas turbūt ta pačia organizacija su visomis federacijomis priešakyje. Ta (krepšininkų) karta dabar lengviau renkasi prioritetus. Čia gali smerkti, gali pateisinti, bet yra kiti prioritetai, yra šeima, poilsis ir kitų metų kontraktas. Tokia tikrovė, kurios negali paneigti“.

Spėja sekti futbolo ir teniso pasaulinius įvykius

Antra ir trečia Š. Marčiulionio aistros po krepšinio yra tenisas ir futbolas. Ar jis spėja krepšinio stovyklos metu skirti dėmesį dar ir kitiems savo pomėgiams?

„Geras klausimas. Tarp treniruočių ir žiūriu Vimbldoną. Penktadienį krepšinio pratybas surengsime net kiek anksčiau, kad spėčiau pamatyti pasaulio futbolo čempionato labai įdomų brazilų–olandų mačą. Kitas susitikimas – Urugvajus–Gana – toks kažkiek nesuprantamas. Vokiečių ir argentiniečių dvikovoje, manau išvysime pendelius. Futbole savo rinktinės neturiu, žiūriu kažkaip ramiai.

Žiūrėsiu ir Vimbldono vyrų teniso pusfinalius (tarp Andy Murray‘aus - Rafaelio Nadalio ir Tomašo Berdycho - Novako Djokovičiaus – DELFI). Ne, savo favoritų neturiu. Man taip įdomu tenisą žiūrėti iš šono. Gal T. Berdychas, ypač po pergalės prieš Roger Federerį, pasigaus savo varžovą? Jis pakilime, jo valanda muša. Serbas N. Djokovičius – labai kovingas.

Man visą laiką patinka, kai nukarūnuoja kokį sporto karalių ir aš sergu už tą, kuris tai padarė. Aš – už Pelenės istorijas. Man taip smagiau. Gaila, kad Ričardas Berankis neprilupo to „šlubo matadoro“ (Feliciano Lopezo – DELFI). Gal kitais metais pats nuvyksiu pažiūrėti teniso į Vimbldoną“, – pokalbį su DELFI baigė Š. Marčiulionis.