STRAIPSNIS: Slovėnija subrendo pergalėms

Slovėnijos nacionalinė vyrų rinktinė kasmet į čempionatus vežasi visą būrį žvaigždžių tačiau kasmet grįžta tuščiomis rankomis – per visus nepriklausomybės metus ši šalis nei karto neiškovojo medalio. Tačiau pastarąsias vasaras situacija pradėjo keistis į gerąją pusę. Šešerius pirmus Europos čempionatus net nepatekdavę į ketvirtfinalį, nuo 2005 metų slovėnai visuomet pasiekia šį barjerą. Galiausiai praėjusiame Europos čempionate Lenkijoje buvo pasiektas ir pusfinalis, deja, po dviejų dramatiškų mačų, Slovėnijai medaliai išsprūdo iš rankų.

Prie šios šalies geriausio rezultato svariai prisidėjo ir strategas Jure Zdovcas. Tačiau vos vienerius metus su rinktine praleidęs ir puikų rezultatą pasiekęs strategas po čempionato priėmė keistą sprendimą – paliko rinktinę ir nusprendė koncentruotis į darbą „Olimpia“ ekipoje.

Lygiai metus rinktinėje išdirbo ir naujasis strategas – Mehmedas Bečirovičius. Tiesa, jis pasitraukė dėl kitokių priežasčių. Slovėnija puikiai pradėjo Pasaulio čempionatą, tačiau ketvirtfinalyje triuškinamu rezultatu nusileido Turkijai. Galiausiai buvo užimta vos aštuntoji vieta – visai ne tai, ko pastaraisiais metais iš šios šalies tikimasi.

Naujuoju Slovėnijos treneriu buvo paskirtas Božidaras Maljkovičius. Šis sprendimas sukėlė labai daug diskusijų. Vieni mano, jog šis legendinis treneris rinktinę padarys dar stipresnę, kiti mano, jog Božidaro treniravimo metodai jau yra pasenę ir nebetinkami šiuolaikiniam krepšiniui. Vienas dalykas tikrai aiškus – Maljkovičius krepšininkams bus didesnis autoritetas ir už Bečirovičių ir už Zdovcą. Vien ko verti keturi Eurolygos čempiono titulai, strategas taip pat du kartus buvo renkamas geriausiu metų treneriu.

Pesimistai taip pat turi kuo atsikirsti. Paskutinį titulą serbas iškovojo 2005 metais, tapęs Ispanijos lygos čempionu, o po to sekė sausra ir nemaža kritika jo atžvilgiu. Galiausiai ne Maljkovičiaus naudai liudija ir faktas, jog treneris jokios komandos netreniruoja jau nuo 2007 metų, kuomet buvo atleistas iš „TAU Ceramika“ ekipos. Ar šis treneris dar pajėgs surasti naujų sumanymų, padėsiančių Slovėnijos rinktinei? Ar jis tikrai nėra išsisėmęs ir nebetinkamas šiuolaikiniam krepšiniui? Sunku pasakyti. Prieš keletą metų panašiai buvo kalbama apie Duško Ivkovičių, tačiau jis Serbijos rinktinę iš vidutiniokės padarė elitine komanda. Slovėnija, paliesta griežtos rankos taip pat gali sublizgėti.

Ši šalis jau subrendo pergalėms. Komanda turi ir užtektinai patirties ir gabaus jaunimo. Pagrindiniai žaidėjai jau keletą metų rungtyniauja kartu, tad ekipa yra neblogai susižaidusi ir jos rezultatai nuolat gerėja. Metas pakalbėti apie būsimą sudėtį.

11 žaidėjų ištarė tvirtą TAIP ir veikiausiai visi jie važiuos į čempionatą Lietuvoje. Štai sąrašas tų krepšininkų:

Įžaidėjai: Jaka Lakovičius (Barselonos "Barcelona"), Goranas Dragičius (Hiustono "Rockets").

Atakuojantys gynėjai: Saša Ožboltas (Liublianos "Olimpia"), Domenas Lorbekas (Bruesos "Lagun Aro").

Lengvieji kraštai: Bostjanas Nachbaras (Stambulo "Efes Pilsen"), Goranas Jagodnikas (Liublianos "Olimpia").

Sunkieji kraštai: Erazemas Lorbekas (Barselonos "Barcelona"), Utošas Slokaras (Manresos "Assignia"), Matjažas Smodišas (Maskvos CSKA).

Vidurio puolėjai: – Mirza Begičius (Madrido "Real"), Gašperas Vidmaras (Stambulo "Fenerbahce").

 

Sutikite, kad vien šie vienuolika žaidėjų atrodo gan įspūdingai. Įžaidėjų grandis apskritai bus viena stipriausių visame čempionate – jau Pasaulio pirmenybėse Dragičius buvo komandos lyderis, šiais metais jo indėlis turėtų būti dar didesnis. Jį keis Jaka Lakovičius. Lietuvos pagrindinis įžaidėjas neprilygsta Slovėnijos atsarginiui. Kalbant apie atakuojančius gynėjus – abu jie pasižymi tikrai neprasta gynyba, nors ir nėra itin aktyvūs puolime. Atstovauti rinktinei neatsisakė ir Boštjanas Nachbaras, kurs šioje ekipoje naudojamas kaip lengvasis kraštas, o būtent ši pozicija yra Boštjano mėgstamiausia. Jį galėtų keisti Jagodnikas, neblogai užsirekomendavęs Eurolygoje, tačiau ties juo dar kaba klaustukas, jo vietą gali užimti ir kuris nors perspektyvesnis krepšininkas.
Džiugi žinia Slovėnijai – Erazemas Lorbekas po metų pertraukos vėl užsivilks rinktinės aprangą. Praeitame Europos čempionate jis buvo tvirtu komandos lyderiu, veikiausiai ne mažesnio jo indėlio laukiama ir Lietuvoje. Apskritai, sunkiųjų kraštų linija atrodo labai gerai subalansuota. Joje bus ir visą save rinktinėje atiduodantis Slokaras ir senas vilkas Smodišas, kuris, lieka tikėtis, jog bus sveikas. Na, o pagrindiniu vidurio puolėju turėtų tapti Mirza Begičius. Centras per metus sparčiai patobulėjo ir veikiausiai žais „žaliųjų“ starto penkete. Neseniai duotame interviu Mirza tvirtino, jog save labiau laiko bosniu, nes gimė ir užaugo toje šalyje, tačiau kadangi atstovavo Slovėnijos jaunimo rinktinėms, neatsisakys žaisti ir pagrindinėje. Na, o Vidmaras šiuo metu yra patyręs traumą, bet iki vasaros turėtų pasveikti. Gasperas vargiai patektų į rinktinę, tačiau Maljkovičius nelabai turės kito pasirinkimo, kadangi Nesterovičius tikrai daugiau nebevilkės Slovėnijos marškinėlių, o ties Brežecu kabo didžiulis klaustukas.

Taip, metas pakalbėti apie nuostolius. Puikiai šį sezoną žaidžiantis Primožas Brežecas rinktinei nepasakė ne. Vidurio puolėjas teigė, jog apsispręs tik po sezono. Šio vidurio puolėjo netektis būtų didelis nuostolis, kadangi tikrų centrų šiai šaliai labai trūksta. Lietuvoje tikrai nežais ir Radoslavas Nesterovičius, dar prieš pora metų paskelbęs karjeros rinktinėje pabaigą. Slovėnijos federacija norėtų savo ekipoje matyti Emirą Preldžičių, tačiau pastarasis krepšininkas nenori atstovauti šiai šaliai, tad jis iš kandidatų sąrašo taip pat atkrenta. Šimtu procentų rinktinėje nežais ir neblogai NBA rungtyniaujantys Saša Vujačičius bei Beno Udrihas. Pastarieji du krepšininkai praeityje turėjo problemų su rinktinių treneriais, be to, jų ego neleidžia būti tik svarbiais, o ne pagrindiniais krepšininkais.

Dar du praradimus inicijavo pats Maljkovičius. Strategas net į rinktinės stovyklą nepakvietė Sani Bečirovičiaus bei Mihos Zupano. Pastarajam krepšininkui šį sezoną ne itin sekasi, be to Slovėnijos rinktinėje yra didžiulė konkurencija tarp sunkiųjų kraštų, tad šį sprendimą galima suprasti. Tačiau Bečirovičiaus ignoravimas mažų mažiausiai stebina. Pasaulio čempionate Sanis buvo ketvirtas pagal rezultatyvumą Slovėnijos žaidėjas, šis sezonas jam klostosi neblogai, o ir rinktinėje toli gražu nėra gynėjų pertekliaus. Keistas trenerio sprendimas, bet gali būti, jog jis jau dabar mąsto apie ateitį, nori į rinktinę integruoti daugiau jaunų žaidėjų.

Kalbant apie jaunus žaidėjus, Maljkovičius priėmė labai patrauklų sprendimą. Po keleto savaičių net 38 jauni krepšininkai (1987-1993 metų gimimo) susirinks į treniruočių stovyklą ir dirbs su rinktinės strategu. Dar po dviejų savaičių Božidaras iš tos masės pasirinks 15 talentingiausių ir reikalingiausių krepšininkų. Visi jie turės šansų vykti į Lietuvoje vyksiantį Europos čempionatą. Beveik neabejojama, jog vienu iš šių krepšininkų bus Zoranas Dragičius. Šis žaidėjas labai gerai ginasi, nėra savanaudis ir atitinka Maljkovičiaus strategiją. Nemažai šansų pakliūti į rinktinę turi ir Dino Muričius, Luka Dimecas, Jaka Brodnikas, Marko Pajičius bei Klemenas Prepeličius. Kaip tvirtina Maljkovičius, bent jau du jaunuoliai iš tos stovyklos tikrai atstovaus rinktinei. Kadangi nuo šių metų į Europos čempionatus galima vežtis 14 žaidėjų, tai yra labai protingas ir gerai apgalvotas žingsnis.

Na, o kokie gi keliami tikslai? Jie tikrai nėra kuklūs – medaliai. Nepaisant to, jog apdovanojimų Slovėnija dar niekuomet nėra laimėjusi, krepšinio federacija įsitikinusi, jog komanda tam subrendo. Kitas dalykas – reikia būti realistais – geresnės progos pasidabinti medaliais Slovėnija neturės dar ilgai. Komandos branduolys vis labiau sensta – Lakovičiui, Nachbarui, Jagodnikui, Smodišui tai gali būti paskutinis čempionatas vilkint Slovėnijos aprangą. Talentingų jaunuolių yra daug, tačiau jie netobulėja taip greitai, kaip norėtųsi. Kažkuri karta buvo prarasta, kadangi Slovėnijai šiuo metu labai trūksta 22-26 metų aukšto lygio žaidėjų. Kol užaugs naujos žvaigždės, reikės palaukti mažiausiai du-tris metus. Tad Slovėnijai geriausiai tiktų šūkis – arba dabar, arba niekada.