STRAIPSNIS: Sportą užvaldė agresija

Atrodo, Lietuvos sportininkus apsėdo piktoji dvasia. Vis dažniau po rungtynių aikštelėse jie savo "galią" įrodinėja kumščiais užkulisiuose. Kodėl lietuviai tokie žiaurūs? Pasak specialistų, tai, ką matome gatvėse, persikelia į arenas, - skelbia dienraštis "Vakaro žinios".

Bus ką apdovanoti?

Šiandien Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinėje bus apdovanoti kilnaus sportinio elgesio laureatai. Penki žmonės bus pagerbti už tai, kad rodo gerą pavyzdį.

Tačiau Lietuvoje dažniau matome ne kilnumą, o agresiją. Bent keletą kartų per metus sportininkai santykius aiškinasi kumščiais. Paaugliai, mėgėjai ir net profesionalai! Pastarasis atvejis - Žydrūno Kelio smūgis Šarūnui Sliesoraičiui Nacionalinės krepšinio lygos varžybose praėjusį šeštadienį.

"Sportas neatsiejama mūsų visuomenės dalis. Kokie vaikai auga, tokie ateina ir į sportą. Visuomenėje matome vis daugiau žiaurumo, o sporte yra lygiai tie patys reiškiniai", - pagrindinę agresijos priežastį įvardijo Lietuvos olimpinio sporto centro psichologė Ieva Girčytė.

Pasak jos, muštynės Lietuvos sporte dar nėra masinis reiškinys, bet... Pastaruosius penketą metų smurtavo profesionalūs krepšininkai Robertas Javtokas, Vaidotas Pridotkas, Janas Jurgo.

"Didžiajame sporte siekiama laikytis kilnumo principų, bet bendri žmogiškieji reiškiniai akivaizdūs. Tai lemia ir visuomenės pokyčiai. Anksčiau visi labiau laikėsi su grupėmis, stengdavosi neišsišokti. Dabar labiau akcentuojama individualybė, ambicijos", - svarstė I.Girčytė. Psichologė sutiko, jog smurtas dažniausiai matomas komandinėse sporto šakose. Ledo ritulyje jau seniai atsirado muštynių tradicijos, tai jau beveik neatsiejama žaidimo dalis.

I.Girčytės nuomone, nėra vienos priemonės, kuri leistų sustabdyti smurtą sporte. "Kaip visada socialiniuose dalykuose, turi būti kompleksas. Viskas turi prasidėti nuo vaikų auklėjimo, tėvų, mokyklos. Labai didelė atsakomybė tenka treneriams. Jie turi diegti aiškius standartus, kas yra galima, kas - ne. O jau po to turi būti nuobauda už blogą elgesį arba paskatinimas už gerą", - aiškino psichologė.

VŽ Info

2004 m. balandžio 3 d. Klaipėdoje per Lietuvos krepšinio lygos rungtynes Vilniaus "Lietuvos ryto" kapitonas Robertas Javtokas alkūne į galvą smogė "Neptūno" kapitonui Mindaugui Bugiui.

2005 lapkričio 5 d. Klaipėdoje per Lietuvos moterų krepšinio lygos rungtynes tarp vietos "Lemminkainen" ir Marijampolės "Arvi" svečių komandos aukštaūgė Nadja Mogran griebė už plaukų Kristiną Ūsaitę.

2006 m. lapkričio 13 d. per Vilniaus mėgėjų "Sostinės" čempionato rungtynes "Martono-Eramos" komandos krepšininkas Janas Jurgo nokautavo teisėją. Šiam diagnozuotas smegenų sutrenkimas.

2008 m. birželio 17 d. Kaune per "Laikinosios sostinės" turnyro rungtynes krepšininkas Martynas Linkevičius sumušė teisėją.

2008 m. gruodžio pradžioje per Moksleivių krepšinio lygos rungtynes Zarasuose tarp vietos ir Biržų sporto mokyklų komandų šeimininkų žaidėjas spyrė varžovui į nugarą ir smogė į veidą. Biržų krepšininkas prarado sąmonę.

2008 m. kovo 14 d. po Nacionalinės krepšinio lygos aštuntfinalio rungtynių Vilniaus "Perlo" žaidėjas Žydrūnas Kelys smogė į veidą Vilniaus "Akademijos" krepšininkui Šarūnui Sliesoraičiui. Šį teko išvežti į ligoninę.

Sportininkai tapo gladiatoriais

Lietuvos kilnaus sportinio elgesio komiteto prezidentas, filosofas Arvydas JUOZAITIS mano, jog pinigai verčia pamiršti garbę.

"Kai pats buvau sportininkas, net kilnaus elgesio komitetų dar nereikėjo, - pasakojo A.Juozaitis. - Viskas buvo kilniau. Moralė jau smunka. Sportas tapo kaip gladiatorių žaidynės, o gladiatoriai yra negailestingi. Kad gladiatoriai būtų veisiami, viską daro verslas, pinigai. Investuojamos didelės lėšos į sportininkus, žadamos didžiulės premijos, dėl to ir moralė krinta."

Pasak A.Juozaičio, lūžis įvyko 1992 m., per Barselonos olimpiadą.

"Lietuva pasirodė žaidynėse su savo vėliava kaip tik tuo metu, kai buvo leista olimpiadoje dalyvauti profesionalams, ištrinta riba tarp mėgėjų ir profesionalų sporto. Tais pačiais metais įvyko lūžis ir moralės srityje. Buvo sumaišyti olimpiniai kaimeliai. Iki tol vyrų sekcija būdavo atskirta nuo moterų. Dabar niekam nerūpi, kas su kuo gyvena ir su kuo miega, bet moralė dėl to nepakilo", - teigė filosofas.

Pasak A.Juozaičio, toliau bus dar blogiau, todėl kilnaus elgesio komitetai turės ką veikti: "Jie turi priminti visuomenei gerus pavyzdžius. Rimbo politika šiuo atveju nieko negali padaryti."