STRAIPSNIS: Sporto mokykloms ugdyti žvaigždes – nuostolinga
Kaip DELFI jau skelbė, buvo pritarta siūlymui, kad klubai už sporto mokyklų auklėtinius turės sumokėti didesnes kompensacijas, negu anksčiau, o didžioji dalis pinigų (75 proc.) atiteks krepšininką išugdžiusiam treneriui.
„Naujos taisyklės iš tikrųjų labai reikalingos. Tai nėra visai naujas, o tik patobulintas anksčiau LKF priimtas dokumentas, - DELFI sakė Vilniaus Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos (ŠMKA) direktoriaus pavaduotojas Linas Kvedaravičius. - Naujame taisyklių variante yra padidinta kompensuojamų pinigų suma, kuri priklauso mokyklai ir treneriams per mokyklas. Tai džiuginantis faktas“.
Jei perspektyvus krepšininkas iš sporto mokyklos išeis į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) klubą, pastarasis turės sumokėti 10 minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio kompensaciją (apie 8 tūkst. Lt), o jei pereis į žemesnę lygą (NKL) ar Lietuvos moterų krepšinio lygą (LMKL), klubas privalės sumokėti 5 MMA dydžio kompensaciją (5 tūkst.).
„Aš į šias taisykles žiūriu labai teigiamai, nes aš buvau viena jų atsiradimo iniciatorių. Jos buvo priimtos jau ankščiau, bet negaliojo“, - pritarė ir Vilniaus krepšinio mokyklos (VKM) trenerė Onutė Dindaitė.
„Reikėtų, kad LKF įpareigotų lygas (LKL, NKL) atsiskaityti taip, kad treneriui nereikėtų eiti ir pačiam prašinėti pinigų klubuose, kaip išmaldos. O tų pinigų ten nuolat nėra ir nėra. Turėtų būti taip – klubas gavo žaidėją ir iš karto atsiskaitė su treneriu. O dabar lygos reikalauja rašyti raštus, klubai gąsdina stabdysiantys krepšininko licencijos galiojimą. Rajonų sporto mokyklų direktoriai „atiduoda“ krepšininkus klubams, o jo treneris net nieko nežino. Tokią sistemą reikia keisti“, - kalbėjo trenerė.
LKF naujų taisyklių 7.1 punktas skelbia, kad „treneriams, paruošusiems žaidėją, turi būti sumokėta per 30 (trisdešimt) dienų, nuo tos dienos, kai klubas sumoka kompensaciją sporto mokyklai“.
„Daug žaidėjų išleidome į Kauno „Žalgirį“, bet už 8 krepšininkus dar negavome kompensacijų nei vieno lito. Dabar su naujų taisyklių atsiradimu tikimės, kad reikalai pagerės, - DELFI pasakojo Kauno krepšinio mokyklos direktorius Algis Pušinatis. - Treneriai sunkiai dirba beveik be poilsio dienų už nedidelį atlyginimą. Jei jie gaus papildomą „kapeikytę“ už išugdytą krepšininką, jų suinteresuotumas ieškoti perliukų bus dar didesnis. O tai jau - nauda visam Lietuvos krepšiniui“.
„Žaidėjo parengimo kaštai dabar labai išaugo ir šios kompensacijų sumos toli gražu neatperka tų investicijų žaidėjui, kuris net 11 metų lankė krepšinio akademiją, - įsitikinęs ŠMKA vadovas L. Kvedaravičius. - Iš mokyklų į aukštesnio lygio komandas išeina vienas du krepšininkai ir tai jau labai geras procentas, o dažnai būna kartų, kai nei vieno jaunuolio krepšinyje nelieka“.
„Aišku laukėme šių naujų taisyklių. Įsivaizduokite, treneris rengia žaidėją mažiausia 10 metų ir nieko negauna. Klubai paima krepšininką ir viskas – nei ačiū, nei viso gero, - pokalbyje su DELFI piktinosi VKM direktorius Antanas Naruševičius. - Mes bijome artėjančio rugsėjo, nes nežinome, ar mūsų geriausi sportininkai dar ateis į treniruotes, ar išvyks į amerikas. Šitos reglamentuojančios taisyklės jau buvo anksčiau ir mes jomis pasinaudojome, kai gavome kompensaciją už Povilą Čukiną ir Steponą Babrauską iš Vilniaus „Lietuvos ryto“.
„Lietuvoje iki šiol nebuvo praktikos atsiskaityti su treneriu, kuris labai daug savo širdies atiduoda vaikams, pinigus dalinasi klubai ir vadovai, o treneriai lieka prie suskilusios geldos. Tarkime, už S. Babrauską „Lietuvos rytas“ man nesumokėjo nė cento, nors ilgai žadėjo“, - pasakojo „Stepo“ trenerė O. Dindaitė.
Pasak L. Kvedaravičiaus, tie kompensacijų pinigai nėra dideli, bet džiugu, kad jie iš viso yra, sutvarkytas jų mokėjimas, o LKF kontroliuos tuos dalykus.
VKM direktoriaus A. Naruševičiaus nuomone, reikėtų, kad nuo skiriamų sumų nebūtų atskaitomi mokesčiai, o tuos pinigus (8 tūkst. ir 5 tūkst. litų) treneriai ir mokyklos gautų „į rankas“.
„Baigę Vilniaus sporto mokyklą vaikai dažniausiai eina į NKL, todėl treneriai už juos gaudavo 2 tūkst. litų. Tai labiau moralinė, o ne materialinė kompensacija, - įsitikinusi patyrusi trenerė O. Dindaitė. - Nesutinku, kad pagal naujas taisykles 25 proc. kompensacijos turi atitekti mokykloms. Treneriui, kuris rengia komandą, dalyvauja su ja varžybose ir net ieško aprangos, reikėtų skirti daugiau negu 75 proc.“
Pagal painų naujųjų taisyklių punktą 7.7, kompensacijos priklauso tik tiems treneriams, kurie dirba su 12-mečiais ir vyresniais krepšininkais. Ar tokia amžiaus riba yra teisinga ir ar čia nėra dirbančiųjų su pačiais mažiausiais (7-11 metų) diskriminacija, krepšinio specialistų nuomonė išsiskyrė.
„Mažieji vaikai šiandien yra čia, o rytoj - ten. Jie žaidžia mažai rungtynių, jų rezultatai ir pasiekimai dar yra abejotini. Tėvai atveda vaikučius į priėmimą ir tikisi, kad jo sūnus ar dukra iš karto bus žvaigždė ir uždirbs milžiniškus pinigus“, - galvoja A. Naruševičius.
„12-os metų amžiaus riba pasirinkta labai teisingai. Vaikai nuo 8 iki 12 metų migruoja po sporto šakas ir komandas, tai eina į treniruotes, tai į muzikos mokyklą ar piešimo būrelį, o paskui vėl grįžta sportuoti. Sulaukę 12 metų, vaikai jau būna apsisprendę savo ateiti sieti su krepšiniu“, - argumentus DELFI dėstė A. Pušinaitis.
„Jei vaikas nors dvejus metus treniravosi pas vieną trenerį, tam specialistui taip pat priklauso tam tikrą dalis tų kompensacijos pinigų, bet čia jau mokyklos vidaus susitarimų reikalas“, - aiškino O. Dindaitė.
„Būsimojo krepšininko pagrindai dedami nuo 7 metų amžiaus. Lietuva Europoje pasižymi tuo, kad pirmauja vaikų amžiaus varžybose. Vaikų treneriai jokiu būdu negali būti nuskriausti ir mūsų akademija yra priėmusi vidinį dokumentą–įsakymą, kuriame teigiama, kad visiems treneriams, nepriklausomai nuo to, su kokio amžiaus auklėtiniais jie dirbo, gauta kompensaciją iš klubų yra dalinama“, - teigė ŠMKA atstovas L. Kvedaravičius.
Komentarai
Prisijunkite arba užsiregistruokite, kad galėtumėte komentuoti.