STRAIPSNIS: Teisingumo viceministrė nori iš vaikų atimti krepšinio aikštelę

Teisingumo ministro Petro Baguškos bendražygė viceministrė Eglė Radušytė užsitraukė savo sodo sklypo kaimynų nemalonę. Aukštas pareigas einanti pareigūnė užsigeidė praplėsti valdas, todėl per teismus bando pasiekti, kad jai būtų leista privatizuoti sodų bendrijoje esantį kelią bei vaikų laisvalaikiui įrengtą krepšinio aikštelę.

„Tokio akibrokšto iš teisingumo viceministrės nesitikėjome“, - sodo bendrijos „Šermukšnėlė“ pirmininkė Valerija Žlibinienė neslėpė, kad E. Radušytės užmojai šokiravo daugelį sodų savininkų.

Teisingumo viceministrės užmojus pristabdė Vilniaus rajono apylinkės teismas, nusprendęs atmesti E. Radušytės ir jos motinos ieškinį Maišiagalos seniūnijos Skauduliškių kaime esančiai „Šermukšnėlei“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai (VAVA). Nepalankų sprendimą moterys išgirdo ir Vilniaus apygardos teisme, kuriam apskundė žemesnės instancijos verdiktą.

Teismui ieškinį pateikusi P. Baguškos bendražygė bei jos motina Genė Radušienė prašė įpareigoti VAVA parengti valstybinės žemės, besiribojančios su jų sodo sklypais, pirkimo-pardavimo sutartį. Jos teigė norinčios sujungti savo sklypus, tačiau esą negali to padaryti dėl per juos einančio kelio.

„Laisvi žemės plotai yra skirti visuomenės poreikiams, todėl tik bendrija turi priimti sprendimą, ar galima ją parduoti ar ne“, - E. Radušytės prašymo netenkino VAVA.

Nuplėšė krepšinio aikštelės tvorą

„E. Radušytė yra eilinė sodininkė, į bendriją nestoja, jokių mokesčių nemoka, - teigė bendrijos pirmininkė V. Žlibinienė. – Ji reikalauja parengti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tuo reikia rūpintis pačiam sodininkui. Pirmiausia būtina padaryti geodezinius matavimus, toponuotraukas ir gauti sodininkų bendrijos narių susirinkimo leidimą, kuris turi išimtinę teisę skirti bendrijos nariui laisvus valdiškos žemės kvadratus išsipirkimui“.

Pasak V. Žlibinienės, viceministrė „sugalvojo iš vaikų atimti sporto aikštelę, kuri yra šalia jos sklypo jau 17 metų“.

Moteris tvirtino, kad sporto aikštelė buvo įrengta dar 1991-aisiais, tai atsispindi sodų bendrijos plane. „1999-aisiais nutarėme vaikams pastatyti krepšinio stovą, aikštelė buvo aptverta tinklu, tačiau tvorą G. Radušienė nuplėšė“, - teismui aiškino pirmininkė.

„Kaip aikštelė gali priklausyti E. Radušytei, - aukštos pareigūnės užmojais piktinosi sodininkų interesams atstovaujanti V. Žvirblienė. – Toje vietoje yra rekreacinė zona, ką tai bendro su ja turi? Vargšė teisingumo viceministrė dublikate teismui rašė, kad šioje vietoje yra laisvas žemės plotas.

Manau, E. Radušytei dvigubus akinius reikia užsidėti, nes ji nuo 2001-ųjų turi sodą ir nematė, kad prie jos sklypo yra krepšinio aikštelė. Ten gi cementuota, viską patys savo rankomis padarėme, vaikai nuolat žaidžia krepšinį ir jaudinasi, kad gali netekti aikštelės.“

Per kelią savavališkai iškasė griovį

Artimiausiai viceministrės ir jos motinos sodo sklypą turintys sutuoktiniai taip pat buvo priblokšti, kai sužinojo, kad kaimynės siekia privatizuoti į jų sodą vedančio kelio atkarpą. Teisme jie aiškino, kad jeigu kaimynėms bus leista išsipirkti ant valstybinio kelio esančią žemę, šie paprasčiausiai negalės su automobiliu privažiuoti prie sodo namelio.

Sodų bendrijos pirmininkė neslėpė, kad G. Radušienė praėjusią vasarą esą savavališkai per kelią iškasė griovį. Pasak V. Žlibinienės, moteris tikėjosi, kad sodų bendrija skirs pinigų įrengti kitą kelią E. Radušytės sodo kaimynams.

„G. Radušienė nenori, kad kaimynai valdišku keliu važinėtų pro jos namus, tačiau mes negalime įrengti kito kelio, nes toje sodo dalyje liko tik dvi šeimos ir šis sumanymas atsieitų labai brangiai“, - aiškino bendrijos pirmininkė.

Sodininkų teiginiams pritarė ir bylą nagrinėję teismai. „Vieno asmens siekis išpirkti žemę, kuri skirta tenkinti visuomenės poreikiams, privačion nuosavybėn (t.y. asmeniniams poreikiams tenkinti) negali būti priešpastatomas ir visuomenės poreikiams“, - pabrėžė rajono apylinkės teismas.

Pasak teismo, kelias ir krepšinio aikštelė negali būti vienareikšmiškai traktuojamas kaip tik laisvas žemės plotas.

„Sodininkų bendrija turi išimtinę teisę spręsti ginčo kelio atkarpos, krepšinio aikštelės pardavimo klausimą, o ieškovės turi tik teisę išsipirkti. Tačiau ši teisė nėra absoliuti - ji sąlygota ir bendrijos pritarimo, ir sklypo projekto patvirtinimo, pateikus reikiamus dokumentus ir tam tikra nustatyta tvarka“, - rašoma sprendime.

Viceministrė: manau, kad man nederėtų komentuoti

Teismo sprendime rašoma, kad bylą inicijavusi viceministrė ir jos motina, nepaisydamos bendrijos narių susirinkimo sprendimo, savavališkai išvertė bendrijos teritoriją juosiančios tvoros dalį bei savavališkai užpylė melioracijos griovį žvyru, ir teismo proceso metu bandė nepagrįstai įrodyti, kad egzistuoja kitas privažiavimas prie kaimynams priklausančių žemės sklypų.

„Pažymėtina, kad šis ieškovių savavališkai supiltas „kelias“ neatitinka minimalių saugumo reikalavimų, yra nesaugus naudoti, todėl apskritai negali būti eksploatuojamas, - apylinkės teismo sprendimui pritarė ir Apygardos teismo trijų teisėjų kolegija. - Krepšinio aikštelė buvo pastatyta ir įrengta pačių Bendrijos narių lėšomis ir pajėgomis, todėl yra skirta tenkinti visų jos narių interesus, dėl ko ieškovės reikalauti ją parduoti taip pat neturi jokio pagrindo“.

Nors Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo, teisingumo viceministrė teismo proceso ir ginčo su kaimynais DELFI nepanoro komentuoti.

„Asmeniškai nedalyvavau teismo procese, buvau suteikusi advokatei įgaliojimą, - sakė P. Baguškos bendražygė. – Teismas priėmė sprendimą, tebūnie taip, kaip yra, jo nekomentuosiu. Nematau toliau kitų galimybių ginti savo teisių. Kiekvienas žmogus turi teisę kalbėti, tegul kalba, o aš manau, kad man šiuo metu nederėtų komentuoti“.

Viceministrė teigė neturinti galimybių pabendrauti su kaimynais, nes į sodą Maišiagalos seniūnijoje nevažiuoja.