STRAIPSNIS: V.Garastas: tokių kaip Sabonis NBA lygoje buvo labai mažai (VIDEO)

Žinią, kad Arvydas Sabonis netrukus bus įtrauktas į NBA Šlovės muziejų, o jo pavardė atsidurs šalia tokių legendų, kaip Kareemas Abdulas-Jabbaras ir Michaelas Jordanas, Lietuvos krepšinio specialistai Sergejus Jovaiša ir Vladas Garastas sutiko itin džiugiai.

NBA įvertinimas Saboniui – pelnytas

Nei S. Jovaiša, nei V. Garastas nė kiek neabejoja, kad A. Sabonis yra šimtu procentų vertas priėmimo į NBA Šlovės muziejų.

„A. Sabonis seniai to nusipelnė. Jis yra geriausias praėjusio tūkstantmečio Lietuvos ir Europos krepšininkas. Pagal savo galimybes jis buvo unikalus sporto žmogus. Taigi šis įvertinimas tikrai yra pelnytas“, – portalui Alfa.lt įspūdžiais dalijosi S. Jovaiša.

„Patekti į NBA Šlovės muziejų, be abejo, didelis pripažinimas, jis yra pasaulinio masto. Amerikiečiai didžiuojasi, kad krepšinis yra gimęs jų šalyje ir kad jų lyga visada buvo stipriausia. Krepšinis ten kaip industrija.

Jei Lietuvoje sako, kad krepšinis yra mūsų antroji religija, tai pas juos ji vos ne pirma galėtų būti. Juo Amerikoje domisi milijonai žmonių, todėl tai, kad A. Sabonis buvo pripažintas pačioje krepšinio širdyje ir išrinktas tarp pačių geriausių pasaulyje, yra ir Lietuvos įvertinimas, nes tai reiškia, kad ir mes tokius didžius žmones kartais galime išauginti. Manau, kad su šia žinia mūsų krepšinio gyvenime įvyko postūmis, dabar visi turime kuo didžiuotis“, – tęsė S. Jovaiša.

„Be kalbų, A. Sabonis to nusipelnė. Kai jis buvo jaunas, kartu su SSRS rinktine išvažiavo į JAV, o amerikiečiai turėjo labai gerą vidurio puolėją. Arvydas jį gražiai aplošė net ir po dviejų Achilo sausgyslės traumų. Tokių „centrų“ NBA lygoje buvo labai mažai“, – pridūrė Vladas Garastas.

Jei į NBA būtų išvykęs anksčiau...

Tiek S. Jovaiša, tiek V. Garastas buvo įsitikinę, kad A. Sabonis turėjo unikalų talentą ir gebėjimus.

„Jei A. Sabonis būtų į NBA lygą atėjęs, kai jam buvo ne 30, o 20 metų, neabejoju, kad jis ne vieną kartą būtų žaidęs „Visų žvaigždžių“ rungtynėse, o jo asmeniniai rezultatai būtų daug svaresni. Bet jam labai nepasisekė dėl to, kad gimė už geležinės užkardos ir savo laiku, kai buvo geriausios formos, negalėjo patekti į Ameriką.

Į NBA jis pateko vėlai, kai jau turėjo ne vieną traumą. Jeigu jis būtų sveikas ir toks, su kokiu aš tada kartu žaidžiau, būtų amerikiečius nustebinęs dar labiau ir palikęs jų sąmonėje neišdildomą įspūdį“, – tvirtino S. Jovaiša.

„Manau, kad, jeigu jis ten būtų buvęs pačiame jėgų žydėjime, būtų buvęs numeris vienas. Jis gimęs krepšiniui. Puikiai valdė kamuolį, gerai matė aikštę, taikliai atakavo iš toli. Kai nuvažiavo į Portlandą, sakė, kad bijojo, jog ten bus dideli krūviai. Bet pažaidęs juokėsi, kad reikėjo jam anksčiau ten važiuoti. Aš jį laikau geriausiu visų laikų Lietuvos krepšininku. Du geriausi – Marčiulionis ir Sabonis“, – pasitaisė V. Garastas.

S. Jovaiša nedvejodamas pareiškė, kad A. Sabonis savo svarba aikštelėje pralenkė tiek Dennisą Rodmaną, tiek Chrisą Mulliną – kitus du NBA žaidėjus, kurie šiemet pateks į Šlovės muziejų.

„Tie, kurie vertino, suprato, kokią reikšmę Arvydas turėjo krepšinio aikštelėje. Tai buvo universalus, apdovanotas ypatingais fiziniais duomenimis žaidėjas. Jis išsiskyrė ne tik savo ūgiu, bet universalumu – buvo visapusiškas ir kūrėjas, ir užbaigėjas.

Bet kuri komanda, kurioje jis žaisdavo, visada pasiekdavo aukštų rezultatų, o jis būdavo vienas iš jos lyderių. O sportininkas visada pirmiausia yra vertinamas pagal tai, kokią naudą jis teikia komandai“, – savo nuomonę dėstė S. Jovaiša.

„Šiemet, be A. Sabonio, į NBA Šlovės muziejų bus įtraukti ir Chrisas Mullinas bei Dennisas Rodmanas, tačiau, mano manymu, lietuvis iš jų visų tikrai buvo pats geriausias krepšininkas. Taip, D. Rodmanas buvo ekstravagantiška asmenybė ir neįtikėtinai kovojo dėl atšokusių kamuolių, bet A. Sabonis buvo nepakeičiamas, skirtingai nei tie du amerikiečiai“, – sakė S. Jovaiša.

Marčiulionis nepateko, nes buvo aptarnaujantis personalas

Praėjusiais metais į išplėstinį kandidatų sąrašą, pretenduojančių būti įtrauktų į NBA Šlovės muziejų, pateko ir kitas lietuvis – Šarūnas Marčiulionis, kuris pirmasis iš mūsų šalies žaidėjų pravėrė duris į stipriausią krepšinio lygą. Visgi vėliau lietuvis nebuvo išrinktas, o vietoj jo šio sporto legendų gretas papildė Scottie Pippenas, Jerry Westas ir Karlas Malone‘as.

„Š. Marčiulionis pirmasis iš lietuvių pateko į NBA lygą, bet vertinant objektyviai, tokių kaip jis būtų galima rasti ir daugiau, o A. Sabonis buvo ypatingas, išskirtinis. Aišku, pagarba Šarūnui, kad jis buvo nominuotas į kandidatus.

Galbūt kažkur kažko jam pritrūko, bet reikia pripažinti, kad ir konkurencija tarp mažiukų yra daug didesnė. Suprasti reikia ir tai, kad, jei išimtume iš komandos Š. Marčiulionį arba Ch. Mulliną, jos rezultatai ne tiek nukentėtų, kiek išėmus A. Sabonį“, – pareiškė S. Jovaiša.

„Jis labai anksti nuvažiavo, dar jaunas buvo. Ten žaisdamas padarė didelę pažangą. Šarūnas nebuvo niekuo neišsiskiriantis, tiesiog jo gynėjo pozicija nedėkinga. Ten daug tokių buvo, o ir žaidimo stilius skiriasi. Prisimenu, kai pradėjome ruoštis olimpiadai, komandoje buvo treneriai Donas Nelsonas ir Javieras Imbroda. D. Nelsonas sakė, kad nesupranta, kaip čia mes žaidžiame, kad meta tai vienas, tai kitas.

„Pas mus taip nėra. Pirmą kėlinuką mėto daugelis, o antrajame tik Michaelas Jordanas ir Scottie Pippenas“, – tada kalbėjo jis. Taigi tampi toks patrankos sviedinių nešiotoju, aptarnaujančiu personalu. Tokioje padėtyje buvo ir Marčiulionis, nes jo komandoje buvo tokių garsių krepšininkų“, – priežastis, sutrukdžiusias Š. Marčiulioniui dar labiau atsiskleisti, įvardijo V. Garastas.

Ilgauskas kada nors irgi pateks į Šlovės muziejų

Pasiteiravus, ar kuri nors iš dabartinių mūsų šalies krepšinio žvaigždžių galėtų netolimoje ateityje pasekti A. Sabonio pėdomis ir patekti į NBA Šlovės muziejų, S. Jovaiša išskyrė Ž. Ilgauską.

„Pirmiausia galvočiau apie Ž. Ilgauską. Vis tik jis NBA lygoje išbuvo ilgai ir žaidė stabiliai, net kelis kartus dalyvavo „Visų žvaigždžių“ rungtynėse. Šiuo metu jo žvaigždė jau pradėjo gesti tiek dėl amžiaus, tiek dėl patirtų traumų, bet jis vyriškai iškentė visas negandas ir skausmus bei buvo naudingas Klyvlendo komandai. Todėl manyčiau, kad jį kada nors irgi prisimins“, – svarstė jis.

Paprašytas įvardyti, kokios yra dviejų šiuo metu turbūt perspektyviausių lietuvių – Donato Motiejūno ir Jono Valančiūno – galimybės prasimušti į NBA ir ten sužibėti, S. Jovaiša buvo kiek atsargesnis.

„Manau, kad D. Motiejūnas ir J. Valančiūnas potencialo tikrai turi daug, bet kol kas įvardyčiau juos kaip perspektyvius, o tokių perspektyvių mes gyvenime matėme tikrai nemažai. Tik paskui būna taip, kad jie kažkur sustoja. Tiesiog norėčiau palinkėti, kad jiems viskas sektųsi gerai“, – baigė pokalbį S. Jovaiša.

Primename, kad A. Sabonis į NBA Šlovės muziejų oficialiai bus įtrauktas rugpjūčio 12 dieną.

Patekti į šį garbingą sąrašą gali tik krepšinyje ypač svariai pasižymėję ir jam nusipelnę NBA žaidėjai, kurie savo profesionalių sportininkų karjeras baigė ne mažiau nei prieš penkerius metus.

Drexleris: su sveiku Saboniu „Blazers“ būtų daugkartiniai NBA čempionai

A. Sabonis stipriausioje pasaulio lygoje iš viso praleido septynis sezonus – 1995–2001 m. ir 2002–2003 m. Visus šiuos metus jis vilkėjo Portlando „Trail Blazers“ marškinėlius ir per kiekvienas rungtynes vidutiniškai pelnydavo po 12 taškų bei atkovodavo po 7,3 kamuolio.

Per pirmąjį savo sezoną NBA lygoje jis liko antras geriausio naujoko (nusileido tik Damonui Stoudemirui) bei geriausiojo šeštojo žaidėjo (pralaimėjo tik Toniui Kukočiui) rinkimuose.

Legendinio „Blazers“ žaidėjo Clyde‘o Drexlerio manymu, jei A. Sabonis į NBA būtų atvykęs bent keleriais metais anksčiau, Portlando ekipa būtų tikrai laimėjusi kelis čempionų titulus.

„Mes būtume tapę NBA čempionais bent keturis, penkis ar šešis kartus. A. Sabonis buvo neįtikėtinai geras. Jis galėdavo atlikti puikius perdavimus, pataikyti tritaškius ir dominuoti po krepšiu“, – prisiminė C. Drexleris.

Beje, ne taip daug trūko, kad ir net ne pirmos jaunystės A. Sabonis būtų užsimovęs NBA aukso žiedą – 1999–2000 metų sezono Vakarų konferencijos finale „Blazers“ žaidė su Los Andželo „Lakers“ klubu. Serijos rezultatas buvo lygus 3:3, kai paskutinėse rungtynėse „Blazers“ likus žaisti kiek daugiau nei 10 min. pirmavo net 15 taškų persvara, bet galiausiai pralaimėjo 84:89, o lietuvis dėl šešių surinktų pražangų nebaigė mačo. „Lakers“ NBA finale nesunkiai 4:2 pranoko Indianos „Pacers“ ekipą ir taip tapo čempionais.