STRAIPSNIS: Viso pasaulio lietuvių komanda (FOTO)

Lietuvos krepšinio rinktinė rengiasi Turkijoje vyksiančiam pasaulio čempionatui, bet geriausi šalies žaidėjai nedega noru ten vykti. Prieš porą dešimtmečių viskas buvo kitaip. Kai rinktinė ruošėsi 1992 m. Barselonos olimpinėms žaidynėms, jai atstovauti veržėsi net krepšininkai, gimę ir užaugę anapus Atlanto.

Barselonos olimpiada buvo pirmas šlovingas puslapis atkurtos Lietuvos sporto istorijoje. Liepos 25 - rugpjūčio 10 d. vykusiame krepšinio turnyre mūsų rinktinė užėmė trečiąją vietą. Šalies vardą ji išgarsino jau prieš varžybas. Lietuvos krepšininkai po SSRS žlugimo buvo išsibarstę po visą pasaulį, bet greitai tapo vienybės pavyzdžiu. Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis pasinaudojo savo garsiomis pavardėmis, kad maža šalis būtų išgirsta.

Krepšinio specialistai neabejojo, kad Lietuvos komanda bus stipri. Tačiau buvo sugalvotas planas, kaip ją padaryti dar stipresnę. Sumanyta į rinktinę pakviesti geriausius lietuvių kilmės krepšininkus iš užsienio. Planas nepavyko, bet padėjo dar labiau pritraukti pasaulio dėmesį. Prabėgus 18 metų nuo Barselonos žaidynių, “Vakaro žinių” skaitytojams priminsime būtent šį krepšinio istorijos epizodą.

Trys pretendentai

1991 m. rugsėjo 18 d. Lietuva kartu su Latvija ir Estija sugrįžo į olimpinę šeimą. Kelias į Barseloną atsivėrė. Jau tą patį rudenį dėmesį į Lietuvos rinktinę atkreipė JAV spauda. “Padedama Š.Marčiulionio bei A.Sabonio ir plano suteikti dvigubą pilietybę lietuvių kilmės krepšininkams Lietuva tikisi užpildyti tuštumą, atsivėrusią krepšinyje iširus tokioms galybėms kaip Jugoslavija ir Sovietų Sąjunga”, - 1991 m. spalį rašė “New York Times”. Paskelbta, jog pilietybė bus suteikta trims NBA patirties turintiems žaidėjams - kanadiečiui Leo Rautiniui, amerikiečiams Džo Arlauskui ir Čarlzui Aleksinui.

Pasigirdus šiai žiniai, Lietuva tuoj pat įrašyta į favoričių sąrašą, nors dar nebuvo iškovojusi kelialapio į olimpiadą atrankos turnyre. “Auksas, sidabras ir bronza atiteks JAV, Lietuvai ir Kroatijai”, - pareiškė garsus treneris Danas Petersonas. Jis buvo teisus. Auksas atiteko amerikiečiams, sidabras - kroatams. “Daug kas tiki, kad aukso medalių likimas paaiškės JAV ir Lietuvos kovoje”, - skelbė “The Seattle Times”. Prisiminta, kad Pranas Lubinas su JAV rinktine tapo 1936 m. olimpiniu čempionu, o Lietuvos nacionalinė komanda buvo stipriausia Europoje.

Patriotas iš Kanados

Pasak žiniasklaidos, krepšininkai į galimybę prisidėti prie Lietuvos rinktinės reagavo teigiamai. Č.Aleksinas jau buvo išsiuntęs reikiamus dokumentus, o L.Rautinis davė žodinį sutikimą. Latvio ir lietuvės šeimoje gimęs kanadietis sulaukė daugiausia dėmesio. “Tai būtų labai jaudinantis momentas, nes esu lietuvis. Visi Lietuvos krepšininkai žaidė SSRS rinktinėje, nes Lietuvos tiesiog nebuvo. Aš dėl tos pačios priežasties žaidžiau Kanados rinktinėje. Nematau didelio skirtumo”, - cituotas L.Rautinis. Pokalbyje su “New York Times” jis pažymėjo, jog Lietuvos komanda daug pajėgesnė nei Kanados: “Čia aš negirdžiu vaikinų sakant - noriu vykti į žaidynes ir laimėti medalį. Tačiau pažįstu daug krepšininkų iš Lietuvos ir jie ketina ne tik nuvažiuoti į olimpiadą. Jie nori laimėti medalius.”

Didelių sentimentų Lietuvai neturintis Dž.Arlauskas buvo santūresnis, bet jį masino galimybė laimėti. “Jei nemanyčiau, kad tai bus puiki komanda, net nesvarstyčiau kvietimo. Bet faktas, kad tai bus gera komanda, kuri turės šansų iškovoti medalius. Todėl aš svarstau kvietimą”, - teigė puolėjas, kuris vėliau kartu su Arvydu Saboniu ir Madrido “Real” laimėjo Eurolygą.

Pasų negavo

Krepšininkai buvo “už”, bet užsieniečių galimybės atstovauti Lietuvai jau 1991 m. rudenį kėlė abejonių. “Tai būtų problema. Turime griežtas taisykles. Tikriausiai kartais galima daryti išimtis, bet taip būna nedažnai”, - priminė Tarptautinės krepšinio federacijos atstovas spaudai Florianas Vaningeris. Ypač miglotos atrodė L.Rautinio galimybės. Jis nuo 1978 m. žaidė Kanados rinktinėje.

Galų gale biurokratinės kliūtys sumanymą ir sužlugdė. “Buvo toks planas, bet nepavyko jo įgyvendinti. Kiek pamenu, šie krepšininkai norėjo žaisti rinktinėje, bet jie negavo pasų. Juo labiau kad, be šalies pilietybės, dar yra ir krepšinio pilietybė”, - teigė Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas. 1992 m. jis žaidėjų pageidavimu perėmė rinktinės trenerio pareigas iš amžiną atilsį Raimundo Sargūno. “Nepamenu, kas sugalvojo tokią idėją. Buvo toks planas, bet jo sėkmė priklausė ne nuo mūsų, o nuo pasų klausimo”, - “Vakaro žinioms” sakė Š.Marčiulionis.

V.Garasto nuomone, tokie krepšininkai kaip L.Rautinis ar Dž.Arlauskas tikrai būtų sustiprinę komandą. Kita vertus, treniruočių sąlygos Lietuvoje galėjo ir išgąsdinti užsieniečius. “Jos buvo baisios. Dabartiniai krepšininkai turbūt išsilakstytų, jei tektų treniruotis tokiomis sąlygomis”, - prisiminė LKF prezidentas.

Po Barselonos žaidynių tik Dž.Arlauskas pasižymėjo kaip krepšininkas. L.Rautinis padarė karjerą kaip treneris. Šiuo metu jis vadovauja Kanados vyrų rinktinei. Prie sumanymo suburti į vieną komandą viso pasaulio lietuvius niekad nebuvo grįžta.

V.Garasto nuomone, tai vargu ar įmanoma: “Jei užsienyje atsirastų gabus lietuvių kilmės krepšininkas, aš būčiau už tai, kad jį kviestų į rinktinę. Bet pilietybės įstatymas tikriausiai vėl sutrukdytų.”

Leo Rautinis

Gimė 1960 m. Toronte (Kanada).

Ūgis - 203 cm.

Žaidė Sirakūzų universitete, 1983 m. NBA naujokų biržoje jį 17-uoju šaukimu pakvietė “Philadelphia 76ers”. Du sezonus rungtyniavo “76ers” ir “Atlanta Hawks”, bet neatsiskleidė dėl kelio traumų. 1985-1992 m. rungtyniavo Italijos, Prancūzijos ir Ispanijos klubuose. 2005 m. tapo Kanados rinktinės vyriausiuoju treneriu.



Džo Arlauskas

Gimė 1965 m. Ročesteryje (JAV).

Ūgis - 206 cm.

Žaidė Niagaros universitete. 1987 m. NBA naujokų biržoje Dž.Arlauską 74-uoju šaukimu pasirinko “Sacramento Kings”. NBA rungtyniavo vieną sezoną, sužaidė tik 9 mačus. 1988-2000 m. žaidė Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje. Geriausius metus praleido Madrido klube “Real” (1993-1998 m.). 1995 m. su juo laimėjo Eurolygą.




Čarlzas Aleksinas

Gimė 1959 m. Ličfilde (JAV).

Ūgis - 211 cm.

Žaidė Kentukio ir Konektikuto universitetuose. 1982 m. NBA naujokų biržoje Č.Aleksiną 76-uoju šaukimu pakvietė “Chicago Bulls”. NBA žaidė vieną sezoną (1984- 1985 m.), atstovavo komandai “Golden State Warriors”. 1985-1990 m. rungtyniavo Ispanijos ir Italijos klubuose.

 

 

 

Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"