Su "Sakalais" besitreniruojantis D.Šalenga: "Mano tikslas įrodyti, kad šis preparatas į mano organizmą pateko netyčia"

Dopingas, kaip sako buvęs 33-ejų metų Kauno „Žalgirio“ krepšininkas Dainius Šalenga, yra nešvarus dalykas. Sportininkui sunku patikėti, kad dabar ir jis yra įsivėlęs į nemalonią istoriją. D. Šalenga prisipažįsta, kad jį labiausiai erzina laukimas ir nežinia, bet jis nepasiduoda ir toliau kantriai treniruojasi sostinėje. Netrukus krepšininkas prisijungs prie Vilniaus „Sakalų“ komandos. Įdomu tai, kad būtent šiame klube 1997 metais ir prasidėjo jo karjera.

Su D. Šalenga TV3 žurnalistai susitiko Vilniaus lengvosios atletikos manieže, kur jis individualiai treniruojasi.

-Ar stebėjai pastarąsias „Žalgirio“ rungtynes Eurolygoje? Nestebina dažna žaidėjų rotacija komandoje?

- Pastarąjį žalgiriečių žaidimą galima suskirstyti į dvi dalis. Pirmoji, kai „Žalgirio“ žaidimas buvo komandai visai nebūdingas, ypač kai rungtynės vyko namuose. Antroje pusėje žaidėjams jau nebuvo kur trauktis ir krepšininkai parodė savo ambicijas. Jie visiems įrodė, kaip moka kovoti, ir buvo labai arti pergalės.

O apie keitimus, tai man asmeniškai lengviau žaisti 8–10 minučių, pajausti žaidimo ritmą. Vis vien, kai žaidėjas pakyla nuo suolo, jam reikia kelių minučių priprasti, pajusti metimą. Aišku, yra trenerių, kurie naudoja tokią sistemą, bet aš per visą karjerą žaidžiau po 8–12 minučių. Manau, kad daugeliui žaidėjų geriau aikštėje pabūti ilgiau.

Vos per mėnesį tavo gyvenimas stipriai pasikeitė. Kokia dabar yra tavo diena?

- Aišku, seniau buvo ritmas: daug varžybų, treniruočių, kelionių ir viskas vyko labai greitai. Dabar viskas sustojo, nebereikia kažkur lėkti. Sportuoju pagal savo sukurtą individualų planą ir stengiuosi palaikyti fizinę formą. Neaišku, kada tas FIBA sprendimas paaiškės ir kada galėsiu normaliai treniruotis.

Noriu, kai sprendimas paaiškės būti šimtu procentų pasiruošęs. Aišku, geriausiai palaikyti formą yra treniruojantis su profesionalia komanda, nes žaidimo pajautimas krepšinyje ateina tik žaidžiant penki prieš penkis.

- Treniruojiesi vieną kartą per dieną?

- Taip. Treniruojuosi lengvosios atletikos manieže ir viename sporto klube, einu į salę pamėtyti. Daugiausia dėmesio skiriu fiziniam pasirengimui. Reikia priverstines atostogas išnaudoti. Beje, kalbant apie maniežą – nuėjęs į rūbinę ir vėliau į dušą tiesiog pakraupau. Gaila, kad tokios nesutvarkytos patalpos ir lengvaatlečiai turi taip treniruotis. Aš jau nekalbu apie bendro fizinio parengimo salę.

- A mėginys parodė, kad tavo šlapime rasta draudžiamo preparato metilheksanamino. Dažniausiai sportininkai reikalauja atidaryti jiems matant ir B mėginį. Tačiau tu nepanorai. Kodėl?

- Na, jei rado A, tai tą patį ras ir B mėginyje. Konsultavausi su specialistais, jie man sakė, kad tai – beprasmiška. Mano tikslas įrodyti, kad šis preparatas į mano organizmą pateko netyčia ir gauti minimalią baudą. Mėginyje rastas preparatas priskirtas specifinei stimuliantų grupei, tad jei įrodysiu, gausiu griežtą papeikimą.

Beje, man vis vien, kol čia viskas išsirutulios, jau bus praėję du mėnesiai. Kol kas laukiame, kai galėsime FIBA atstovams siųsti pasiaiškinimą. Tas laukimas erzina, bet tikiuosi, kad viskas išsispręs į gerą pusę.

- Ar ne simboliška, kad vėl ketini grįžti į „Sakalus“. Kada pradėsi treniruotis?

- Aš mėginsiu nuo šios savaitės treniruotis kartu, manau, ir man, ir „Sakalams“ tai bus naudinga. Turi jie jaunų žaidėjų. Aš labai dėkingas „Sakalų“ klubui, kad mane geranoriškai priėmė. Simboliška, nes pažįstu šios komandos žaidėjus ir vėl grįžtu. Be to, mano šeima Vilniuje.

- Jei, tarkime, gautum vienerių metų diskvalifikaciją. Ar neketintum mesti sportinės karjeros?

„Kol kas negalvoju apie karjeros pabaigą. Neturiu dar tokių minčių. Norėčiau dar pasportuoti“, - D. Šalenga sakė TV3 televizijai.