Su teisėjais šnektelėjęs Kurtinaitis raukėsi tik dėl vietos: trūko pajėgumų

„Neįsivaizduoju, kaip reikės grįžti į kasdienį gyvenimą, darbą klube. Tiek visko įvyko“, – po paskutinio lietuvių pasispardymo Europos krepšinio čempionate sakė treneris Rimas Kurtinaitis., rašo Krepšinis.lt.

Per daug Antetokounmpo vienam kartui – ne tik Giannio, bet ir saulės šviesą lietuviams uždengusio jaunesniojo NBA žvaigždės brolio Kosto, per pirmą rungtynių dalį blokavusio keturis metimus.

Per daug taikliarankio atsarginio Vassilio Toliopoulo šūvių.

Per daug šaltakraujų Eurolygos vilkų, per kieta gynyba.

Publikos nuomone, per daug graikams palankių teisėjų švilpukų.

Graikija netapo dar viena auka ant favoritų aukuro Rygoje. Nepaisant titaniškų Jono Valančiūno pastangų puolime, Lietuvos rinktinė pralaimėjo ketvirtfinalį 76:87.

„Daug dalykų pavyko, kai kurie – ne. Atsarginis įmetė mums keturis tritaškius. Su Gianniu tvarkėmės gerai, su Tyleriu Dorsey, su Kostu Papanikolaou. Paprasčiausiai trūko pajėgumų.

Buvome sumanę, kad Marekas Blaževičius stabdys Giannį, o Jonas jam padės. Aišku, Vassilis Spanoulis sureagavo, pakeitė iš toli nepataikiusį Konstantinos Mitoglou. Gynėmės gerai, gal kai kurie švilpukai nebuvo tokie, ką ir sakiau teisėjams rungtynių metu. Nieko nepadarysi, žvaigždė yra žvaigždė.

Paprasčiausiai norint laimėti tokio lygio rungtynes, turi sužaisti visi. Šiandien nematėme tokio Ąžuolo Tubelio, kokį esame įpratę matyti. Deividas Sirvydis tik pabaigoje kažko davė. Indėlio pritrūko, bet šiaip žaidėme pagal savo galimybes – šiandien galimybės yra tokios“, – konstatavo R. Kurtinaitis.

Plačiau teisėjavimo tema 65-erių specialistas nekalbėjo, pavadinęs ją „žemiausia kategorija pralaimėjus rungtynes“.

„Kai kurių dalykų patys nepadarėme, kai kur patys suklydome. O šiaip kova buvo apylygė. Subendravardiklinus – paprasčiausiai trūko pajėgumų“, – pakartojo R. Kurtinaitis.

– Ą. Tubelis perdegė psichologiškai ar susidūrė su geresne nei anksčiau gynyba?

– Jis visada profesionaliai ruošiasi rungtynėms, bet graikai mus truputį išprovokavo – išprovokavo jo tritaškius, kurių mums nereikia. Bandė nedengiamas, nieko nepataikė. Na, kad jau laisvas, negali sakyti, kad nemestų. Keista buvo, kad nesusitvarkė iš po krepšio.

Matyt ne jo diena, šiaip visą čempionatą žaidė labai gerai, padarė didelį progresą. Išaugo mąstymo greitis, sprendimų kokybė. Kartais aplenkia kitų žaidėjų mintis, tada nutinka klaidos, bet jis – tikrai labai greitas ne tik fiziškai. Mamos, tėčio ir Dievo dovana kartus sudėjus.

– Pagrindinis ginklas šiandien ir turėjo būti J. Valančiūno žaidimas baudos aikštelėje?

– Taip, nes žinome, kaip Giannis ginasi – daugiau imituoja. Idėja buvo pulti per Joną, varginti Giannį. Visai neblogai pavyko. O paties Jono nuovargio vizualiai nesimatė jokio.

Apskritai Jonas visame turnyre žaidė gerai, tik mes dėl taktinių sumetimų ne visada jį naudojome. Šiandien jis buvo reikalingas ir savo klasę įrodė.

– Galutinėje Europos čempionato rikiuotėje užimsite penktą arba šeštą vietą. Geras pasiekimas aptrupėjusiai rinktinei?

– Na, žinote, kokias vietas aš vertinu... Aišku, yra kur dirbti. Bet žiūrint į visumą – kovingumu, nusiteikimu, atsidavimu tikrai esu labai patenkintas. Dirbome sunkiai, ilgiau nei kitos komandos. Na, šiandien pajėgumai tokie, manau, nėra beviltiški. Galbūt padėtas pamatas ateičiai. Prisiminkime, kokių dar yra žaidėjų, kurių čia neturėjome. Dėl bendro vaizdo spręskite jūs, o man, kaip treneriui, jis patiko.

– Traumas patyrę ir toliau žaidę Tadas Sedekerskis ir Margiris Normantas aukojosi dėl komandos?

– Pamenu, pasaulio čempionate Valdemaras Chomičius buvo mėlyna koja iki kelio, bet grįžo. Profesionalams tai įprasta. Skauda, bet jei galima kentėti – žaidi. Šie du vyrukai vardan komandos tai ir darė. Ir nesiskundė, tik truputį pasiraukydavo. Nes aš tikrai nesu už tai, kad kažkoks žmogus būtų nužudytas aikštėje.

– Po pernykščio pralaimėjimo olimpinėje atrankoje rinktinėje buvo daug negatyvo. Ar jis – išsklaidytas?

– Pagal tai, ką matau, atmosfera komandoje yra puiki. Turiu omenyje ne puikią atmosferą prie stalo vestuvėse. Kalbu apie darbinę atmosferą. Sunkus darbas mus visus suvienijo, taip pat ir traumos, išplėštos pergalės. Negirdėjau, kad kas nors iš šios rinktinės dabar norėtų baigti sportuoti.

Visi – draugiški, įsitraukę, per vaizdo peržiūras ir susirinkimus klausdavo, tikslindavosi. Kaip pastebėjote, turėjome skirtingų gynybos strategijų, ne tik vieną standartą. Dvejos rungtynės mums pavyko tikrai, šiandien irgi numušėme graikų lyderių vidurkius. Na, Gianniui dar labai pasisekė, kad įmetė 11 baudų metimų iš 16, ir tuos metimus iš vidutinio nuotolio pataikė. Šioje vietoje mūsų planą truputį ir apgriovė.

– Ne visi treneriai save įsivaizduoja rinktinių krepšinyje. Kaip jums ši patirtis lyginant su darbu klube?

– Su Tomu Pačėsu šiandien jau kalbėjome, kad dabar tikrai reikės bent mėnesio atostogų, bet nėra kada. Tai, ką klube padarai per 10 mėnesių, čia reikėjo atlikti per du. Jokių laisvadienių, nuolatinis darbas, rungtynės po rungtynių. Norėčiau padėkoti visam trenerių štabui, dirbo labai puikiai. Nežiūrėjome į laikrodį, kam kada miegoti. Net nežinau, kaip dabar man po kokios savaitės važiuoti į klubą ir vėl viską pradėti nuo pradžių. Bet reikės.

Pamenate, esu sakęs, kad nelabai norėčiau derinti darbą klube ir rinktinėje. Šiuo klausimu tikrai sunku, bet ką darysi, jeigu jau pasiryžome.

– Pasimėgavote procesu, kuomet priimti sprendimai pasiteisindavo, virsdavo pergalėmis?

– Taip, daug kas pasiteisino. Man labiausiai patiko, kad iš pradžių kreivai į mūsų strategijas žiūrėjusi komanda paskui jų laikėsi su malonumu – kai suprato, kad jos veikia. Jei puolime – daugmaž tas pats, tai gynyba į čempionato pabaigą kaskart būdavo vis kitokia. Ir žaidėjai pagavo mintį, o tai nėra lengva. Buvo imlūs, neblogai gaudėsi. Taip, klaidų buvo, bet visuma – gera.

Smagu, kai dirbi ir matai, kad tavimi tiki. Nes jokių nusiskundimų, abejonių negirdėjome. Nors prašėme kalbėti atvirai: jei yra problemų, viską pasakykite, nepalikite nieko užkulisiams. Aš irgi visada kalbėjau atvirai, tarkime, šiandien pasakiau Ąžuolui, kad nenoriu jo tritaškių, nes graikai patys provokuoja. Sakėme į akis, žaidėjai irgi taip darė.

– Šiandien prieš rungtynes daugiatūkstantinės miniomis lūpomis nuskambėjęs Lietuvos himnas palindo po ta krokodilo oda, apie kurią kalbėjote anksčiau?

– Tikrai įspūdinga, įspūdingas palaikymas. Net pasakyčiau, ir iš jūsų pusės – labai teigiamas tapo požiūris. Pradžia buvo gal nekokia, bet pabaiga – puiki (juokiasi – „Delfi“). Ir juokais, ir pusiau rimtai turėjau pastabėlių, bet nėra kuo skųstis, viskas buvo aukščiausiame lygyje. Tik rezultatas – galbūt ne.

– Atsukęs laiką kažką darytumėte kitaip?

– Nemanau, kad būtų ką. Grįžtu prie to, kad didžiausia netektis buvo Roko Jokubaičio trauma. Jis buvo generolas, spręsdavo reikalus. Dabar to truputį pasigedome. Pasiekus ketvirtfinalį, susidūrus su kito lygio komandomis jo jau pritrūko. Kompensavome šį nuostolį tik iš dalies.

– Pritrūko ir tritaškių?

– Tai susiję su mūsų stiliumi – agresyvia gynyba. Kai kažkiek taupaisi savoje aikštės pusėje, daugiau sveikatos lieka kitai. O stilių parinkome pagal turimus žaidėjus. Buvome labai kovingi, energingi.

– Kai jau turėsite šansą išsimiegoti, ar bent sapnuose pamatysite, kaip čempionatas būtų susiklostęs su sveiku R. Jokubaičiu?

– Pamenate, užėjo pandemija, nutraukė sezoną – ir niekas nebežino, kuo viskas būtų pasibaigę. Ir šia tema negaliu spėlioti. Gal su Roku kiti būtų nesužaidę, sunku pasakyti. Bet šiandien Roko tikrai trūko.

– Kas laimės šį čempionatą?

– Sakyčiau, turkai atrodo labai solidžiai, bet lieku prie vokiečių. Jie turi ir aukšto lygio žaidėjus, ir vokišką tvarką.