Sunkus išbandymas įpėdiniams

Istorija kartojasi

2004 01 14 dieną iš vyriausiojo Vilniaus "Lietuvos ryto" trenerio pareigų atsistatydino Jonas Kazlauskas, kuris klube dirbo nuo 2001 metų. Šis strategas yra tituluočiausias Lietuvoje, o taip pat gerai žinomas ir vertinamas Europoje. 1998 - aisiais metais jis kartu su Kauno "Žalgiriu" iškovojo Europos taurę, atvėrusią kelią į Eurolygą. Didžiausias J.Kazlausko pasiekimas 1999 - aisiais kartu su Kauno komanda laimėta Eurolygos taurė, taip pat 2000 - aisiais Sidnėjuje iškovotas olimpinių žaidynių bronzos medalis, nebeminint smulkesnių pergalių pasiektų Lietuvoje. Visi laimėjimai ir pripažinimo titulai įrodo, kad kiekviena pergalė buvo ne atsitiktinumas, o sumanaus ir pasiaukojamo darbo rezultatas.

Panevėžyje gimęs strategas, o praeityje buvęs garsus krepšininkas, iš klubo pasitraukė anksčiau laiko, nors jo kontraktas dar galiojo trejus metus. Išsiskyrimas su klubu, kaip pakomentavo abi pusės, įvyko dėl nesutarimų tarp klubo vadovybės ir vyriausiojo trenerio. Ši žinia buvo netikėta tiek ekipos sirgaliams, tiek ir žaidėjams, kurie net nenujautė artėjančių permainų. Pasitraukus Jonui Kazlauskui į jo vietą stojo vyriausiojo trenerio asistentu dirbęs Kęstutis Kemzūra, savo pagalbininku pasikvietęs plačiajai visuomenei mažai žinomą Robertą Kuncaitį.

Stebint pastarojo mėnesio įvykius iš pasąmonės iškyla 2000 - ųjų metų įvykiai, kai treneris Jonas Kazlauskas atsistatydino iš Kauno "Žalgirio" vyriausiojo trenerio pareigų. Tuomet strategas atsistatydino taip pat dėl nesutarimų su tuometiniais "Žalgirio" savininkais. Nors 1999 -aisiais metais J.Kazlauskas nuvedė "Žalgirio" ekipą iki Eurolygos finalinio ketverto ir sugebėjo ant kelių parklupdyti stipriausius ir finansiškai turtingiausius Europos grandus, tačiau klubui atrodė, jog 1999 - ųjų metų geriausias Europos treneris yra lengvai pakeičiamas. J.Kazlauskui išėjus iš Kauno "Žalgirio", vyriausiojo trenerio pareigas užėmė ilgametis jo asistentas Algirdas Brazys. Ką pavyko pasiekti A.Braziui, pirmajam įpėdiniui, kuris neturėjo savarankiško darbo patirties? Ko galime tikėtis iš antrojo įpėdinio Kęstučio Kemzūros, kuris taip pat dar tik žengia pirmuosius savarankiško darbo žingsnius?

Tikslas siektas ne vienerius metus

Tiesa, dar derėtų pastebėti, kad tam jog taptų Eurolygos čempionu Žalgiriui prireikė net penkerių metų atkaklaus ir nuoseklaus darbo. Pradėjęs treniruoti jaunus ir perspektyvius žaidėjus J.Kazlauskas juos išaugino, išugdė ir užgrūdino atkakliose kovose, o vėliau iškovojo ir garbingiausią senojo žemyno titulą. Kelyje į šį tikslą būta visko, tiek nesėkmių, tiek ir nusivylimų, tačiau klubas pasitikėjo treneriu, kuris žinojo ką daro ir atkakliai siekė savo tikslo.

Pirmojo įpėdinio nesėkmė

Jau po 1999 - ųjų metų pergalingo triumfo Europoje "Žalgirio" reikalai pradėjo kryptį į blogąją pusę, buvo perkami legionieriai, kurie nedemonstravo tokio žaidimo, kokio iš jų tikėjosi klubas ir sirgaliai. O čia iš klubo dar pasitraukia tituluočiausias Lietuvos treneris. Jo vietą užėmęs Algirdas Brazys, buvo jaunas, ambicingas ir pasiryžęs pakartoti tai, ką pasiekė Jonas Kazlauskas - iškovoti Eurolygos taurę. Galbūt treneris A.Brazys manė, kad kol stovėjo už Jono Kazlausko nugaros pakankamai išmoko iš vyriausiojo stratego ir jau atėjo laikas parodyti ką įsįsavino, manė kad pats sugebės ne ką prasčiau vadovauti komandai. Tačiau gražūs norai kaip ir pasitikėjimas savimi nevirto realybe, o klubas susikvietęs jaunus ir perspektyvius žaidėjus Europos turnyre tapo autsaideriu, kuris nesugebėjo deramai pasipriešinti stipriausiems klubams ir nė karto nepateko į atkrintamąsias varžybas. Kasmet komanda grimzdo į vis gilesnę duobę.

Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) situacija taip pat pasikeitė, nes atėjus jaunam ir savarankiškai už komandos vairo pirmąkart stojusiam treneriui A.Braziui jau antrą kartą buvo pralaimėtas 2001 - 2002 metų LKL finalas, o tituluočiausias ir seniausias klubas Lietuvoje, kurio istorija siekė beveik šešis dešimtmečius, turėjo tenkintis antrąja vieta. Tai buvo dar vienas skaudus smūgis nesėkmių kupiname sezone Kauniečiai nesugebėjo iškovoti nė vieno garbingo titulo. LKL vicečempiono vardas klubui, kuris iki tol buvo pralaimėjęs vos vieną finalą, tikrai nebuvo pats geriausias ir solidžiausias pasiekimas.

Po šios gausių pralaimėjimų ir nesėkmių serijos 2002 - iasiais metais klubas galiausiai ryžosi pakeisti trenerį A.Brazį, kuris per keletą metų nesugebėjo įrodyti ko yra vertas. "Žalgirio" vadovai vis tikėjosi ir laukė komandos pergalių ir pakilimo, koks buvo 1999 metais patekus į Eurolygos finalinio ketverto varžybas ir ten pasiekus įspūdingą pergalę. Laukimas užsitęsė, o pergalių kaip nebuvo, taip nebuvo, todėl į vyriausiojo trenerio vietą buvo pakviestas ilgametis Šiaulių ir tuometinis Lietuvos rinktinės strategas - Antanas Sireika.

Vėliau Algirdas Brazys dirbo Alytaus "Alitos" klube, kur užėmė vyriausiojo trenerio pareigas, tačiau "Alitai" sekėsi tikrai prastai. Ekipa užiėmė šeštąją vietą Lietuvos krepšinio lygoje, o pasirodymas tarptautinėje arenoje buvo labai nesėkmingas - klubas nesugėbėjo tinkamai pasipriešinti savo varžovams iš kitų šalių ir užėmė paskutiniąją vietą savo grupėje, iškovojęs vos dvi pergales ir patyręs net dešimt pralaimėjimų. "Alitos" sirgaliai tikėjosi kur kas geresnio savo komandos pasirodymo. Buvęs stipriausio ir ilgametę istoriją turinčio klubo treneris nepabaigęs sezono paliko Alytų.

Toks skaudus ir pamokantis Algirdo Brazio, pirmojo Jono Kazlausko įpėdinio, pavyzdys labai aiškiai parodo, kad per didelis pasitikėjimas jaunais ir savarankiško darbo žemesnėse lygose neragavusiais treneriais, kartais gali labai skaudžiai kainuoti klubui, kurio galimybėmis abejoti pradeda net patys ištikimiausi gerbėjai. Jau nekalbant apie ne tokius aistringus sirgalius, kurie palieka komandą jau po keletos pirmųjų nesėkmių. Kur kas svarbiau yra tai, jog klubu nepasitikėti ima ir rėmėjai, iš kurių skiriamų pinigų formuojamas komandos biudžetas, kurio dydis lemia ekipos galimybes įsigyti profesionalius krepšininkus ir pasiekti gerus rezultatus.

Kas laukia antrojo?

Kaip kažkada Algirdui Braziui, taip dabar ir Kęstučiui Kemzūrai atėjo sunkių išbandymų metas. Tai pirmasis kartas Kęstučiui Kemzūrai, kai jis savarankiškai stojo už komandos vairo. Sunku pasakyti kaip atrodytų sostinės klubo žaidimas vadovaujant Jonui Kazlauskui, tačiau ar gali būti blogiau? Regis, jog pirmasis K.Kęmzūros blynas visiškai susvilo.