T.Langvinis: "Lietuvos ryto" krepšininkai LKL finalui nepasirengę"

[nuotrauka1]Prieš Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalą daug kas tikėjosi negailestingos kovos, didelės intrigos. Pralaimėjęs finalą vienos ar kitos komandos treneris greičiausiai neteks užimamų pareigų. Beveik visi krepšinio specialistai prognozavo, kad stipriausia Lietuvos komanda paaiškės tik po visų septynerių finalo rungtynių. Neabejoju, kad, pamačius pirmus tris finalo susitikimus, nuomonė pasikeitė.

Stipriausia Lietuvos ir Baltijos krepšinio čempionatų komanda atrodo tik blyškus šešėlis tos, kuri tokiu pat metu pernai LKL finale nušlavė Kauno "Žalgirį". Pirmos trys šio sezono finalo rungtynės paliko slogų įspūdį. Žinoma, "Lietuvos ryto" komandoje to niekas nenori pripažinti, tačiau tai, deja, yra karti tiesa. "Lietuvos ryto" ekipa išsikvėpė.

Stebint finalo rungtynes atrodė, kad titulą ginanti komanda tiesiog pramiegojo pirmą susitikimą. Kai varžovai vienas kitą žino atmintinai ir nustebinti kuo nors vienam kitą beveik neįmanoma, nusiteikimas ir fizinė ištvermė - pagrindinis ginklas. Tokio nusiteikimo, su kokiu "Lietuvos rytas" išbėgo į aikštelę pirmose finalo rungtynėse Kaune, užteko dviem kėliniams. Trečiame ir ketvirtame šalies čempionai "Žalgiriui" neprilygo nei noru, nei galimybėmis laimėti.

Antrose serijos rungtynėse aistruolių palaikomas "Lietuvos rytas" išsilaikė jau ilgiau - tris kėlinius. Trečiojo pabaigoje jau ėmė ryškėti "Žalgirio" pranašumas, o "Lietuvos ryto" komandoje nebuvo matyti nė vieno žmogaus, galinčio rezultatyviai užbaigti ataką. "Žalgiris", nors ir nelabai užtikrintai, tačiau važiavo pirmyn.

Matydamas, kad finalo baigtis gali būti nulemta jau antrame susitikime, 34-ą rungtynių minutę vyriausiasis "Lietuvos ryto" treneris Aleksandras Trifunovičius griebėsi šiaudo. Jis į aikštelę išleido krepšininką kuris visą laiką sėdėjo ant suolo! Tomas Delninkaitis sukūrė stebuklą. Jo dėka vilniečiai išplėšė pratęsimą ir laimėjo gražias rungtynes. 10 minučių, 17 pelnytų lemiamų taškų. Nerealu. Tokio lygio varžybose nebuvau matęs nieko panašaus. Ačiū tau, Tomai! Nes dabar tai, ką padarei, atrodo buvo vienintelis įdomus momentas LKL finale.

Įdomus paprastiems sporto aistruoliams, kuriems "vienodai šviečia", kas laimės, kurie nori matyti tikrą krepšinio sezono kulminaciją, kovą ir intrigą. Nori matyti krepšininkus, kurie svarbiausiai sezono akimirkai yra pasirengę tiek psichologiškai, tiek fiziškai ir žaidžia geriausią krepšinį. Kur tas Robertas Štelmaheris? Kur tas Andrius Šležas, kuriuo džiaugėmės iki sezono vidurio? Kur Artūras Jomantas? Kur visi kiti? Finalo vertą žaidimą demonstruoja vienas J.P. Batista.

Apie trečias rungtynes neverta net kalbėti. Antroji jų pusė buvo tik formalumas arba kitaip - laiko stūmimas. "Žalgiris" sutriuškino "Lietuvos rytą", nors galutinis rezultatas to ir neatspindi.

"Žalgirio" komanda tikrai nedemonstruoja kažko įspūdingo. Tiesiog atrodo daugiau pailsėjusi ir geriau pasirengusi, rodo didelį norą nugalėti. Taip, "Žalgiris" stipresnis "ant popieriaus", tačiau ne taip akivaizdžiai. "Lietuvos ryto" krepšininkai nepasitiki savimi, taip turbūt geriausiai galima būtu pateisinti netaiklius tritaškius. Taip, Martynas Gecevičius vienas perspektyviausių Lietuvos jaunųjų krepšinio talentų, taip, jis mūsų viltis. Tai žino ir A.Trifunovičius. "Noriu prisidėti prie jaunų Lietuvos krepšininkų tobulėjimo", - pareiškė treneris iš Serbijos.

Martynas starto penkete pradėjo LKL finalo rungtynes su "Žalgiriu". Tikrai didelis jauno žaidėjo pasiekimas ir norisi tikėti, kad A.Trifunovičius jį išleido tikrai su tokiu motyvu, o ne todėl, kad kiti komandoje yra prastos formos, visapusiškai pavargę po alinančio sezono. Kai taip nutinka, gali tikėtis pergalės vienose rungtynėse, bet ne serijoje, kur kovojama iki keturių pergalių.

Visi puikiai žino, kad pagrindinis trenerio uždavinys - svarbiausioms sezono rungtynėms komandą paruošti taip, kad ji būtų geriausios sportinės formos. Akivaizdu, kad tai A.Trifunovičiui nepavyko.