T.Pačėsas: „Politika – mano mėgstama pokalbių tema“

Tomas Pačėsas jau penkis sezonus iš eilės tapo nacionalinių pirmenybių nugalėtoju - sykį Rusijos ir keturiskart Lenkijos. Nors 33 metų 190 cm gynėjas užsienyje vadinamas pergalės garantu, dabartinis Sopoto "Trefl" įžaidėjas seniai nedomina Lietuvos vyrų rinktinės trenerių. Bet T.Pačėsas dėl to nesuka sau galvos ir teigia, kad jam svarbiausia - klubų varžybos.

Su T.Pačėsu susitarėme susitikti prestižinio Vilniaus Gedimino prospekto lauko kavinėje. Pasak krepšininko, kuris ne sezono metu gyvena Alytuje, atsiradus laisvo laiko jis visada stengiasi apsilankyti Lietuvos sostinėje.

"Vilniuje turiu daugybę draugų, susitinku su geru bičiuliu Dainiumi Adomaičiu, treneriu Šarūnu Sakalausku, taip pat šiandien esu numatęs susitikimą su Vilniaus "Lietuvos ryto" ekipos vadovu Jonu Vainausku", - pasakojo alytiškis.

Paklausus ar tik nebando į savo ekipą Tomo prisivilioti "Lietuvos ryto" ekipos vadovas krepšininkas šypsodamasis atsakė: "Ne. Mes su Jonu gerai sutariame jau seniai. Kadangi šiemet Eurolygoje rungtyniausime vienoje grupėje, pasidalinsime mintimis apie tai, kaip savo ekipas buria varžovai".

Interviu pabaigoje prie T. Pačėso prisijungė ir D. Adomaitis, kuris savo draugą nudžiugino atnešęs fotoalbumą su jo nuotraukomis, kurį perdavė jų bendras pažįstamas, fotografas iš Lenkijos.

Vilniuje smagiau, nei Varšuvoje

Žvilgčiodamas į Gedimino prospektą jau penktą sezoną Lenkijoje pradėsiantis skaičiuoti legionierius stebėjosi, kaip sparčiai keičiasi didžiausias šalies miestas.

"Vilnius gražėja su kiekviena diena. Matyti, kad sostinei skiriamos didelės lėšos, sparčiai kyla žmonių pragyvenimo lygis, todėl jie gali daug investuoti, - savo mintimis dalinosi T. Pačėsas. - Džiugina ne vien tik Vilniaus progresas. Vietoje nestovi visa Lietuva".

Paklaustas, kuri, Lenkijos ar Lietuvos sostinė jam artimesnė krepšininkas net nedvejodamas atsakė: "Žinoma Vilnius. Varšuva - pernelyg išsiplėtęs, "nepatogus" miestas. O čia, Vilniuje, viskas vienoje vietoje. Nors mūsų sostinė nėra tokia didelė, tačiau jei nieko netrūksta: turime unikalų senamiestį, puikiai sutvarkytą miesto centrą, o ir pramogų tikrai užtektinai".

Lenkijoje jaučiasi patogiai

Daugkartinis Lenkijos čempionas puikiai atsiliepia apie šią šalį ir ten jaučiasi lyg antruose savo namuose.

"Lenkija - ne tik politiškai artima Lietuvai šalis. Lenkai labai primena lietuvius, nes mūsų ir jų požiūris į pasaulį panašus, - lygino kaimynus T. Pačėsas. - Grįžus po vasaros atostogų į Lenkiją apsiprasti nėra sunku. Visada puikiai mokėjau rusų kalbą, kuri panaši į lenkų, greitai pramokau ir lenkiškai".

Tačiau lietuvis tuoj pat patikino, kad Lenkija jam niekada nebus artimesnė už Lietuvą.

"Sopotas, kuriame gyvenu sezonu metu, - labai gražus kurortinis miestelis. Bet jis niekada man neatstos Alytaus. Čia aš gimiau, praleidau daugybę metų, šiuo metu turiu namą, kur gyvena mano šeima, - pasakojo gynėjas. - Tiesiog kažkur giliai galvoje mintys kužda, kad Lietuva - mano namai ir nė už ką jų negalėčiau iškeisti į kurią nors kitą šalį".

Apie rinktinę - negalvoja

"Esu iškovojęs keturis Lenkijos ir vieną Rusijos čempiono titulus, - skaičiuoja T. Pačėsas. - Bet įsimintiniausias apdovanojimas - Atlantos olimpinė bronza. Lietuvos televizija dabar parodo tų varžybų įrašus, taip pat turiu prisiminimui daugybę nuotraukų, kurios primena Atlantą. Tada mano pozicijoje rungtyniavo tokie krepšininkai kaip Šarūnas Marčiulionis ir Rimas Kurtinaitis. Džiugu, kad tarp tų didžių žaidėjų, kurie mane daug ko išmokė, patekau ir aš".

O ar T. Pačėsas dar pagalvoja apie galimybę vėl užsivilkti šalies rinktinės marškinėlius?

"Malonu atstovauti savo šaliai. Esu įsitikinęs, kad tie krepšininkai, kurie dabar žaidžia rinktinėje, tą daro su didžiausiu noru, - sakė T. Pačėsas. - Anksčiau pykau, kad nesu kviečiamas į rinktinę. Bet dabar džiaugiuosi šia diena ir galbūt ateityje visa tai išeis tik į naudą. Pykti tiesiog neturiu teisės, nes rinktinė iškovoja pergales, o tai įrodo, kad trenerių sprendimai yra teisingi".

Gavo vadybininko diplomą

[nuotrauka1] T.Pačėsas - ne tik profesionalus krepšininkas, bet jau ir diplomuotas vadybininkas.

Prieš šešiolika metų įstojęs į Kauno technologijos universitetą studijuoti mechanikos, bet paskui pasirinkęs vadybos specialybę, krepšininkas universitetą baigė tik šiemet, tam birželį paaukojęs dalį savo atostogų.

Gynėjas siekia ir antrojo aukštojo mokslo diplomo: Lietuvos kūno kultūros akademijos pirmame kurse neakivaizdžiai studijuoja sporto pedagogiką.

Aistra - futbolas

Likusią atostogų dalį T.Pačėsas skyrė šeimai. O ar atsirado laiko palaikyti fizinę formą?

"Nemeluosiu - dėl didelio užimtumo treniruotis pradėjau tik liepos pabaigoje, - neslėpė atletas. - Vasarą pakeičiu sporto šaką ir žaidžiu tinklinį ar futbolą. Tai padeda ir pailsėti nuo krepšinio, ir palaikyti fizinę formą".

Futbolas - T.Pačėso aistra. Prieš porą metų krepšininkas net parėmė gimtojo Alytaus futbolo ekipą "Dainava".

"Tai buvo pagalba finansinės krizės ištiktam futbolo klubui", - sakė T.Pačėsas.

"Po nosimi - Europos čempionai"

- Tomai, kodėl tiek daug Lietuvos krepšininkų plūsta į Lenkiją?

- Pagrindinė priežastis - lenkų klubai nori lietuvių ir juos aktyviai perka. Mūsiškiai įrodė, kad gali puikiai žaisti.

Lenkų pasirinkimas teisingas. Kam ieškoti žaidėjų velniai žino kur, jei po nosimi Europos čempionai. Kam kviesti amerikietį, kuris nežinia ką gali iškrėsti?

Juolab, kad su lietuviais labai lengva dirbti, nes mentaliteto požiūriu esame panašūs į lenkus, tik lenkiame juos meistriškumu.

Tokia situacija turėtų džiuginti, nes ekipos perka tiek gerus, tiek blogesnius krepšininkus ir visiems suteikia darbo.

- Kai kurie krepšinio ekspertai kritikuoja pasirinkimą vykti į Lenkiją - esą ten žemokas krepšinio lygis.

- Jie tikrai neteisūs. Sopoto ekipa, šiemet patekusi į Eurolygos "Top 16" įrodė, kad ir Lenkijoje žaidžiamas aukšto lygio krepšinis.

Lietuvoje stiprūs vos du, o Lenkijoje - daug klubų. Rungtyniaujant viena koja nenugalėsi net autsaiderių, o ypač jų arenoje.

- Kas jus laiko Lenkijoje?

- Turėdamas gerai, neieškau dar geriau. Ten pirmą sezoną laimėjau čempionatą su Vroclavo "Anwil", paskui - su Vroclaveko "Anwil", po to dvejus metus - su "Trefl". Ši ekipa man suteikia puikias sąlygas, galimybę žaisti aukščiausio lygio Europos krepšinio turnyre Eurolygoje, todėl nėra tikslo važiuoti kitur.

"Dar kelis sezonus žaisiu"

- Kaip vertinate pasirodymą praėjusiame sezone?

- Komandiniu požiūriu sezoną vertinčiau labai gerai, nes debiutavę Eurolygoje sugebėjome patekti į "Top 16". Paskui mūsų ekipa, pasiekusi pagrindinį tikslą, atsipalaidavo, bet Lenkijos lygos finale įveikėme Vloclaveko "Anwil".

Asmeniškai aš praėjusį sezoną nerungtyniavau taip naudingai, kaip iki šiol. Tam turėjo įtakos objektyvios priežastys.

- Gal suprastėjusiems statistiniams rodikliams įtakos turi ir amžius?

- Ne. Mūsų ekipą neretai persekiodavo traumos, todėl dviems trim žaidėjams aikštėje tekdavo išbūti vos ne visas rungtynes. Nenuostabu, kad labai pavargdavome ir mūsų efektyvumas krito.

Traumų nepavyko išvengti ir man: reikėjo gydytis lūžusį pirštą, patyriau nemažai smulkesnių traumų.

- Kiek dar ketinate žaisti krepšinį?

- Šiuo metu netrūksta krepšininkų, kurie aukščiausio lygio rungtyniauja turnyruose rungtyniauja net ir įžengę į ketvirtą dešimtį, todėl esu palyginti jaunas.

Bent keletą sezonų rungtyniausiu. Viskas priklausys nuo to, ar ir toliau būsiu vertinamas, ar išliks noras žaisti krepšinį.

"Apie politiką galiu kalbėti valandas"

- Prieš aštuonerius kėlėte savo kandidatūrą į Lietuvos Seimą...

- Tai buvo konservatorių reklaminis triukas. Su treneriu Vladu Garastu sutikome paremti šią partiją ir buvome įtraukti į jų sąrašą. Tai įvyko partijos iniciatyva. Dar buvau jaunas, todėl ne ką ir supratau.

- Vadinasi, tapti politiku nenorite?

- Parodys ateitis. Baigus vieną gyvenimo etapą, reikės rinktis kitą, o galimybių - iš tiesų daug. Į politiką pasuko lenktyninkas Saulius Girdauskas, su kuriuo kartu mokėmės Kauno technologijos universitete, krepšininkas Gintautas Šivickas. Nieko negali atsižadėti.

O politika visada buvo viena mėgstamiausių mano pokalbių temų - neišsenkanti, apie ją galima šnekėti ištisas valandas.

Aktyviai seku ir Lenkijos, ir Lietuvos politinę situaciją. Šiuo metu net džiaugiuosi, kad mažai laiko praleidžiu Lietuvoje, nes netenka patirti blogų emocijų. Lietuvos politikoje darosi baisūs dalykai: kas dieną girdi apie naujas aferas, skandalus. Žmonėms reikalingas produktyvus valdžios darbas, o ne skandalai.