T.Parkeris ir T.Henry tapo draugais

San Antonijo sirgaliai, susirinkę palaikyti savo komandos per "Spurs" dvikovą su Dalaso "Mavericks" kovoje dėl kelialapio į NBA finalą, negalėjo patikėti savo akimis. Už jų numylėtinius sirgo ne kas kitas, o... Londono "Arsenal" puolėjas, Pasaulio bei Europos futbolo čempionas Thierry Henry.

Prancūzas vilkėjo "Spurs" klubo marškinėlius su 9-uoju numeriu, kuris priklauso jo tėvynainiui 21 metų įžaidėjui Tony Parkeriui. Kaip išaiškėjo, Titi (taip futbolininką vadina Prancūzijoje) specialiai atskrido į JAV, kad galėtų stebėti savo naujojo draugo, kylančios NBA žvaigždės žaidimą. Thierry Henry papasakojo, kaip susipažino dvi didžiųjų klubų įžymybės.

[nuotrauka1]Kada jūs "susirgote" krepšiniu?

Kai pirmą kartą pamačiau Michaelo Jordano žaidimą Čikagoje. Taip pat man patinka Filadelfijos klubo lyderis Allenas Iversonas.

Jūs pats niekada neketinote tapti profesionaliu krepšininku?

Vaikystėje žaidžiau kieme. Bet tik savo malonumui. Tačiau mano rankos iki šiol išvystytos nemažiau už kojas.

Kaip galėtumėte pakomentuoti Tony Parkerio pasisekimą NBA?

Tai, ką jis daro savo amžiuje, - tiesiog fenomenalu. Būtent jo rankose šiuo metu "Spurs" ateitis. Kiek pamenu, tik Magicas Johnsonas galėjo demonstruoti tokį žaidimą būdamas dvidešimtmetis.

T-P siekia pergalės bet kokia kaina. Jums pažįstamas šis jausmas?

O taip! Aš labai azartiškas žmogus. Kur bebūčiau - futbolo aikštėje ar prie kortų stalo, - žaidžiu tik dėl pergalės. Jei jau kalbėti apie kortas, aš blogas partneris: jei pralošiu, reikalauju išdalinti iš naujo. Taip ir neapsiraminu, kol neišlošiu bent partiją.

Jūs, kaip ir Tony, dievinate kompiuterinius žaidimus. Ar jau teko su juo susikauti?

Taip, žaidėme virtualų krepšinį. Tony laimėdavo dažniau, tačiau aš atsilošiu, kai prieisime iki futbolo.

[nuotrauka2]Kada ir kaip jūs susipažinote?

Sporto pasaulyje žmonės dažnai tampa draugais, patys to nežinodami. Jam patiko, kaip aš žaidžiu, o man - jo stilius. Vienas mūsų bendras draugas atkreipė dėmesį į tai, kad T-P vilki "Arsenal" marškinėlius su mano numeriu. Jis mus suvedė. Paaiškėjo, kad Tony buvo mano gerbėjas dar tais senais laikais, kai aš žaidžiau "Monaco". Mes pradėjome skambinti vienas kitam prieš pusmetį, o šią savaitę aš su savo mergina atvažiavau pas jį į svečius. Mano sezonas baigėsi anksčiau nei jo.

Jūs greitai radote bendrą kalbą?

Žinoma, juk mus daug kas sieja. Pradėjome nuo to, kad apsikeitėme sportine amunicija. Tony turėjo netikrus "Arsenal" marškinėlius, aš jam padovanojau keletą originalių.

Jūs turėjote galimybę pasinerti į NBA atmosferą. Kiek ji skiriasi nuo futbolo?

Panašumų daugiau, nei skirtumų. Galiu pasakyti, kad "Spurs" treniruočių bazė geresnė už "Arsenal". O šiaip mano atvykimas į San Antonijų priminė, kaip į Londoną buvo atskridęs paviešėti brolis. Jis ateidavo į treniruotes, sėsdavosi ant atsarginių suolelio ir laukdavo, kada mes baigsim. Dabar aš atsidūriau tokioje pačioje padėtyje, ir man tai patinka. Kartais naudinga atsidurti kitoje scenos pusėje.